Fotomėgėjas Bronius Šidla: gyvenimo liudijimai iš Šiaurės Lietuvos

Multimedija parengta 15min bendradarbiaujant su Biržų krašto muziejumi „Sėla“, įgyvendinant projektą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“. 

Broniui Šidlai (1902–1973) – savamoksliui fotografui iš Biržų, fotografavimas niekada nebuvo nei pragyvenimo šaltinis, nei papildomas uždarbis. Nuo jaunystės, o ypač pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais, jis fotografavo savo paties aplinką, artimiausius žmones, jų susiėjimus bei šventes. Šios albumuose nugulusios fotografijos tapo dalimi artimųjų gyvenimo ir šiandien liudija prabėgusį laiką bei gyvenimą Šiaurės Lietuvos krašte.

Faktinės žinios apie B.Šidlos gyvenimą yra gan skurdžios. Jis gimė Purviškių vienkiemyje, Biržų rajone. Šeimoje augo drauge su broliu Edvardu bei seserimi Elena. Pastaroji prieškariu baigė Vilniaus dailės akademiją, karo metais pasitraukė į Vakarus, o ištekėjusi už skulptoriaus Alfonso Dociaus apsigyveno Kanadoje ir tapo žinoma išeivijos skulptore.

Nuo vaikystės Bronius domėjosi technika, o jo gabumai vėliau pasireiškė nepaprastu pomėgiu tyrinėti variklius bei juos tvarkyti. Tarpukariu su broliu jie net buvo sumeistravę kuliamąją mašiną, su kuria uždarbiavo apylinkių ūkininkams kuldami javus. Tikėtina, kad ši veikla buvo gan sėkminga, mat 1938 m. Dubriškių kaime, Biržų rajone, jie drauge nusipirko 20 ha žemės.

Jaunystėje Bronius apsigyveno Kaune, mokėsi technikos mokykloje, kur įgijo mechaniko specialybę. Galimas dalykas, kad būtent čia ar kiek vėliau, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, jis susipažino su savo gyvenimo aistra tapusia fotografija. Nors ankstyviausios jo darytos nuotraukos datuojamos apie 1922 metus, tačiau išlikusiame B.Šidlos archyve gausiausią dalį sudaro 1949–1960 metų laikotarpio nuotraukos.

Taip pat žinomas įdomus faktas, jog tarpukariu Biržuose, B.Šidla grojo mandolina (ar gitara) drauge su vėliau išgarsėjusiu akordeonistu Algirdu Ločeriu, kurio tėvas – Petras Ločeris – Biržuose turėjo savo fotoateljė, maža to, pirmasis Lietuvoje pramoniniu būdu gamino fotografijos medžiagas.

Pirmosios sovietų okupacijos metais B.Šidla dirbo Medeikių kaimo NTS – mašinų-traktorių stotyje. Vokietmečiu – buhalteriu Pajiešmenės dvare, Pasvalio rajone.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, su žmona Julija Jasiūnaite-Šidliene apsigyveno Biržuose ir iki pat pensijos buvo Biržų rajono statistikos skyriaus viršininku. Pasak giminaitės Teresės Merkevičienės, kurią 1946–1953 metų laikotarpiu globojo Šidlų šeima, darbo reikalais Bronius reguliariai vykdavo į Vilnių, kur sovietų valdininkams turėdavo teikti įvairias ataskaitas. Anot T.Merkevičienės, iš sostinės dėdė dažnai grįždavo smarkiai susikrimtęs, mat buvo verčiamas klastoti ir gražinti statistinius duomenis, kurie gerokai iškreipdavo realią to meto tikrovę.

Maždaug tuo metu B.Šidla ėmėsi aktyviai fotografuoti, o nuotraukas pats spausdindavo namuose. Kokiu fotoaparatų pradėjo savo kūrybinius darbus – nežinoma, tačiau vėlesniais metais fotografavo „Zenitu“.

Savo objektyvą B.Šidla daugiausia kreipdavo į žmones: fotografuodavo gimines ir pažįstamus, šeimos susibūrimus. Jo fotografijose įamžinti Dubriškių, Kašeliškių, Suosto, Germaniškio ir kitų Biržų apylinkių žmonės, jų kasdienybės bei šventės.

Fotografija jam buvo gyvenimo džiaugsmas ir malonumas. Iš šios veiklos jis neuždarbiavo, tačiau atspausdintas nuotraukas dosniai dalijo savo artimiesiems bei kitiems fotografijose įamžintiems asmenims. Tiesa, kaip pasakojo T.Merkevičienė, giminaičiams kartais pavykdavo jam įbrukti šiokį tokį pinigą „bent už popierių“. Anot jos, jei ne B.Šidla su savo fotoaparatu, nei ji, nei daugelis giminaičių nebūtų turėję pokario fotografijų, liudijančių ne tik sudėtingą ir dramatišką to meto gyvenimą, bet ir jų jaunystės dienas, nuotraukose įamžintus dabar jau seniai mirusių artimųjų veidus.

B.Šidla mirė 1973 m., palaidotas Biržų miesto kapinėse.

Apie 800 B.Šidlos negatyvų yra saugoma Biržų krašto muziejuje „Sėla“.

Nuotraukos Bronius Šidla iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“.

Tekstas Gediminas Kajėnas

Vadyba Lina Zaveckytė