„Amžinai, amžinai neramus“. Poetas Paulius Širvys ir jo laikas
Poetas, žurnalistas, redaktorius Povilas (Paulius) Širvys gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje. Po tėvų mirties kartu su broliu Leonu laikinai gyveno pas gimines Degučiuose (Rokiškio rajone), augo vaikų namuose. 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus pėstininkų karo mokykloje. Kovojo Raudonojoje armijoje, du kartus pateko į vokiečių nelaisvę. Atsidūręs karo belaisvių mirties stovykloje prie Minsko, iš jos pabėgo. Ne kartą bėgo ir į Vokietiją išsiųstas darbams. Nors iš trečio karto pabėgti pavyko, jis vėl atsidūrė fronte. Dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše, buvo sužeistas. Iš kariuomenės paleistas pasibaigus karui, 1945 m. rudenį.
Nuo 1946 m. P. Širvys dirbo rajonų laikraščių redakcijose: Rokiškio apskrities laikraštyje „Tarybinis Rokiškis“, Pandėlio rajono laikraštyje „Spalio pergalė“ (1950–1952 m.), Dūkšto rajono laikraštyje „Komunizmo švyturys“ (1952 m.). Taip pat – Merkinės mašinų-traktorių stoties (MTS) politinio skyriaus laikraščio „Socializmo pergalė“ (1952–1953 m.) redakcijoje. Vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei, dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (1954–1955 m.) ir kt.
Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute 1957 m. P. Širvys baigė Aukštuosius literatūros kursus. 1958–1962 m. buvo žurnalų „Moksleivis“ ir „Genys“ redakcijų korespondentas, 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne.
Eilėraščius P. Širvys rašė nuo jaunystės, juos spausdinti pradėjo 1947 m. 1954 m. pasirodė pirmoji eilėraščių knyga „Žygio draugai“, vėliau „Ošia gimtinės beržai“ (1956 m.), „Beržų lopšinė“ (1961 m.) ir kt. Jaunystėje kone kaligrafiška, vėliau padrika tapusi rašysena liudija sunkią rašytojo dalią, įsimintiną talentą – pagal poeto eiles kuriamos dainos.
1973 m. už rinktinę „Ilgesys – ta giesmė“ P. Širvys apdovanotas Lietuvos TSR valstybine premija. Tais pačiais metais jis tapo ir „Poezijos pavasario“ laureatu.
P. Širvys mirė 1979 m. kovo 27 d., palaidotas Antakalnio kapinėse.
