Liepos vaikų ir paauglių knygų TOP10 

Ar būna dienų it tyčia? Užtenka atsibusti ir jau žinai – šiandien nieko gero nelauk... Viskas kris iš rankų, viskas nesiseks, net saulė nešvies, o jei ir švies, vis vien jos nematysi. Kartais gali padėti draugas, kartais toks pat niurzga, kuris tavo nuotaiką ir nepasitenkiną kuo puikiausiai supranta, o kartais į pagalbą geriausia pasitelkti knygą. O vaikų literatūra ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems gali padovanoti daug smagių akimirkų. Kad ir kaip kartais knygoje vaikams pasidaro tamsu, vis vien pabaigoje nušvinta saulė.

Eglė Baliutavičiūtė 

Būna dienų it tyčia. Užtenka atsibusti ir jau žinai – šiandien nieko gero nelauk. Viskas kris iš rankų, viskas nesiseks, net saulė nešvies, o jei ir švies, vis vien jos nematysi. Taip nutiko ir mažyliui vilkiukui, o blogiausia, kad jam atrodo, jog niekas jo nesupranta. Vis dėlto darželyje sutikus ne mažiau blogą dieną patiriantį pingviniuką, abiejų diena apsiverčia aukštyn kojom. Iš čia ir pavadinimas – „Geriausia bloga diena gyvenime“. Taigi draugystė laimi, o ypač svarbu tai, kad abu draugai šiandieną vienas kitą gali suprasti geriau nei kas nors kitas. Juk kartais taip erzina, kai nebūna nuotaikos, o kiti ima įrodinėti, kas viskas nuostabu, o štai su kuo nors kartu paniurnėjus staiga diena gali prašviesėti, visai kaip nutiko šiems draugams. 

Daugybė knygos iliustracijų skatina skaitytoją įsižiūrėti ir pagalvoti, ar tikrai sutampa tai, kaip pasaulį šiandien mato vilkiukas, ir koks jis iš tiesų yra. Štai žiūrėdamas pro langą jis mano, kad lauke apniukę, nors iliustracijoje pavaizduota kuo ryškiausiai šviečianti saulė0, o debesis jos ne tik neužstoja, bet ir yra visai menkutis. Arba situacija su pieno stikline – ar ji tikrai pustuštė, o gal puspilnė? Ir t. t.  

Debi Gliori geriausiai Lietuvoje pažįstama kaip itin mielos knygos apie vaiko ir mamos santykius „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“. Naujausia autorės knyga lietuvių kalba „Pelėdžiuko kiaušinis“ taip pat kalba apie vaiko ir mamos santykius, o tiksliau – naujo vaiko atėjimą į šeimą, besikeičiančio gyvenimo šeimoje priėmimą. 

Mama pelėdžiukui parodo naują kiaušinį ir praneša, kad iš jo išsiris dar vienas pelėdžiukas. Bet jau esantis pelėdžiukas tavo visai nenori, jis nori būti vienintelis mamos vaikas. Mama nepriekaištauja ir nemoralizuoja, ji imasi smagaus žaidimo – fantazuoja, kad gal iš kiaušinio vis dėl to išsiris kirminiukas, gal krokodiliukas, o gal čia tiesiog šokoladinis kiaušinis... Mažasis pelėdžiukas laikosi savo – ne ne ne, bet netrukus ir pats įsitraukia į žaidimą – gal bus drambliukas, o gal drakoniukas, o gal? O gal vis dėlto geriausia mažas pelėdžiukas, juk tada jis taptų Didžiuoju Pelėdžiuku! 

Labai miela knyga apie tikrąją namų prasmę. Ne apie sienas, stogą ar mielą savo kampą, bet namus kaip vietą plačiausia įmanoma prasme, vietą, kurioje jautiesi savimi, kur laukia draugai ir artimieji, kur nesijauti svetimas ar pasimetęs.  

Knygos tekstas – eilėraštis, kuriame telkiamasi į jausmus, emocijas, potyrius, todėl knygos dailininkė turėjo daug erdvės sukurti ištisą pasaulį ir veikėjus tokius, kokius įsivaizduoja. Tai vienas iš tų gerųjų pavyzdžių, kaip tikrose paveikslėlių knygose tekstas papildo iliustracijas, o iliustracijos – tekstą, taip sukurdami unikalų knygos pasaulį, iš kurio atėmus bent vieną – tekstą ar iliustracijas – istorija jau nebebūtų tokia, kokią matome dabar.  

Nėra vietos, kurioje vaikas neatrastų galimybės žaisti, iš vis puiku, jei vienu metu galima ir žaisti, linksmintis, ir mokytis net nededant pastangų. Štai vienos šeimos namuose mažylis abėcėlės ėmė mokytis virtuvėje! Atėjus metui gaminti, į akis pirmiausia krinta agurkas, agurotis, ananasas ir ąsotis, o netrukus užgimsta tikras nuotykis virtuvėje, kurį inspiruoja laki vaiko fantazija – daržovės atgyja, vyksta jų varžybos, o pakeliui vaikas išmoksta visą abėcėlę eilės tvarka. 

Tai jau vaikams ir jų tėvams gerai pažįstamos vaikų rašytojos, knygelės „Kapt kapt kapt“ autorės naujausias eiliuotas kūrinys, kuriame puikiai suderinamas edukacinis ir nuotykinis turinys, o kur dar spalvingos, chaotiška virtuvės atmosferą ir joje vykstančias linksmybes perteikiančios iliustracijos. Skanaus! 

Raimondo Jurgaičio knygų serija „Netelpa“ pasakoja skirtingas istorijas, kurių visų problema – vienas iš personažų kur nors netelpa. Pirmoji serijos knyga „Žirafa netelpa į lapą“ – išsiskyrė tuo, kad pasakojimui buvo išnaudota pati knygos forma, kas knygą darė gana inovatyvią lietuvių vaikų literatūros lauke. Knygoje „Smaugliukas netelpa į namą“ tokia strategija nebepasitelkiama, tad tai labiau tradicinė eiliuota knyga apie draugystę ir lakią vaikų fantaziją. 

Kai kiškiukas susipažįsta su namų neturinčiu smaugliuku, nusprendžia jį priglausti, tik viena bėdelė – jo mama baisiai bijo smauglių. Kad neišgąsdintų mamos, kiškiukas nutaria paslėpti savo draugą. Iš šios situacijos kyla knygos žaismė – vaikams bus juokinga tyrinėti iliustracijas, kur smauglys tampa ir šokdyne, ir drabužių džiovykle, ir tvoros dalimi ir kitais daiktais. Tik ar ilgai pavyks taip smaugliukui slapstytis nuo kiškio mamos?  

Nijolė Laurinkienė – mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja, tad nelabai stebina, kad pirmoji jos knyga vaikams – pažintinis pasakojimas mitologine tema. Kaip jau nurodo pavadinimas – tai knyga apie saulę, dangaus valdovę, vieną pagrindinių lietuvių mitologijos dievybių.  

Knygoje nuosekliai pasakojama apie saulės kelią – kaip ji keliauja per dieną, kur būna naktį, kaip atrodo jos kelionė skirtingais metų laikais. Pasakojimas dėliojamas iš įvairių sakmių, padavimų perpasakojimų ir autorės paaiškinimų, padedančių geriau suvokti lietuvių mitologiją, saulės vaidmenį joje ir kodėl saulė užėmė tokią svarbią vietą. Knygoje yra ir mįslių, dainų, susijusių su saule.  

Gražu, kad šią spalvingą ir gausiai iliustruotą knygą sukūrė dviejų baltų tautų atstovės – lietuvė ir latvė, juk mūsų tautų mitologijos turi labai daug bendrų dalykų. Norėtųsi, kad panašių, vaikams patrauklių ir suprantama kalba parašytų knygų lietuvių mitologijos temomis būtų ir daugiau.  

Gina Viliūnė – suaugusiems skaitytojams žinoma kaip istorinių romanų, kurių veiksmas telkiamas Vilniuje, autorė. Ji taip pat parašiusi kelias beletrizuotas pažintines knygas vaikams, o „Išgelbėti mešką“ – pirma jos knyga vaikams apie Vilnių. Juk 700-asis miesto gimtadienis puiki proga ir jaunesnei auditorijai pristatyti spalvingą miesto istoriją.  

Knyga sudaryta iš dviejų nuolat persimaišančių dalių. Pirmoji – grožinė istorija apie kelis Renesanso laikais gyvenusius vaikus, kurie pamatę prie meškutės pasirodymą, nori dar ir dar pamatyti ją. Juos ypač neramina žiaurus savininko elgesys su meška, tad net sukurpia planą, kaip jai padėti.  

Kiekvieną trumpą pasakojimo skyrių lydi pažintiniai intarpai, daugiau ar mažiau susiję su nuotykio vieta, erdve, elementais. Šiuose skyriuose pristatomas to meto Vilnius ir jo gyvenimas: nuo miestiečių kasdienybės, darbų ir pramogų iki Vilniaus geografijos, teism, kitokių įdomybių. Aprašymus lydi gausios Simono Kvinto iliustracijos, padėsiančios vaikams geriau suvokti, kaip atrodė pristatomi dalykai, be to, dalis informacijos pateikiama pasitelkus žaidimą, tad vaikai galės dar ir šiek tiek pasukti galvą. 

Knyga nesudėtinga ir tikrai praplės vaikų istorines žinias! 

Smagi ir interaktyvi knyga, kuri skaitytoją kviečia tapti aktyviu istorijos veikėju, padedančiu spręsti įvairus galvosūkius, užduotis ir taip padėti siužetui judėti į priekį, tai tarsi savotiškas pabėgimo kambario analogas knygos pavidalu. O užduočių skaitytojui knygoje gausu – prieš kelis mėnesius dingęs Lijaso tėtis, palikęs tik ekspedicijos į Himalujus dienoraštį, kuriame kone vien įvairiausios užuominos, mįslės ir t. t. Lijasas kartu su draugais leidžiasi sekti dienoraščio pėdsakais – laukia nuotykių, išbandymų ir netikėtumų kupina kelionė.  

Michaelis Ende – vokiečių vaikų literatūros klasikas. Lietuvoje puikiai pažįstamas iš tokių laikui nepavaldžių istorijų kaip „Begalinė istorija“ bei „Momo“.  

Endės knygos nuotykingos, spalvingos ir kartu filosofiškos, keliančios būties, savasties ir kitus klausimus. Tokia ir „Momo“, pasakojanti apie miestą, kurį aplanko paslaptingieji pilkieji ponai. Jie įtikina gyventojus mesti šalin visas nenaudingas, daug laiko išeikvojančias veiklas ir taip tapyti laiką. Žinoma, pilkieji ponai turi labai savanaudiškų tikslų, o pradėję taupyti laiką žmonės smarkiai pasikeičia, tampa uždari ir kietaširdžiai... Tik miesto pakraštyje savarankiškai gyvenanti keistuolė, bet visų mylima našlaitė Momo atsispiria ponų kerams. 

Tai viena mėgstamiausių ir mylimiausių mano knygų, sulaukusi pelnyto pakartotinio leidimo. Ji, neabejoju, gali sužavėti ir į paauglystę bežengiančios vaikus, ir suaugusiuosius. Ši moderni pasaka įtraukia į įdomų, dinamišką siužetą, o kartu kviečia susimąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia, kaip geriausia išnaudoti laiką, kurį turi.  

Elia Barceló – garsi Ispanijos mokslinės fantastikos rašytoja, kurianti ir suaugusiesiems, ir paaugliams. Romanas „Frankenšteino efektas“, Ispanijoje pasirodęs 2019 m., sulaukė ne vieno svarbaus įvertinimo, tarp kurių ir Nacionalinis vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimas.  

Studentė Nora keliaudama į vakarėlį sutinka senoviškai apsirengusį vaikiną, kuris nieko neprisimena. Taip prasideda kelionių laiku, gotikinės atmosferos, detektyvinės, istorinės ir romantinės literatūros elementų turintis romanas, iš XXI a. nukeliantis į XVIII a. Nors veikėjai ne visada iki galo įtikina, kartais atrodo per schematiški ar per statiški, romanas lengvai skaitomas ir įtraukia, paveiki ir atmosfera, o kūrinio centre be meilės linijos, kuri, beje, kone labiausiai vystoma romane, ir detektyvinės intrigos, atsiduria lyčių ir klasių lygybės temos bei atsakomybė už tai, ką sukuri. Na, kaip jau aišku iš knygos pavadinimo, čia susidursime su frankenšteiniškomis temomis.