(Ne)užmirštas fotografijos meistras Antanas Miežanskas

Multimedija parengta 15min bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjunga, įgyvendinant ciklą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“.

Antanas Miežanskas (1938–2017) – vienas iš devynių kūrėjų, kurių darbai 1969 m. Maskvoje atidarytoje parodoje „9 Lietuvos fotografai“ žymėjo Lietuvos fotografijos meno draugijos pradžią, o tuometiniams kritikams bei fotografijos teoretikams tapo pretekstu suformuluoti iki šiol tebegyvuojantį terminą – „Lietuvos fotografijos mokykla“.

Mama. Budapeštas. Apie 1975
Dainų šventė. 1977
Vilniaus centras. 1963

„Talentingas meistras“ – šitokiais žodžiais kritikų įvardytas A.Miežanskas fotografavo itin plačiai: portretus ir peizažus, aktus ir natiurmortus, vaikus ir senolius, kaimo gyvenimą bei gamyklas. Viename pokalbyje paklaustas, kur, jo manymu, slypi Lietuvos fotografijos išskirtinumas, fotografas teigė: „Mes neatsiradome tuščioje vietoje – įdomių fotografų buvo dar iki mūsų ir tarpukariu, ir pokariu. Tai buvo europinės kultūros dalis. Tuo tarpu sovietai reikalavo pigaus reportažo. Būtent tokioje aplinkoje Lietuvos fotografai išsiskyrė savo matymu, nes mums tiesiog reportažo nepakako. Mes ieškojome santykio su žmogumi, giluminio ryšio. Taip ir formavosi ši savita tradicija.“

Švėkšnoje. 1968
Rytas Pabiržėje. 1970
Dainius Švedas. 1973.

Būsimas fotografas gimė ir augo Pabiržės miestelyje, netoli Biržų. Ankstyvoje vaikystėje teko patirti okupacijos, karo bei pokario siaubą. Baigęs septynmetę mokyklą, dvejus metus nuo 1953 iki 1955 metų su tėvu, kuris buvo žinomas krašto siuvėjas, jaunasis Antanas vaikščiojo per kaimus ir padėjo siūti. Taip jis įgijo savo pirmąją profesiją, kuri labai pravertė vėlesniais gyvenimo metais.

Fotografija A.Miežanskas susidomėjo jaunystėje, matydamas, kaip fotografuoja iš Rygos į tėviškę atvykstantis pusbrolis. Savo svajonę įsigyti fotoaparatą pats įgyvendino keturiolikos: priraškęs riešutų, maišą nuvežė į Rygos turgų, o už gautus pinigus nusipirko savo pirmąjį fotoaparatą.

Dėdė Valdas. 1967
Vyresnysis brolis. Dvigubas portretas. Ingutė ir Žora. 1967

1955 metais jis pradėjo mokytis Vilniaus lengvosios pramonės technikume siuvimo specialybės. Čia stačia galva pasinėrė į keliones, o nuo 1961 m. vadovavo Turistų klubui ir net parašė kelias knygeles: „Tarybų Sąjungos turistiniai maršrutai“ bei „Turisto vadovas“. Tuo metu jis rengė daugybę žygių net ir į atokiausias ir sunkiai prieinamas vietoves, todėl asmeniniame A.Miežansko archyve sukaupta nuotraukų iš Uralo, Rytų Sibiro, Sajanų, Chibinų, Tiumenės, Vidurinės Azijos, Kaukazo, Sachalino ir kt. kraštų.

Mimas Modris Terisonas. 1972
Ryšininkas. Vilnius. 1970
Žurnalistė E.Kurklietytė. 1970

Būtent kelionėse po kalnus padarytas fotografijas jis pirmą kartą eksponavo parodoje Vilniuje, buvusio restorano „Vilnius“ vitrinose. Šios nuotraukos jį galiausiai ir suvedė su kitais fotografais – Antanu Sutkumi, Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku, Mariumi Baranausku – su kuriais netrukus ir debiutavo bendroje nemažo atgarsio sulaukusioje parodoje Žurnalistų namuose Maskvoje bei įsteigė Fotomeno draugiją. Šitaip per parodas, publikacijas albumuose, įvairius užsakymus bei nuotraukų siuntimus į užsienį, A.Miežanskas tapo neatsiejama Lietuvos fotografų bendruomenės dalimi.

Vilniaus centras. 1963
Vilniaus centras. 1963
Kupiškio apylinkės vaikai. 1970
Dubingiuose. 1966

Kelionės po kalnus padovanojo ir dar vieną aistrą – filmavimą. Pradėjęs nuo grupės kelionių įspūdžių bei vaizdų fiksavimų, netrukus jis buvo pakviestas dirbti operatoriumi iš pradžių Valstybiniame radijo ir televizijos komitete, o nuo 1968 m. kūrybiniame susivienijime „Telefilmas”. Tarp jo darbų paminėtinos tokios juostos kaip „Mirtis ir vyšnios medis“ (1968), „Senovinės Kupiškėnų vestuvės“ (1970), „Žiūrų kaimo dainos“ (1972), „Medžiai ir žmonės“ (1972) ir kt.

Seserys. Palanga. 1967
Stotelėje. Vilnius. 1973
Dainų šventėje. Vilnius. 1977

Nemažą fotografo archyvo dalį sudaro medžiaga iš šių filmavimų bei aplink juos vykstančio gyvenimo. Paklaustas, kodėl gan dažnai rinkosi fotografuoti etnografinę temą, A.Miežanskas teigė, kad visa tai iš jo vaikystės – kai su tėvu vaikščiodavo po kaimus siūdami. „Mačiau tuos paprastus kaimo žmones, jų kasdienybę, darbus, šventes, gyvenimo aplinką. Visa tai buvo ir mano… Turbūt natūraliai ir fotografuodamas žiūrėdavau į tuos žmones, jų veidus – juose regiu prasmę, filosofiją, grožį, istoriją… Per kitų žmonių veidus aš grįžtu ir prie savęs paties, savo tėvų, senelių, gimtųjų vietų… Juk fotografija veikia asociatyviai – taip nepažįstamas žmogus tampa savas ir brangus“, – pasakojo fotografas viename pokalbių.

Vilniaus senamiestyje
Kapinėse. Kupiškis. 1970
Žiūrovai. Kupiškis. 1970
Merginos portretas. 1970

A.Miežanskas daugiausia kūrė klasikinę fotografiją, žavėjosi „Magnum“ grupės darbais, ypač Henri Cartier-Bressono kūryba. „Visa mano fotografija, kurią fotografavau sau, nėra sugalvota ar surežisuota, fiksavau tai, ką pamatydavau ir kas krisdavo į akis. Fotografija man buvo priemonė žavėtis ir pažinti pasaulį, pasiimti sau tai, ką mačiau“, – yra teigęs A.Miežanskas.

Vilniuje
Vilnius. 1966
Pilies gatvėjė (buv. Gorkio), Vilniuje. 1961
Į šventę, 1. Apie 1980

Nepriklausomybės pradžioje, dėl šeimyninių aplinkybių, jis buvo priverstas atsitraukti nuo kūrybinės veiklos ir grįžo prie pirmosios savo profesijos – siuvimo. Nuo to laiko fotografavo išimtinai savo malonumui ir „į stalčių“. Kartais, tiesa, savo kieme surengdavo asmenines parodas artimiesiems ir bičiuliams, o pokalbiams apie fotografiją niekada nepritrūkdavo nei atsiminimų, nei džiugios aistros.

Didžiuliame fotografo archyve, iš kurio parodose bei bendruose Lietuvos fotografų albumuose rodyta tik mažoji kūrybos dalis, užfiksuotas sudėtingas laikas, kurį savo jautriu žvilgsniu, švelniai ir jautriai palytėjo neužmirštamas klasikas A.Miežanskas.

Dubingiuose. 1966
Švėkšniškis. 1968
Kaimynai vestuvėse. Dzūkija. 1973
Moters portretas. 1967
Žiūrovai. Kupiškis. 1970
Verbos. Vilnius. 1980
Pertrauka. Vilnius. 1975
Švėkšnos jaunimas. 1968
Portretas šalia jurginų. Kupiškis. 1970
Broliukas ir sesutė. Kupiškis. 1970
Mano tėvas
Švėkšnoje. 1968

Nuotraukos Antanas Miežanskas

Viršelyje A.Miežansko portretas – Evgenios Levin nuotr.

Tekstas Gediminas Kajėnas

Įgyvendinimas Lina Zaveckytė