Miesto balandžiai – pamiršti sąjungininkai ar nepageidaujami kaimynai?
Kai kurių miestų gatvėse balandžiai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – vieniems jie asocijuojasi su taikos simboliu, kitiems – su triukšmingais ir nepageidaujamais „nuomininkais“ balkonuose. Tačiau šie paukščiai turi turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su žmogaus kasdienybe: jie nešė žinias, simbolizavo taiką ir net dalyvavo karuose. Ar šiuolaikiniame mieste balandžiai tebėra tik įkyrūs įsibrovėliai, ar vis dėlto nepastebėti ekosistemos dalyviai, prisitaikę prie urbanistinės aplinkos pokyčių?
Balandžiai – visų galų meistrai
Lietuvos ornitologų draugijos ornitologo Gedimino Petkaus teigimu, balandžiai nuo seno glaudžiai susiję su žmogumi.
„Tai nepaprastai intelektualūs paukščiai, nors dažnai jie nuvertinami – laikomi tarsi miesto žiurkėmis, skraidančiais maisto prašytojais ar teršėjais. Tačiau daugelis pamiršta, kad jų istorinis vaidmuo yra kur kas reikšmingesnis – anksčiau jie nešdavo laiškus, tarnavo kaip patikimi žinių pernešėjai. Vokiečių vaistininkas Julius Noibroneris buvo panaudojęs karvelius vaistų gabenimui iš vienos vaistinės į kitą“, – pasakojo jis.
Karvelių vaidmuo buvo svarbus Pirmajame bei Antrajame pasauliniuose karuose. „Prie jų buvo pritvirtinamos kameros, kurios darydavo oro nuotraukas iš aukštai, leisdamos rinkti svarbią žvalgybinę informaciją“, – pridūrė ornitologas G. Petkus.
Taip pat mokslininkai dažnai pasirenka balandžius kaip tyrimų objektą. „Nustatyta, kad šie paukščiai pasižymi puikia rega ir išskirtine navigacine sistema. Jie geba sugrįžti į savo balandines net iš kitų šalių, įveikdami didžiulius atstumus“, – sakė ornitologas.
Be to, atlikti eksperimentai atskleidė karvelių gebėjimą atpažinti skirtingų dailininkų kūrinius. „Pavyzdžiui, jie gali atskirti Pablo Picasso darbus nuo Claude'o Monet ar Vincento van Gogho paveikslų“, – dalijosi ornitologas.
Perdėtas dėmesys
Pasak ornitologo G.Petkaus, balandžiai prisideda prie miesto ekosistemos pusiausvyros, sunaikindami nemažai kenkėjų.
„Miesto aplinkoje jie lesa ne tik augalų sėklas, bet ir vabzdžius, kurie gali pakenkti želdiniams ar kitiems augalams. Nors anksčiau žmonės suprato jų svarbą, šiandien, daugeliui labiau orientuojantis į estetiką ir švarą, šių paukščių dažnai nemėgstama“, – komentavo ornitologas.
Gamtininkės ornitologės Ingridos Lagunavičienės teigimu, miestams plečiantis gamtos sąskaita, balandžiams tenka prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. „Natūralias buveines pakeičia miesto pastatai, balkonai, stogai, palangės bei įvairūs plyšiai ir nišos“, – teigė specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į dažnai perdėtą susirūpinimą dėl balandžių daromos žalos. „Pagrindinės problemos siejamos su išmatomis ant skulptūrų, pastatų fasadų, palangių ar istorinių paminklų, bet juk ne vien balandžiai tai daro. Visi paukščiai gali pernešti ligas, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas būtent jiems. Daugelis su balandžiais siejamų ligų yra retesnės nei bakterijos, randamos ant žmonių rankų ar virtuvės paviršių“, – pasakojo I.Lagunavičienė.
Anot ornitologo G.Petkaus, sparčiai vykdoma pastatų renovacija dar labiau apsunkina paukščių gyvenimą miestuose.
„Pastatai dabar renovuojami taip, kad nelieka jokių laisvų nišų perėjimui – ne tik karveliams, bet ir kitiems paukščiams. Tik retais atvejais paliekamos vietos, kur jie galėtų perėti. Nors tai tikrai ne visada būtina – šilumos varža nuo kelių nišų nepatirtų reikšmingo nuostolio“, – aiškino jis.
Ornitologas sako, kad kai kuriose užsienio šalyse statybininkai pritaiko specialias vietas paukščiams, taip prisidedama prie miesto ekosistemos išsaugojimo.
„Paukščiai atlieka svarbų vaidmenį miesto aplinkoje. Jie padeda kontroliuoti kenkėjus, vabzdžius, kurie kenkia želdiniams. Turėtume ieškoti būdų su jais sugyventi, nes balandžių mūsų miestuose iš tiesų nėra tiek daug, kaip dažnai manoma“, – pabrėžė G.Petkus.
Nelaukti svečiai
Renovuojant pastatus ir užsandarinant natūralias nišas, kuriose anksčiau apsistodavo paukščiai, balandžiai dažnai pradeda ieškoti naujų vietų – jų taikiniu tampa balkonai.
„Nėra paprasta balandžius išprašyti, bet vos pastebėjus, kad balandis vis dažniau lankosi balkone, reikėtų pasirūpinti, jog nebūtų tinkamų sąlygų jam susukti lizdą“, – patarė ornitologė I.Lagunavičienė.
Anot jos, svarbu užkirsti kelią paukščiui įsikurti nuo pat pradžių, nes vėliau tai padaryti tampa kur kas sudėtingiau: „Jeigu nespėjote ir balandis jau pradėjo perėti, rekomenduoju palaukti, kol perėjimo laikotarpis pasibaigs, ir tik tuomet išvalyti viską.“
Žiemą, kai paukščiams išgyventi tampa sunkiau, galima jiems ir pagelbėti.
„Kur daugiau sniego, galima nueiti į atokesnes vietas ar prie miesto lesyklų ir palesinti paukščius, – patarė ornitologas G.Petkus. – Tačiau jokiu būdu nereikėtų mėtyti maisto pro langą, ypač batonų. Jie nesulesa visų trupinių, o likučiai teršia aplinką ir tikrai nepuošia miesto.“