#97 Alanta
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Orų prognozė aiškiai rodė, kad lis kiaurą dieną.
O mes puikiai žinojome, kad dalį istorijos filmuosim lauke.
Žinoma, skėtį pamiršom. Bet kuriam laikui pamiršom ir lietų.
Ten, kairėje, pro lietvamzdį srūva nuo stogo.
Čia, viduje, ponia Vitalija rodo pusės amžiaus magnetolą.
Ponia Vitalija, neleidusi jos vadinti ponia. „Bobulytė. Ir viskas.“

Neseniai šis kaimas dar vadinosi Naujasodžiu, o dabar tai net ne kaimas, o Molėtų rajono Alantos miestelio dalis. Nemažo, garsaus, aplankyti tikrai verto miestelio, apie kurį būtų galima pasakoti visai kitas istorijas, nei pamatysite ir išgirsite netrukus.

Tarkim, apie Alantos dvarą, kuriame šiandien – ir dailininko Vaidoto Žuko galerija, ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus. Ar apie „Santaros-Šviesos“ suvažiavimus, vykstančius būtent čia, Alantos technologijos ir verslo mokykloje.

 

Ponia Vitalija, neleidusi jos vadinti ponia, šioje mokykloje keturis dešimtmečius dirbo kiemsarge. Ji prisimena žiemas, kai 4 valandą ryto jau kovodavo su pusnimis – gausiai sningant jai padėdavęs baltas daiktas, tarsi angelas, lydintis iki šiol.

O šiandien 76-erių moteris rūpinasi šviesaus atminimo vyro Jono ir dar dešimties žmonių kapais. Dalies tų žmonių ji nepažinojo. Ant dalies tų kapų jokių vardų ir nėra. Alantos (ypač buvusio Naujasodžio) bendruomenėje ponia Vitalija vadinama „bitele“, „šviesele“, „reto gerumo moterėle“. Galbūt ir jums įdomu, kodėl?

Tai galėtų būti tiesiog daugiabutis. Bet taip nėra.
Nes šalia jo – nuoroda į buvusią darbovietę.
Vitalija, kurios nebevadinsim ponia, čia dirbo pusę gyvenimo.
O dabar ji atidaro buto duris ir įsitikina – lyja, nieko tokio.
Už kapinių – Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai.
Žmogus su skėčiu – tarsi labai lytų. Bet kol kas dar nelabai.
Vitalija norėtų aprodyti visus prižiūrimus kapus.
Bet įsilyja, ir mes jau raginame slėptis po medžiais. Ji nesutinka.
Tada jau nusprendžiame važiuoti į namus.
Vitalija dar paprašo nufotografuoti taip, kad matytųsi bažnyčia.
Grįžtam sušilti ir išdžiūti. Ir išklausyti istorijos apie šilumą.
Bet iš pradžių išgirstame klausimą, kodėl viskas yra taip, kaip yra?
Ir atsakymą, kurį Vitalija išgirdo iš tėvų – Salomėjos ir Jurgio.
„Visiems pasakyta, kad per laidotuves neštų šitą nuotrauką.“
Viršuje – Nijolė ir Albertas, Vitalijos ir Jono vaikai.
Tarsi jau galėtume eiti laukan, bet tebelyja, tad kalbamės apie orą.
Vitalija su vyru Jonu, gimusiu 1934-aisiais, mirusiu 1988-aisiais.
Moteris pasakoja, kad į Jono vietą keli kandidatai pretendavo.
Pasitaikė ir linksmų istorijų. Bet Vitalija nusprendė gyventi viena.
Šypsnis prie stalo, televizoriaus ekrane atsispindintis Irmantas.
„Man patinka judėjimas, šurmulys, todėl visad ir mylėjau vaikus.“
Atsisveikindama, Vitalija praveria langą patikrinti, ar lyja.
Aišku, lyja, bet ji vis vien išeina į lauką išlydėti darkart.
Taip, jei kelionėje turėtume skėtį, šis pasakojimas būtų kiek kitoks.
Bet juk ir dabar, kai jį matote, šiek tiek lyja, tiesa? Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą