Lietuvos mokyklos: nuo apleistų miškuose iki muziejais virtusių ir naujai statomų

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius Lietuvoje jau kurį laiką mažėja. Mokyklų, į kurias rugsėjo 1-ąją nebesuplūsta mokiniai, likimas būna skirtingas. Dalis jų įgyja naują paskirtį, o dalis lieka apleistos ir būna paliekamos likimo valiai.

15min kviečia pasižvalgyti po senokai pamirštas, muziejais virtusias ir statomas mokyklas.

 

Mokyklų tuštėjimo metas

Elektrėnų rajono Šilonių kaimo mokykla Rugsėjo 1-ąją jau senokai pasitinka ramiu pušyno ošimu.

Luko Balandžio nuotr.

Pušyno apsupta Šilonių mokykla.

Luko Balandžio nuotr.

Į šią mokyklą nebeveda joks kelias.

Luko Balandžio nuotr.

Pastato sienas ramsto medžiai.

Luko Balandžio nuotr.

Mokyklos kiemo likučiai.

Luko Balandžio nuotr.

Mažėja Lietuvoje ir mokinių, ir mokytojų. Mokinių ir moksleivių skaičius Lietuvoje 2018–2019 m. mokslo metų pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, buvo per 322 tūkst.

Luko Balandžio nuotr.

2009–2010 m. mokslo metų pradžioje Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, buvo apie 440 tūkst. moksleivių. Tad moksleivių Lietuvoje beveik per dešimt metų sumažėjo ketvirtadaliu.

Luko Balandžio nuotr.

2009 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 1389 bendrojo ugdymo mokyklos. Šiuo metu Lietuvoje yra 1073 bendrojo ugdymo mokyklos. Tai reiškia, kad per dešimt metų buvo uždaryta per 300 mokyklų, o mokyklų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu.

Tai tik statistiniai skaičiai, tačiau už jų slypi tikros žmonių istorijos.

Valdo Kopūsto nuotr.

Šiek tiek pavažiavus Biržų link kelio rodyklė nukreipia į Žaidelių kaimą. Jau iš tolo ūksmingų medžių šešėly gali pamatyti pastato likučius. O prieš kokius tris dešimtmečius šis pastatas jaukiame, tvarkingame kaime buvo kupinas šurmulio. Kiekvienas žinojo – tai Žaidelių mokykla. Čia mokėsi Žaidelių ir aplinkinių kaimų vaikai, dirbo atsakingos, kantrios mokytojos. Laikas padarė savas korektūras: vaikų skaičius mažėjo, kad ir kaip stengėsi mokytojai ir mokinių tėvai išsaugoti savą mokyklą – nepavyko. 

Valdo Kopūsto nuotr.

Čia dirbusi mokytoja Liuda sako: „Esu dėkinga likimui, kad pažinau šito krašto žmones, bendravau su jais. Kokių gražių švenčių organizuota kartu, susitikimų. Džiaugiuosi pažinusi darbščias koleges: geografijos mokytoją E.Gustienę, istorikę V.Senvaitienę, prancūzų k. mokytoją I.Gasiūnienę, matematikę R.Stankevičienę, pradinukų mokytojas V.Palionienę, A.Tauginienę. Tuomet direktorė buvo B.Dugnienė.“

Valdo Kopūsto nuotr.

Su anūke savo buvusios darbovietės likučiuose apsilankiusi dabar jau pensininkė ponia Liuda pasakoja, kad bendraudama su darbščiu, kantriu, beje, labai moterišku mokytojų kolektyvu ir pati mokėsi iš kolegų tolerancijos ir pagarbos kiekvienam vaikui. „Nebėra Žaidelių mokyklos, bet liko labai mieli prisiminimai. Džiaugiuosi, kad nelengvas pedagoginis kelias prasidėjo būtent čia, ūksmingų medžių apsuptoje jaukioje mokykloje“, – teigia daugiau kaip 40 metų, iš jų 8 metus Žaideliuose, mokytojavusi Liuda. 

Valdo Kopūsto nuotr.

Pedagogų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose 2018–2019 m. mokslo metų pradžioje buvo per 29 tūkst. Vienas pedagogas teko maždaug 11-ai moksleivių. 2009–2010 m. mokslo metų pradžioje pedagogų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose buvo apie 40 tūkst.

Irmanto Gelūno nuotr.

Vien šiemet rugsėjo pirmąją į mokyklas eis 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug pusantro tūkstančio mažiau nei pernai.

Luko Balandžio nuotr.
Dar viena apleista mokykla – Kairiškių kaime.
Luko Balandžio nuotr.

Koridoriuose dar jaučiasi mokyklos dvasia.

Luko Balandžio nuotr.

Praviros klasių durys koridoriuje.

Luko Balandžio nuotr.

Lubų jau nebėra.

Luko Balandžio nuotr.

Pamiršti namų darbai.

Luko Balandžio nuotr.

Mokymo priemonės ant grindų.

Luko Balandžio nuotr.

Išlūžusios medinės pertvaros.

Luko Balandžio nuotr.

Besimėtanti lėlė primena apie kadaise čia laiką leidusius vaikus.

Luko Balandžio nuotr.

Sąvartynu virtusios patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Kabykla.

Luko Balandžio nuotr.

Žaluma braunasi pro langus.

Luko Balandžio nuotr.

 

Darsūniškio mokyklos transformacija

Dalis mokyklų laikui bėgant tapo apleistos, tačiau Darsūniškio pradinė mokykla yra gražus pavyzdys to, kaip mokyklos bendruomenė ir mokytojai po jos uždarymo nenuleido rankų ir išsaugojo ne tik pastatą, bet jame dar įkūrė ir mokyklos muziejų.

Darsūniškis – nedidelis miestelis esantis šalia Nemuno. Mokykla uždaryta dar 2013 metais, tačiau ženklas apie į kelią galinčius išbėgti vaikus vis dar likęs. Šalia pagrindinės gatvės, sodybų apsuptyje esanti mokykla netrukus taps ir bendruomenės namais. Šiuo metu čia vyksta remontas. Buvę mokyklos darbuotojai nepaliko pastato likimo valiai.

Buvusioje mokykloje rengiamos edukacijos lankytojams. Čia veikia technikos ekspozicija, „Lino kelio“ klasė, kurioje surinkti autentiški šio krašto žmonių daiktai. Kitame buvusios mokyklos kabinete pasakojama, kaip gyveno senoliai. Trečiasis mokyklos kabinetas skirtas mokyklai. Čia galima išmėginti dailyraščio sugebėjimus bandant su plunksna ir rašalu parašyti žodį „Lietuva“. Pasėdėti klasės suole, išvysti pirmuosius mokyklos baigimo atestatus ar pamatyti, kaip mokslams ruošdavosi mūsų senoliai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Buvusi Darsūniškio mokykla netrukus atgis trečią kartą.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Įvažiavus į miestelį matyti išlikęs ženklas, perspėjantis apie netoliese esančia mokymosi įstaigą.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Mokyklos koridoriuje trys klasės ir visa siena nuotraukų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Uniformų ekspozicija

Eriko Ovčarenko nuotr.

Skaitliukai – praeityje tai buvo skaičiavimo mašina.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Pirmasis mokyklos kompiuteris.

Eriko Ovčarenko nuotr.
Mokymosi priemonės.
Eriko Ovčarenko nuotr.

Medinis mokinio krepšys.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Norintys gali pamėginti užrašyti plunksna žodį „Lietuva“.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Istorijos dalis – pažymių knygelė

Eriko Ovčarenko nuotr.

 O čia pirmasis mokyklos mokinio gautas medalis.

Eriko Ovčarenko nuotr.

 Mokyklos istorija.

Eriko Ovčarenko nuotr.
Mokyklos kieme.
Eriko Ovčarenko nuotr.

Vieni pirmųjų atestatų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

 Vinjetės

Eriko Ovčarenko nuotr.

Buvusios mokyklos pavadinimas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Klasėje įrengta ekspozicija „Taip gyveno mūsų senoliai“.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Joje eksponuojami įvairūs senovėje naudoti buities daiktai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Spinta, kurioje nėra nė vieno varžto ar vinies.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Technikos ekspozicija.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Audimo staklės.

Eriko Ovčarenko nuotr.

„Lino kelio“ ekspozicija.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Buvusių moksleivių darbai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

 Audimo staklės „Lino kelio“ kabinete.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Mokytojai iš aplinkinių gyventojų surinko autentiškus eksponatus.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Remonto metu koridoriuose laikoma dalis eksponatų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Dabar čia remontas, vėliau įsikurs bendruomenės namai. Kai mokykla dar veikė, čia buvo valgykla, sporto salė.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Unikalūs Darsūniškio miestelio vartai – vieninteliai Lietuvoje.

 

Kylančios naujos mokyklos

Mokyklų skaičius iš visų Lietuvos savivaldybių per dešimt metų išaugo tik Vilniaus mieste. Jame prieš 10 metų buvo 154 mokyklos, šiemet – 161.

Josvydo Elinsko nuotr.

Vilniaus Balsiuose statoma nauja mokykla. Šiame rajone veikianti irgi pakankamai nauja, atidaryta tik 2011 metais, mokykla jau tokia perpildyta, kad atrodo lyg braškėtų per siūles. Naujojoje įkurtuvės žadamos po metų.

Josvydo Elinsko nuotr.

Tikimasi, kad po metų čia duris atvers naujas pastatas – veikiančios mokyklos filialas, nes priestatu nedrąsu jį vadinti, kadangi nuo veikiančios mokyklos yra už kelių šimtų metrų.

Josvydo Elinsko nuotr.

Planuojama, naujoje mokykloje mokysis apie 600 vaikų, statybos darbai turėtų kainuoti apie 6,4 mln. eurų. Juos skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

Josvydo Elinsko nuotr.

Šiuo metu Vilniuje kyla ir daugiau mokyklų – „Gabijos“ gimnazijos priestatas, taip pat Pavilnyje. Projektuojamos mokyklos Pilaitėje, kur susidariusi itin sudėtinga situacija dėl vietų vaikams trūkumo, bei šalia J.Lelevelio mokyklos.

Josvydo Elinsko nuotr.

Naujos mokyklos sostinės Pilaitės rajone, Tolminkiemio gatvėje, architektūrinį konkursą laimėjo studija „DO architects“

„DO architects“ mokyklos projekto pasiūlymas.

Projekte numatytas mokyklos vidus.

Klasės ir sporto salė.

Itin žaisminga mokyklos aplinka.

Skelbiama, kad pirmasis mokyklos aukštas bus atviras visuomenei ir bendruomenei – jame veiks ir technologijų laboratorijos, ir daugiafunkcė renginių erdvė, sporto klubas ir biblioteka. Visos šios erdvės turės įėjimus iš gatvės pusės, tad galės veikti ir po mokyklos darbo valandų, čia bus galima laisvai lankytis.