Dronų karta: kaip technologijos ateina į Lietuvos mokyklas
Šių dienų kontekste dronai iš pramoginio įrankio virsta vienu svarbiausių šiuolaikinių technologijų simboliu. Tokie autonomiškai arba nuotoliu valdomi įrenginiai vis dažniau naudojami žemės ūkyje, gesinant gaisrus ar net kasdienėms prekėms gabenti. Kartu su tuo pamažu dronai tampa ir švietimo bei ugdymo priemone – vykdomi projektai, kurie suteikia galimybę jaunimui iš arčiau pažinti aviaciją ir technologijas.
Vienas tokių – nuo šio rugsėjo startavęs Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (toliau – LINEŠA) projektas, kurio metu 9–19 metų vaikai ir jaunimas kviečiami į „AirTech“ dronų valdymo ir konstravimo būrelius. Jų metu moksleiviai galės ne tik valdyti dronus stimuliatoriuje ar tam pritaikytose salėse, bet išmoks juos remontuoti bei konstruoti.
Vieni iš pirmųjų „AirTech“ bepiločių orlaivių centrų atidaryti Tauragėje, Vilniuje bei Kėdainiuose, tačiau per ateinančius ketverius metus jų atsiras ir daugiau: „Projekto tikslas yra per ketverius metus devyniuose regionuose įsteigti tokius centrus. Tai reiškia, kad per metus bus apmokyta septyni tūkstančiai moksleivių“, – kalba LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.
V. Jankauskas sako, jog universitetai pastebi – vis mažiau ir mažiau jaunimo stoja į inžinerijos bei technologijų specialybes. Jis tikisi, jog projektas sužadins moksleivių norą tęsti tokią veiklą ir po mokyklos.
„Natūralu, kad vaikas ateina ir kyla karjeros laiptais tik tada, kai jis kažką iš tikrųjų mėgsta. Būtent šitas projektas yra skirtas tam, kad kuo daugiau vaikų prisiliestų prie šito, kad pamiltų tai ir pasirinktų tam tikrą specialybę, susijusią su šiuo projektu“, – dalinasi V. Jankauskas.
Kaip jis pasakoja, pradėjus vykdyti šį projektą, dažnai sulaukia klausimo – ar visa tai skirta pasiruošti karui: „Mes nesiruošiam karui, mes ruošiamės ateičiai, auginančiai jaunimą, kuris būtų gerai susipažinęs su technologijomis ir savo gyvenime siektų aukštumų.“
Pasak Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko, šių dienų kontekste dronai įgauna kitokią prasmę – tai nebe tik įdomu, bet ir labai aktualu.
„Lygiai taip pat svarbu yra matyti geopolitinį kontekstą, matyti, kas vyksta Ukrainoje ir, tiesiog, lygiai taip pat ruoštis, siųsti žinutę tam mūsų nedraugiškam kaimynui, kad mes čia irgi nesėdim vietoj, irgi turime tam tikrus įgūdžius. Jeigu reikės, mes juos panaudosim“, – konstatuoja D. Kaminskas.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigia – visi piliečiai turi teisę ir pareigą ginti savo šalį, todėl mato reikiamybę dirbti su bendruomene, kurios dalimi yra ir vaikai, moksleiviai bei studentai.
„Kaip Krašto apsaugos ministerija dirbame siekdami, kad mūsų vaikai ilgalaikėje perspektyvoje būtų supažindinti, žinotų, kaip naudotis priemonėmis kritinėse situacijose, ir užsiaugintų reikalingus atsparumui skydus, kurie kiekvienam iš mūsų yra reikalingi.“
Tomas Godliauskas
Jis aiškina – toks projektas galėtų būti žinutė kitoms šalims, jog visų piliečių reikalas yra domėtis, kas vyksta ir bandyti rasti atsakymus: „Norime pastatyti tuos tiltus, suteikti tas galimybes, duoti reikalingas kompetencijas, tam skirti resursus.“
Dar vienas unikalus projekto bruožas – tai modernus mobilumo principas, kai veiklos ateina pas vaiką, o ne atvirkščiai.
„Pritaikėme gan įdomų dalyką – neformaliajame švietime įprasta, kad vaikai vyksta į centrus ar specialias erdves. Šiuo atveju mes diegiame modelį, kai pats užsiėmimas vyksta mokykloje, pasitelkus specialiai parengtas kuprines su visa reikalinga įranga“, – pasakoja V. Jankauskas.
Pasak jo, netrukus instruktoriai turės mobilias „AirTech“ kuprines, su kuriomis galės vesti užsiėmimus bet kurioje mokykloje, o tai leis gerokai išplėsti veiklos mastą ir pasiekti daugiau vaikų įvairiuose regionuose.
„Mes mokyklose vis dar turime technologijų pamokas, kuriose vaikus vis dar mokoma dirbti su „lomziku“. Bet šiandien technologijos jau nebe tokios – žinoma, svarbu išmokti ir tų įgūdžių, bet gal jau turėtume tai vadinti etnokultūros pamokomis, o ne šiuolaikinių technologijų. Vaikai turi turėti galimybę pažinti dabartines technologijas, ugdyti save ten, kur jiems įdomu“, – atvirai kalba Tauragės rajono meras D. Kaminskas.
Vaikams tai galimybė pažinti, išmokti ir patirti. Vaizdo įraše – akimirkos iš atviros pamokos.
Su pradinių klasių mokiniais būrelyje dirbantis mokytojas Osvaldas Jasinka sako, kad vaikai čia galės išmokti ne tik skraidinti, bet ir susipažinti su dronų struktūra iš arčiau.
„Pagrindinė užduotis yra išmokti su dronais skraidyti. Vėliau – šiek tiek ir programavimo, kad vaikams pats dronas geriau skristų: nustatymus pareguliuoti, suprasti, kaip veikia. Taip pat susipažinti su aviacija – būrelyje ne tik su dronais skraidysime, bet dar ir aviamodelius bei raketas gaminsim“, – dalijasi mokytojas.
Pasak jo, jau dabar vaikai demonstruoja įgūdžius, kurie stebina net suaugusiuosius: „Turiu keletą labai gabių mokinių, kurie jau skrenda sudėtingesniu „akro“ režimu, kur pats pilnai reguliuoji visą droną.“ Tačiau kartu pastebi, kad ugdymas turi būti lankstus.
„Vienam vaikui užtenka 10 minučių simuliatoriaus ir jis jau sako – ai, atsibodo. Todėl reikia nuolat ieškoti įdomesnių, kūrybiškesnių veiklų, kaip juos įtraukti“, – pabrėžia O. Jasinka.
Mokiniai gauna konkrečias užduotis: atlikti triukus, nuskristi ir tiksliai nusileisti ant nurodyto taško, įveikti kliūtis ar net imituoti realias užduotis. Mokymasis vyksta palaipsniui: pradžioje – simuliatoriuje, o vėliau – su tikru dronu. Vyresni mokiniai gilinsis ir į techninę pusę: mokysis lituoti laidus, surinkti droną iš dalių bei gilinti programavimo žinias.
„Labai plačios karjeros galimybės. Jau ir dabar dronai plačiai naudojami, o toliau, manau, apskritai daug kas bus vykdoma dronais“, – reziumuoja O. Jasinka.
Kaip visa tai vyksta – išgirskite iš būrelį lankančių moksleivių lūpų.