Kaune bunda mitinis Žvėris: 2020 metų kultūros kelionė po miestą ir rajoną
Liko vienas žingsnis. Tiesa, ne paprastas žingsnis, o metai, kol Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine. 2022 metais Kaune prabus mitinis Žvėris – oficialus Europos kultūros sostinės talismanas, simbolizuojantis miestiečių energiją ir tikėjimą ateitimi. Tai – kultūros Žvėris, nes kultūra mus sustiprina ir apsaugo.
Tuo tarpu 2020-aisiais gyvenimas mieste ir rajone tiesiog kunkuliavo. Gal šiek tiek ir dėl to, kad ėmė rąžytis mitinis Žvėris. Pasižadėjęs globoti Kauną, jis prisidarė sau darbo. Kokio? Jo darbas yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai. Tą visus metus jis ir darė, o paskui grįždavo miegoti po Kauno pilimi, kur dabar visi gali nueiti ir išgirsti jį knarkiant.
Tiesa, jam reikėjo išmokti ir Kauno žodžių. Tai nebuvo lengva. Žvėris sužinojo, kad Kauno žodis yra „funikas“. Tai reiškia finikulierius. Dar yra žodis „trolikas“ – troleibusas. Jei čia būtų tramvajus, kauniečiai jį tikrai vadintų „tramiku“...
Svarbus kaunietiškas žodis yra „ane?“ Tardamas jį kaunietis dažniausiai išsako nustebimą. Jeigu kaunietis žvėriškai šaukia „Jooooo!“, tai reiškia, kad „Žalgiris“ laimėjo.
Bet gražiausias žodis kauniečiui yra KAUNAS. Dar džiugu tai, jog „Kaunas“ nėra sunkus žodis, todėl 2022 metais čia atvykusiems svečiams iš užsienio jį ištarti neturėtų būti sunku. Nuostabu tai, kad šis žodis neturi jokių įmantrių raidžių. Tokių kaip, pavyzdžiui, į, ą arba ū.
Štai taip atrodo Europos kultūros sostinės talismanas – Žvėris. Visai nebaisus, tiesa?
O dabar kartu su mitiniu Kauno Žvėrimi pasižvalgykime po 2020-ųjų Kauno miestą ir rajoną. Nors visi jau žino, kad Žvėris knarkia Kauno pilies požemiuose, tačiau, kai niekas nemato, jis nubunda ir tyliai užsuka į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biurą Laisvės alėjoje. Jam čia užsukti yra svarbu, nes kai esi kieno nors talismanas, tai turi žiūrėti, kad jie tau nepadarytų gėdos. Todėl Žvėris privalo žinoti, kas vyksta biure.
Kalbėtis su Žvėrimi nėra paprasta, nes jis tikras kaunietis, o tikras kaunietis turi tvirtą nuomonę, kaip viskas Kaune turėtų būti. Geriausiai su juo susikalbėti pavyksta Virginijai. Ji yra „Kaunas 2022“ vadovė ir jų nuomonės dažnai sutampa. Taip turbūt yra dėl to, kad Virginija perskaitė Žvėries pasakų knygą ir visiems rekomenduoja tą padaryti.
Kaip atsirado pasakų knyga? Ją surašė „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ kuratorius Rytis. Bet knygoje jis nieko neišgalvojo, o tik priminė senas Kauno legendas, istorijas ir jų personažus. Pakeliui Rytis iš Žvėries išgirdo gerų pavyzdžių, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ turėtų veikti. Žodžiu, ta knyga yra toks beveik pasakiškas vadovėlis.
„Nes miestas tampa tikru miestu tada, kai jo viduje, jo požemiuose apsigyvena Žvėris. Nuo tos akimirkos miestas liaujasi būti laikinas. Jis tampa amžinu“, – tai yra Mistiko, paslaptingosios XV-ojo amžiaus Kauno asmenybės citata, tapusi knygos epigrafu.
2020-aisiais metais, kurie kartais pavadinami koronos metais, Žvėris nemažai laiko praleido Kauno daugiabučių kiemuose ir Kauno rajono seniūnijose. Čia vyko neįtikėtini dalykai.
Kauno rajono kultūros įstaigos, bendruomenės, kūrybinę veiklą vykdančios organizacijos nėrė į projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“, o jiems padėjo kuratorė Augustina.
„Šiuolaikinių seniūnijų“ gretas 2020 metų pradžioje papildžiusių Kačerginės, Kulautuvos, Babtų, Domeikavos, Samylų, Raudondvario, Ežerėlio ir Lapių seniūnijų bendruomenės visus metus kartu su „Kaunas 2022“ atstovais bei Lietuvos menininkais ieškojo priemonių, kurios suburtų bendruomenes ir atskleistų kiekvieno miestelio istorinę atmintį bei šiuolaikinę tapatybę skirtingomis formomis.
Kūrybiniai atradimai nustebino Žvėrį. „Jei čia gyvena tokie kūrybingi žmonės, viskas bus žvėriškai gerai“, – pagalvojo jis, dalyvavęs visų seniūnijų finaliniuose renginiuose.
Bendradarbiavimą su menininkais bei „Kaunas 2022“ kuratoriais tęsė ir projekto senbuvės – Rokų, Linksmakalnio, Vilkijos, Karmėlavos, Garliavos apylinkių ir Ringaudų seniūnijos.
2020 metai Kauno Žvėriui nebuvo lengvi, nes jam reikėjo daug keliauti, susipažinti su keliais šimtais žmonių ir – svarbiausia – nepasiklysti. „Saulėtojo Kauno kiemai yra painesni net už manuosius Požeminio Kauno kiemus“, – pagalvojo Žvėris, keliaudamas kartu su kuratore Goda.
Po kiemus Žvėriui keliauti teko todėl, kad jie taip pat įsijungė į pokyčių maratoną. Bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ skelbtos iniciatyvos „Fluxus kiemas“ finale 2020 metais buvo išrinkti šeši kiemai. O tada paskelbtas atviras kvietimas menininkams, kurie, pagal kiemo įvardintą iššūkį, teikė meninius pasiūlymus, meninį iššūkio sprendimo būdą. Iš visų atsiliepusių menininkų sau artimiausią rinkosi patys kiemai. Jais tapo Gričupio g. 11, Ukmergės g. 4 ir 8, Kuršių g. 28, Pilėnu g. 3 (Akademija, Kauno r.), Muravos g. 19 ir Zanavykų g. 66 namų kiemai.
„Žvėriškai fainai“, – pagalvojo Žvėris gryna kauniečių tarme. Tada, mirktelėjęs akimi, pasuko į kiemus. Jį nustebino pokytis: atnaujinti kiemai, sukurti mažosios architektūros objektai, o čia dirbo patys gyventojai: šlifavo, gruntavo, dažė, karpė, nešė, kalė, šveitė, pjovė.
„Tačiau juk svarbiausia, kad kaimynai ėmė bendrauti. Jie pagaliau pažino vieni kitus, o buvo tokių, kurie net kieme susitikę nesisveikindavo“, – pasakė Žvėris. Pavargęs, tačiau laimingas, jis sugrįžo į Požeminį Kauną, kuriame yra viskas, kas kada nors anksčiau buvo Saulėtajame Kaune.
Vieną dieną, kai Žvėris snaudė po Pilimi, jį pažadino keisti garsai. Jie ataidėjo iš „Žalgirio“ arenos automobilių stovėjimo aikštelės. Pasirodo, kad Žvėris vos nepramigo tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ uždarymo. Nors gali atrodyti keista, kad baigiamasis spektaklis vyko tokioje keistoje vietoje, tačiau juk visas festivalis buvo tarsi vienas didelis nuotykis.
„Kada paskutinį kartą žiūrėjote spektaklį automobilių stovėjimo aikštelėje, autobusų stotyje ar angare?“ – kviesdama į festivalį klausė jo sumanytoja ir įgyvendintoja Gintarė.
„Neprisimenu“, – pakaušį pasikasė Žvėris.
Rugpjūčio 5–9 d. festivalis apkeliavo dešimt skirtingų vietų Kauno mieste ir rajone, o rugpjūčio 20–23 d. pakvietė į pagrindinę programą Kaune. Daugiausiai viešosiose erdvėse, parkuose, miesto urbanistiniame peizaže – kaip scenografijoje – vykstantys spektakliai, kuriuose dalyviai nejučia tampa scenarijaus dalimi, visus dalyvavusius paliečia emociškai ir ilgam įkvepia. Toks buvo „ConTempo“.
Kaunas šventė 612 metų gimtadienį. Ankstesniais metais buvusius masinius renginius šiemet pakeitė „karantininiai“. Per dieną iki pat vakaro įvairiose Kauno vietose – daugiausiai kiemuose – vyko apie keturias dešimtis įvairių renginių: koncertai, spektakliai, šokių pasirodymai, parodos, kinas. Šventės finalas – šventinė vakarienė miesto centre ir senamiestyje.
Kaune viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda. „Tai tikrai labai svarbi misija, kuri pritrauks ir Europos bendruomenių dėmesį. Stengsimės, kad atvažiuotų ir aplankytų Europos Sąjungos, kitų šalių vadovai. Manau, kad Kaunas nusipelno šito statuso, kad Kaunas turi ką pademonstruoti tiek architektūros, tiek plačiąja kultūros prasme“, – sakė šalies vadovas.
„Kaunas 2022“ iniciatyva „Karantino langai“ sudomino Europą: projektas pasiekė 14 valstybių Idėjos pradininkai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ ir fotografė Gabija Vainiūtė. Jų bendras fotoprojektas „Karantino langai“, kurio metu žmonės buvo kviečiami fotografuotis per langus, įkvėpė ir paskatino „Europe at Home“ projekto atsiradimą.
Vieną dieną nutiko keistas dalykas: iš Išminčiaus pypkės ėmė rūkti geltoni dūmai. Stebėdamas žmonių sujudimą, Žvėris šypsojosi. Mat tai reiškė, kad Kaune tikrai vyks „Fluxus“ festivalis, kai minia keistai apsirengusių žmonių kops į Parodos kalną. Bus ar ne? Toks klausimas kilo ne vienam kauniečiui, nes karantinas diktavo savo taisykles. Bet įvyko.
Aišku, liūdna, kad dėl gyvenimą sustabdžiusio viruso į Parodos kalną galėjo kopti gerokai mažiau žmonių – vietoje kelių tūkstančių tik keli šimtai. Bet svarbu yra tai, ne kiek galėjo kopti, o kiek – žvėriškai norėjo! Tai reiškia, kad festivalis žmonėms patiko ir kad kasmet kopti į kalną tikrai taps tradicija ir po daugelio metų!
Tačiau vis tiek buvo labai smagu. Viso to nebūtų buvę, jei Žvėriui į pagalbą neatskubėtų „Fluxus“ festivalio organizatorės – Simona, Greta, Aistė.
Nereiktų galvoti, kad visus metus Žvėris tik linksminosi. Tikrai ne. Jam teko labai rimta užduotis – pandemijos metu suorganizuoti Europos kultūros sostinės forumą. Į Lietuvą negalėjo atvažiuoti užsienio ekspertai, todėl viską teko daryti virtualiu būdu, ir pavyko puikiai. „Kultūra koronos metu“ – taip buvo pavadintas 2020 metų forumas.
Pasaulį sustabdžiusi pandemija ne tik paskatino kultūros kūrėjus iš naujo peržvelgti savo misiją ir žaibiškai surasti alternatyvius veiklos būdus, tačiau krizės akivaizdoje likusiai auditorijai atvėrė gyvybiškai svarbią kultūros ir meno būtinybę. Gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai: tekstilės fabrikai gamina kaukes, automobilių gamyklos – respiratorius, kvepalų – dezinfekantus. O kokią reikšmę postpandeminiame pasaulyje įgis kultūra, ir kaip pasikeisime mes – jos dalyviai? Europos menininkai, kultūros kūrėjai, privatus ir viešasis sektorius forume aptarė kultūros lauko iššūkius, pokyčius, inovacijas krizės akivaizdoje.
„Kokias įžvalgas apie kultūrą atvėrė mūsų akistata su krize, kaip karantiną ir jo pasekmes išgyvena Europos kultūros kūrėjai ir organizatoriai, kokie galimi meno ir kultūros persiorientavimo scenarijai“, – apie forumą sakė jo organizatorė, „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana.
Dar vienas labai svarbus dalykas, nutikęs 2020 metų rudenį Kaune, buvo Istorijų festivalis. Jis vyko jau antrą kartą.
Susimąstęs Žvėris atidžiai klausėsi Daivos, kuri yra „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė. Žvėries nuomone, Daiva daro labai svarbius darbus. Kokie žmonės Kaune ir Kauno rajone gyveno, kokią žymę jie paliko ir kodėl praeitis yra svarbi dabarčiai? „Pertrauktas gyvenimas“ – taip buvo pavadintas šių metų festivalis.
„Kodėl Istorijų festivalis? Nes istorijos yra gyvenimas. Tik istorijos negyvus pastatus ir gatves priverčia kvėpuoti. Istorijos mūsų miestelius paverčia ypatingais, autentiškais, vieninteliais tokiais. Be to, istorijos padeda ne tik pažinti vietą, kurioje gyvename. Jos mums padeda pažinti save, įsiklausyti į kitą, geriau suprasti ir, norėčiau tikėti, moko atjausti“, – sakė Daiva.
Festivalio istorijos šiemet pasklido po miestą, jo kiemus, gatves, muziejus, bibliotekas, teatrus, kavines. Nemaža dalis meno projektų buvo viešose erdvėse – ekskursijos, parodos, teatralizuoti pasakojimai, meninės intervencijos, sujungiančios gatvės meno kūrinius, garso ir šviesų meną.
Festivalio metu ant kai kurių miesto ir rajono sienų išvydome veidus. Veidus tų, kurie čia gyveno, kūrė ateities planus.
Tai mylimiausia Izraelio poetė Lėja Goldberg, gyvenusi Kęstučio gatvėje, o įkvėpimo poezijai ieškojusi ant Pelėdų kalno. Grupė žydų draugų, vasarojusių Kačerginėje, tarp jų – Jehuda Zupovičius ir Hiršas Kadušinas. Ir maža mergaitė – Rosian – su mama Gerta, ant kurių fotografijos užrašytos garsaus jidiš poeto Hiršo Ošerovičiaus eiles.
Daug reikalų Žvėris turėjo tada, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir draudžiama organizuoti renginius.
„Tai ką daryti?“ – suko galvą Žvėris, puikiai suprasdamas, kad kaip tik kultūra mus ir gali išgelbėti sunkiu metu, kad kultūra mus saugo nuo negandų. O tada ėmėsi darbo. Paskambino Jurgai Šeduikytei, Ericai Jennings, Jurgiui Didžiuliui, šokėjui Mariui Pinigiui, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Raimondui Baranauskui, Kazimierui Likšai, grupei „Girių dvasios“, grupei „Kamanių šilelis“, Rūtai MUR, oro akrobatams Konstantin ir Elena Kosovec, violončelininkui Justui Kulikauskui ir paklausė, ar šie galėtų surengti koncertus ir pasirodymus daugiabučių namuose.
Žvėris turi stebuklingų galių – nė vienas neatsisakė. Tiesa, kalbėtis su atlikėjais, kiemų atstovais ir padaryti kitus darbus jam padėjo Greta, Aistė, dvi Godos ir Irutė. Žvelgdamas pro daugiabučio rūsio plyšius iš savo Požeminio Kauno į Saulėtąjį Kauną Žvėris džiaugėsi pavyksiu projektu „Kultūra į kiemus“.
Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristatė naują, debiutuojantį renginį mieste – Kauno DIZAINO įvykį.
„Dizainu kaip įvykiu mieste siekėme atskleisti, kad dizainas, sujungiantis meną, kultūrą, industrijas ir technologijas, šiame kontekste slepia didelę jėgą ne tik funkcionuoti kaip grožio ar patogumo kūrėjas, bet ir spręsti socialines problemas ar atliepti ateities miesto poreikius“, – sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Jūratė.
Pačiose netikėčiausiose ir tuo pačiu kasdieniškiausiose miesto erdvėse Kauno dizaino renginio metu įsikūrė dizaino artefaktų paroda „Pandemijos vaizduotė“, skirta atspindėti pandemijos laikotarpiu iššauktus kūrybinės vaizduotės vaisius: kritinių situacijų dizaino sprendinius, kūrybiškus atsakus į karantino suvaržymus. „Pandemijos vaizduotė“ leido susidurti su kuriama nauja tikrove – įkvepiančia ir suprojektuota dizaino praktikų bei vizionierių iš Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Lietuvos ir kitų šalių.
Žvėriui, beje, labiausiai patiko specialūs sukurti apsauginiai gaubtai, skirti apsisaugoti nuo viruso plitimo. „Geriau nei kaukės, nes, būdamas po gaubtu, gali net kavą gerti“, – džiūgavo Žvėris, naktį gabendamas gaubtus į „Kaunas 2022“ biurą. Čia jie yra iki šiol.
Gruodžio mėnesį Žvėries komanda šventiniu KAUTROS autobusu apsilankė Kauno kiemuose ir pasveikino visus Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga.
Baigiantis metams Žvėris nori žvėriškai padėkoti visiems „Kaunas 2022“ savanoriams ir jų kuratorei Marijai. Savanoriai yra vadinami Kultūristais. Savo veiklą jie intensyviai pradėjo anksti pavasarį, o per vieną dieną jų prisijungė net virš 200. Šiuo metu „Kaunas 2022“ savanoriauja apie 500 kultūristų.
Marija sako, kad prisijungiant prie Kultūristų amžius yra visiškai nesvarbus. Savanorystė yra naujos patirtys, pažintys ir žinios patiems savanoriams, mat jiems organizuojami įvairūs mokymai ir seminarai, pažintis su Kauno kultūros lauku bei Kauno – būsimos Europos kultūros sostinės programa.
Taip baigėsi metai. Po Kalėdų mitinis Kauno Žvėris sugrįžo į Kauno pilies požemius. „Kitais metais laukia daug darbo“, – prieš užmigdamas pagalvojo.