Birželio vaikų ir paauglių knygų TOP10

Birželio knygų dešimtuke rasite įvairių knygų, tačiau įžangoje norėčiau išskirti vieną iš jų. Karas Ukrainoje sukrėtė kone visus, vaikams, net visai mažiems, kilo daugybė klausimų, užklupo nerimas, įvairiose medijose regėjome nemažai patarimų, kaip apie tai kalbėtis su vaikais. Nors pirminė įtampa nuslūgo, vis dėlto karo šešėlis tebetvyro mūsų kasdienybėje. Todėl labai džiugu, kad ir leidėjai į tai reaguoja – tik ką pasirodė puiki ukrainiečių autorių dueto Romanos Romanyšyn ir Andrijo Lesivo paveikslėlių knyga „Kaip karas pakeitė Rondą“, kurioje vaikams suprantama kalba, pernelyg negąsdinant, bet ir neslepiant karo siaubų, pasakojama apie miestą užklupusį karą ir narsius gyventojus, kurie surado būdą, kaip įveikti negandą.

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

Deklaratyvus ir smagus pavadinimas šiek tiek klaidina, žinoma, specialiai, intriguodamas skaitytoją. Taip knygos autorė kviečia į žaidimą – šioje knygoje yra net trys puikios katės, kurios labai nori ištrūkti iš knygos ir leistis į nuotykius po pasaulį. Bėda, kad joms niekaip to padaryti nepavyksta, kad ir ko imasi, jos vis vien šios knygos puslapiuose!

Interaktyvi knyga su iškylančias elementais (pop-up), specialiais langeliais kviečia mažąjį skaitytoją pasiraitoti rankoves, pamiklinti vaizduotę ir padėti išpildyti kačių svajonę. Taigi vaikas nelieka istorijos stebėtoju, o tampa labai svarbiu knygos istorijos dalyviu. Jei pavyks – katės iš kelionių parveš tikrą staigmeną. Tiksliau – laaabai daug staigmenų, vos tilps į atvartą.

Piktulis labai įsimintinas personažas – ne tik dėl išskirtinės išvaizdos, bet ir labai emocingo, ryškaus charakterio. Taip, jis tikras piktulis, nors jau kurį laiką mokosi susitvarkyti savo emocijomis ir nepratrūkti griausmais.

Piktulis stengiasi nebepykti, o jo draugai kaip išmanydami stengiasi suerzinti jį, nes nori laimėti lažybas. Ir ne tik draugai, atrodo, šiandien visas pasaulis susimokė prieš Piktulį ir stengiasi jį išvesti iš kantrybės, tai užkliūva už šakos, tai kas nors nukrinta ant galvos... Galiausiai Piktulis pratrūksta. Draugai, supratę, kad elgėsi negražiai, skuba atsiprašyti.

Fiziniu humoru pagrįstas pasakojimas, skatina vaikus nelaikyti emocijų savyje, neleisti joms tvenktis, didėti, kauptis, kartu ir nesierzinti dėl kiekvieno nemalonaus nutikimo, susitaikyti, kad jie kartais tiesiog ima ir nutinka. Knyga moko ir gražaus bendravimo – verčiau su draugais nesierzinti ir nekrėsti vieni kitiems kiaulysčių, o užsiimti visiems džiaugsmą teikiančia veikla. Taip pat ir padaro knygos pabaigoje Piktulis su savo draugais.

Visų šalių liaudies pasakos turi universalumo matmenį, dažnai kalba apie bendražmogiškus dalykus, išmintį, gudrumą, moralę, santykius, kartais aiškina reiškinių prigimtį. Tačiau priklausomai nuo šalies, iš kurios atėjo, vaizdinija, veikėjai gali smarkiai skirtis, pasirodyti mums gana egzotiški, tolimi, bet tuo ir įdomūs.

„Afrikos pasakų“ rinkinyje rasime pasakų iš penkių Afrikos šalių: Liberijos, Sudano, Etiopijos, Kongo ir Madagaskaro. Tai daugiausia gyvulinės pasakos, kuriose pasitelkus gyvūnų personažus alegoriškai aiškinami, parodomi žmonių santykiai, mokoma gudrumo ir išminties, pernelyg nesipuikuoti. Yra ir etiologinių pasakų, aiškinančios daiktų, gyvūnų ar jų ypatybių atsiradimą.

Be mums puikiai pažįstamų gyvūnų – zuikių, lapių, sutiksime ir mums mažiau pažįstamų, Lietuvoje negyvenančių gyvūnų – mambą, buivolą, dramblį, o pasakų aplinkoje rasime ir palmių, ir aukštų uolų. Tad šios pasakos tikrai pakutens vaizduotę.

Nemaža dalis pasakų turi ir humoristinį cinkelį, štai etiologinėje pasakoje „Kodėl varlės letenos plokščios“ pasakojama apie varlę, kuri turėjo daug žemės ir į talką tą žemė įdirbti pasikvietė kaimo žmones. Varlė norėdama atsidėkoti, nutarė ne tik juos pavaišinti, bet ir kiekvienam asmeniškai ranką paspausti. Kai kurie spustelėjo taip stipriai, kad galiausiai varlės letenėlės tapo visiems laikams plokščios.

Pasakos, kaip įprasta liaudies kūrybai, neilgos – nuo pusės puslapio iki kelių. Puslapiuose rasime ir įvairių faktų apie Afriką, jos gamtą.

Tik kiek gaila, kad knygai pasitelkti seni vertimai iš rusų kalbos, daug geriau būtų vertimai iš originalo kalbos ar bent jau atnaujinti, peržiūrėti, patikslinti.

Ukrainiečių šeimyninis ir kūrybinis duetas jau buvo pastebėtas mūsų šalyje – 2021 m. pabaigoje pasirodė dvi jų itin išmoningos pažintinės knygos „Garsiai, tyliai, kuždomis“ ir „Taip aš matau“, kurias su didžiausiu malonumu rekomendavau šių metų sausio vaikų ir paauglių knygų TOP10.

„Kaip karas pakeitė Rondą“ – grožinė paveikslėlių knyga, sulaukusi kelių reikšmingų apdovanojimų. Joje vaikams pasitelkus alegoriją, metaforas pasakojama apie karą, kaip karas paveikia žmones, kokią tamsą ir skausmą jis neša.

Rondas – ideali vieta gyventi, čia gera, gražu, daug sodų ir netgi yra dainuojančių gėlių. Trys draugai – elektros lemputę primenantis Danka, balioninis šunelis Fabianas ir origami paukštelis čia jaučiasi nepaprastai laimingi. Bet vieną dieną šio miesto idilę sugriauna Karas. Jis atsineša tamsą ir visur sėja juodas piktžoles, kurios užstoja saulę, sužaloja gyventojus ir beveik sunaikina gražiąsias gėles.

Draugai vis ieškojo būdų, kaip Karą įveikti, štai „Danka manė, kad norint laimėti reikia smogti Karui į širdį. Bet viskas buvo perniek – Karas neturėjo širdies.“ Po kelių nesėkmingų bandymų Danka supranta – „net silpnutis šviesos spindulėlis nugali tamsą“. Tad jis, padedamas draugų, imasi kurti Šviesos mašiną, kuri ir padeda miestui įveikti Karą. Be abejo, Šviesos mašina yra metafora, reiškianti vidinę veikėjų ir kitų miesto gyventojų šviesą, stiprybę, tikėjimą laisve, taika.

Istorija pasakojama jautriai, nesistengiama vaiko pernelyg gąsdinti karo baisumais, autoriai renkasi metaforišką vaizdų ir žodžių kalbą, tačiau kartu neslepia, kad karas yra siaubingas, bejausmis, aklas ir neturi jokių priežasčių elgtis taip, kaip elgiasi. Pabaigoje pabrėžiama ir tai, kad net laimėjus, visi karą išgyvenusieji lieka karo sužeisti, paveikti, bet vis dėlto nugali viltis ir taikus gyvenimas.

Puiki knyga, kurią gali pasitelkti ne tik kalbant su vaikais apie karą apskritai, bet ir apie šių dienų karą Ukrainoje. O autorių duetas ją sukūrė, remdamasis savo patirtimis, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą.

Egilis gimė vagių šeimoje. Jie kone kasnakt traukia ką nors apšvarinti, jų įsitikinimu, vagis gali vogti iš bet ko, net iš draugų. Kaip tik vieną dieną tai tėvai Egilį priverčia padaryti – išgirdę, kad sūnaus geriausias draugas Dešrius su šeima išvyksta, visi išsiruošia apvogti jo namus.

Susikrimtęs dėl savo piktadarystės, Egilis nusprendžia grąžinti bent dalį pavogtų daiktų. Tyliai išsliūkinęs iš namų, jis eina per mišką, kur netikėtai sutinka žmonių labai panašių į jį patį – tokių, kurie nenori būti tuo, kas yra, kurie turi kitokių profesinių svajonių. Susitikimas lemtingas, nes netrukus išsipildys jų visų svajonės, o Egiliui daugiau niekada nebeteks vagiliauti.

Norvegų iliustruotojos Marianne Gretteberg Engedal paveikslėlių knyga su komiksų elementais  šaržuoja spaudimą, kurį kai kurie tėvai kelia savo vaikams – už juos nusprendžia, ką jie turi daryti, kuo būti užaugę, kad turi sekti tėvų pėdomis. Ir šį spaudimą priveda prie absurdo. Kartu knyga siunčia pozityvią žinutę – kiekvienas galime pasirinkti, kuo norime būti, turime įsiklausyti į savo širdį ir pasitelkti savo talentus, niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimo kelią. Kaip tik tai galiausiai ir padaro Egilis. Dabar jis laimingas.

Ši debiutinė autorės knyga 2019 m. gavo Norvegijos kultūros ministerijos apdovanojimą už geriausią paveikslėlių knygą vaikams.

Tai itin poetiška ir nostalgiška paveikslėlių knyga apie.. tiesiog gyvenimą.

Smalsus lapiukas mėgaujasi gyvenimu gamtoje: laksto paskui paukštelius pakrantėje, dūksta, stebi miško gyvenimą, o kartą nusiveja du ryškiaspalvius drugelius. Deja, belėkdamas nusiverčia nuo keistų jūros pakrantės statinių ir smarkiai susitrenkia galvą. Tarsi paniręs į sapną, jis iš naujo išgyvena visą savo gyvenimą nuo gimimo, pirmųjų žaidimų su broliais ir seserimis iki išėjimo į platųjį pasaulį, gautų gyvenimo pamokų. Sapnas ne tik gražus, jis prisimena ir baisius įvykius, štai kartą įkišo galvą į žmonių išmestą stiklainį ir ji įstrigo! O juk tėtis mokė: „Smalsumas gali pražudyti.“

Taip, smalsumas gali pražudyti, bet ir padovanoti tiek daug nuostabių akimirkų. Tik smalsumo vedamas lapiukas tiek daug patyrė, tiek gražių dalykų pamatė.

Galiausiai lapiukas atsibunda, sakosi, niekada daugiau negainiosiąs drugelių, bet vis dėlto nei smalsumo, nei gyvenimo džiaugsmo jis neprarado. Juk gyvenimas toks įdomus ir gražus, tik kartais prieš leidžiantis į nuotykį ar pasiduodant smalsumui, verčiau pagalvoti dukart.

Knygą puošia išskirtinės nyderlandų dailininkės Marije Tolman iliustracijose, kuriose ji pasitelkia įvairiais technikas, naudoja pieštukus, kreideles, akvarelę ir jas derina su fotografijomis, oforto, lino raižinio technikomis.

Tai viena tų knygų, kurios amžių nusakyti labai sunku, vienaip ją supras mažas vaikas, kitaip paaugęs ar suaugusysis.

Marius Marcinkevičius vietoje nenustygstantis rašytojas, jis vis mina ir mina naujais literatūriniais keliais: kuria eilėraščius, poemėles, jautrias paveikslėlių knygas, yra parašęs romaną suaugusiems, o dabar pasirodė ir walliamsiško* stiliaus humoristinė knyga „Superbobutės“.

Na, kuris ūgtelėjęs vaikas nėra pagalvojęs, kad jo močiutės kiek nuobodokos? Bent jau Rokas taip ne kartą pagalvojo, jam dažnai tenka savaitgalius leisti pas močiutę, o ten reikia sėdėti prie balta staltiese padengto stalo su močiutiškų patiekalų asorti: balta mišraine, šaltiena, silke pataluose... Prie stalo Rokas dar turi klausytis močiutės ir jos nemažiau nuobodžių draugių, nesigaudančių šiuolaikiniame pasaulyje, prisiminimų, bumbėjimų ir tauškalų apie vaistus. 

Vieną lemtingą naktį Roko įsitikinimai apie močiutę apverčiami mažiausiai dešimt kartų aukštyn kojomis. Pasirodo jo močiutė su draugėmis yra slaptosios agentės, vykdančios itin sudėtingas užduotis ir gelbėjančios pasaulį. O jo senelė netgi kapitonė. Rokas su jomis leidžiasi į nuotykių, pavojų ir, žinoma, juokų kupiną kelionę į Londoną – kažkas vagia karališkųjų pasaulio šeimų karūnas ir jie turi tai sustabdyti!

Knyga gausiai iliustruota, tekstas gana didelėmis raidėmis, joje gausu veiksmo ir juokų apie silkes bei pirdulius, ją lengva skaityti ir suprasti, tad ji tikrai gali sudominti ir užkerėti net labiausiai knygų nemėgstančius vaikus. Knygos moralas – aiškus, močiutės nėra nuobodžios, tereikia jas geriau pažinti!

*Britų rašytojas Davidas Walliamsas rašo juokingas, šmaikščias, veiksmo kupinas knygas su labai aiškiu moralu. Jo knygos itin populiarios kone visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat.

Vokiečių rašytojas Otfried Preußler jau seniai pelnė mažųjų skaitytojų prielankumą savo juokingomis, žaismingomis, nuotykių, o neretai ir išminties, vertingų pamokymų nestokojančiomis knygomis.

„Herbė su didelę skrybėle“ – miela, juokinga ir kartu pamokanti istorija apie mėgavimąsi gyvenimu, draugystę ir tai, kad visada verta kritiškai vertinti bet kokią informaciją.

Visi Septynmylės girios nykštukai ruošia gėrybes žiemai, o Herbei ne darbas galvoj, jis nusprendžia, kad šiandien per graži diena marmeladui virti ir išsiruošia pasigrožėti giria. Mėgaudamasis diena jis pakliūva ne į vieną nuotykį, bet didžiausias ir visai netikėtas dar laukia priešakyje. Tai Vorlico giria, kurioje, kalbama, gyvena baisūnas Plampačas – šlykštus pabaisa, pusiau vilkas, pusiau drakonas... Netyčia atsidūręs girioje, į kurią joks nykštukas iš baimės nė kojos nėra įkėlęs, jis ten sutinka visai ne pabaisą, o gauruotą girinį Cvotelį, kuris pasirodo esąs tikras pokštininkas ir geras draugas. Su juo tęsti žygį bus be galo smagu!

Gražiai ir detaliai iliustruota pažintinė knyga atskleis, koks nepaprastai įdomus, turtingas ir o kartais ir neįprastas yra vandenynų pasaulis.

Mažuosius smalsuolius, turinčius tūkstančius klausimų – kas, kaip ir kodėl – ši knyga supažindins su vandenynų reljefais, kokiais prietaisais ir įrenginiais vandenynai tyrinėjami, gyvūnijos įvairove, kur ji gyvena ir kokias strategijas ji pasitelkia, kad išgyventų.

Turbūt jokia šiuolaikinė pažintinė knyga apie gamtą neišsiverstų neaptarusi ir mūsų žmonių sąryšio su vandenynais ir ekologijos, gamtos švaros svarbos akcentavimo. Taip ir šioje knygoje paaiškinama, ką mums suteikia vandenynai ir kokią žalą žmonija savo besaike veikla daro jiems, iš kokių požymių atpažįstame, kad vandenynai nesveikuoja, yra užteršti.

Informacija knygoje pateikiama glaustai, išsamiau aprašomi keli įdomesni, svarbesni dalykai, kad vaikas susidarytų bendrą įspūdį, atpažintų pagrindinius vandenynų augalus, gyvūnus, reljefo ypatumus. Tai geras ir koncentruotas įvadas į vandenynų pasaulį vaikams.

Amerikiečių vaikų ir paauglių rašytoja Kimberly Brubaker Bradley Lietuvoje pažįstama kaip dilogijos „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ autorė. O prieš du dešimtmečius autorės parašyta knyga „Pusiaukelėje į dangų“ dabar pirmą išleista ir lietuviškai.

Knyga pasakoja apie labai atkaklią ir užsispyrusią dvylikametę Diną, kuri pabėga iš namų, kad galėtų nueiti daugiau nei tris tūkstančius kilometrų besitęsiančiu Apalačų kalnų keliu. Kadaise šis kelias, kuriam pėsčiomis įveikti prireikia pusės metų, sukūrė jos šeimą – čia susipažino tėtis ir mama, susituokė, pradėjo jos vyresnįjį brolį, o vėliau atsirado ir ji. Deja, šiandien iš jos šeimos teliko šukės – brolis mirė nuo genetinės ligos, o tėvai išsiskyrė. Dina tiki, kad jei nueis šį ilgą kelią, jos tėvai vėl bus kartu, jos šeima bus sulipdyta ir ji bus vėl laiminga.

Laimei, vos pabėgusią mergaitę suranda mama ir jos kartu leidžiasi kalnų keliu. Kelionė pareikalaus labai daug jėgų, ir ne tik fizinių.

Problemų prozai priskirtina knyga pasakoja ne tik apie fizinę, bet ir mentalinę kelionę – kelionę, kuri padeda įveikti skaudulius ir susikaupusį pyktį, nusivylimą. Kelionę, kuri padeda geriau pažinti, suprasti save ir kitą. Kelionę, kuri nepadaro stebuklų, bet padeda susitaikyti su ne visada gražia gyvenimo realybe ir surasti jėgų pradėti naują gyvenimą.

Sekdamas Dinos pėdomis skaitytojas nemažai sužinos apie tikrovėje egzistuojantį Apalačų kalnų kelią, į kurį kasmet daugybė žmonių leidžiasi ne tik tam, kad pasigrožėtų gamta ir atitrūktų nuo įprasto gyvenimo, bet ir tam, kad pakeistų savo gyvenimus, atrastų atsakymus į didelius klausimus, kad įrodytų sau, kad gali – jei gali nueiti šį ilgą ir daug ištvermės reikalaujantį kelią, gali gyvenime nuveikti ir daug kitų dalykų, kuriems pritrūkdavo drąsos ar ryžto.