Anton Roland Laub parodoje – už Bukarešto pastatų fasadų N.Ceausescu ištremtos bažnyčios
Vasario 13 – kovo 13 d. Kauno fotografijos galerijoje veikė Sonios Voss kuruota Anton Roland Laub paroda „Mobilios bažnyčios“. Kviečiame susipažinti vienu iš parodoje pristatytų projektų.
Devintojo dešimtmečio Bukareštas. Rumunijos sostinėje Nicolae Ceaușescu „sistematizacijos“ programa pasiekė įkarštį: trečdalis istorinio centro buvo nugriauta siekiant sukurti daugiau erdvės iškilsiantiems impozantiškiems rūmams ir plačioms gatvėms, skirtoms šlovinti režimą. Nepaisant Ceaușescu užsispyrėliškos paniekos bažnyčioms, šio tiek neįtikėtino, kiek ir absurdiško proceso metu septynios išsaugotos: jos buvo perkeliamos nuo pamatų ant bėgių, tuomet nuvežamos ir paslepiamos už blokinių gyvenamųjų namų. Kiti religiniai pastatai, pavyzdžiui, Didžioji lenkų sinagoga, užstoti socialistinių konstrukcijų. Išnykę iš plataus miestovaizdžio, tačiau įsiterpę tarp heterogeniškų Bukarešto urbanistinių elementų, šie pastatai iki šiol tęsia slaptus gyvenimus.
„Mobilios bažnyčios“ – svarbus tyrimas, apimantis fotografijas ir archyvinę medžiagą, atskleidžia mažai žinomą, bet stebinančią politinę ir urbanistinę Rumunijos istoriją. Šis fotografo atliktas kaukės nuėmimo veiksmas taip pat nukreipia į platesnę šios šalies praeities permąstymo problemą – procesą, kurio imtis šalyje vis dar vengiama, tačiau būtina.
Apsireiškimo bažnyčia „Vienuolių rekolekcijų namai“
1982 m. birželio mėn. 245 metrų atstumu perkelta bažnyčia dabar stūkso gatvės gale, apsupta Rumunijos slaptųjų pajėgų pastatų ir jų metamo šešėlio.
Dievo Motinos užmigimo bažnyčia „Olari“
1982 rugsėjo mėn. ši bažnyčia buvo perkelta 58 metrų atstumu. Ceausescu vadovavimo laikotarpiu ji buvo antroji bažnyčia Bukarešte, perkelta ant bėgių. Pagrindinėje gatvėje ji vis tiek liko pernelyg matoma, tad po metų buvo antrą kartą patraukta dar 20 metrų.
Švento Elijo bažnyčia „Rahova“
1984 m. birželio mėn. 49 metrų atstumu perkelta aštuonioliktojo amžiaus bažnyčia, sverianti 2 100 tonų buvo pirmoji, užkelta ant bėgių. Šis procesas truko 18 valandų. Jos sunkus auksinis interjeras kontrastuoja su nauja, nykia aplinka.
Švento Jurgio bažnyčia „Capra“
Esanti toli nuo Bukarešto istorinio centro, kuris buvo sunaikintas siekiant atverti daugiau erdvės Respublikos namams, esanti Capros bažnyčia yra tipiškas Ceausescu absurdiško ir savavališko urbanistinio planavimo pavyzdys. Bažnyčia buvo perkelta du kartus, iš viso – 89,2 metrus, ir šiuo metu stovi šalia kapinių, o bažnyčios varpai buvo nuimti ir sumontuoti šalia.
Švento Nikolo bažnyčia, priklausanti vienuolynui „Mihai Voda“
Pastatyta 1591 m., „Mihai Voda“ yra seniausia perkelta bažnyčia Bukarešte. 289 metrų kelionės kryptis buvo į vakarus, paskui į pietus, paskui į rytus, paskui vėl į pietus... taip pat – šešis metrus nuo kalno. Iš pradžių šalia stovėjęs vienuolynas buvo sunaikintas. Viduje esančioje freskoje vaizduojamas bažnyčios bendrininkavimas su Maršalu Antonescu. Jis valdė Rumuniją Antrojo pasaulinio karo metu ir yra atsakingas už daugiau nei 300 000 žydų mirtį.
Naujoji Švento Jono bažnyčia
Ši bažnyčia, kadaise stovėjusi gyvybingoje centrinėje aikštėje, 1986 m. buvo perkelta 23 metrus. Po šio ironiško likimo vingio, ji liko pusiau paslėpta už tarptautinio banko fasado. Bažnyčios galinio fasado vaizdą taip pat užstoja daugybė komercinių užrašų, prisidedančių prie chaotiško miestovaizdžio.
Švento Stepono bažnyčia „Gandro lizdas“
Tai buvo ne tik paskutinė iš septynių bažnyčių, perkeltų ant bėgių – ji taip pat buvo patraukta mažiausiai (14 metrų). Šis absurdiškas atstumas, artėjant Ceausescu ir komunistinio bloko žlugimui, įvykusiam po metų, atveria beprasmišką ir tragikomišką šio istorijos etapo prigimtį.
Didžioji „Lenkų“ sinagoga
Ši serija baigiasi ne bažnyčia, bet sinagoga. Bukarešto Didžioji „Lenkų“ sinagoga nebuvo perkelta, bet kaip ir daugybė šventų pastatų buvo įkalinta tarp aplinkui naujai pastatytų aukštų sienų. Jos viduje daug sužinome apie Rumunijos genocidą, Antrojo pasaulinio karo metu vykdytą prieš žydus – tamsų ir vis dar mažai pažįstamą istorijos etapą.
Antonas Rolandas Laubas gimė ir užaugo Bukarešte, 2000 m. persikėlė į Vokietiją, kur mokėsi Naujojoje fotografijos mokykloje ir Weissensee meno mokykloje Berlyne. Urbanistikos aspektu gvildenama Naujausioji Bukarešto istorija ir Ceaușescu diktatūros stigmos yra viena pagrindinių jo, kaip fotografo, nagrinėjamų temų.
Šiai serijai skirtą knygą (angl. pavadinimas Mobile Churches) išleido „Kehrer Verlag“ (Heidelbergas, Vokietija). Knygos maketas pateko į finalinius sąrašus konkursuose „Luma Rencontres Dummy Book Award“, „Les Rencontres de la Photographie“, Arlis, 2017 m., „Unseen Dummy Award“, festivalį „Unseen“, Amsterdamas 2017 m.