Netradicinis kelias mokslo link: nuo demokratijos klasėse iki mokymosi gamtos apsuptyje

Lietuvos švietimo lauke vis garsiau kalbama apie naujus ugdymo būdus, kurie skatintų vaiką mokytis ne dėl gero pažymių vidurkio, bet dėl vidinio smalsumo tyrinėti ir gilintis į naują informaciją. Tokių mokyklų šalyje yra ne viena, tačiau kiekviena jų sako suteikianti mokiniui tai, ko tradicinė ugdymo įstaiga duoti negali.

„Ar vaikas, ar direktorius – vienas balsas“

Iš pirmo žvilgsnio Vilniuje įsikūrusi „Demokratinė mokykla“ gali pasirodyti įprasta ir niekuo neišsiskirianti, tačiau kaip vienas iš įkūrėjų Nerijus Buivydas teigia – tai yra pirmoji tokio pobūdžio mokykla šalyje.

Jis tikina, jog idėja gimė iš praktinės patirties neformalaus ugdymo srityje, kuriose jis ir kita „Demokratinės mokyklos“ įkūrėja Donata Norkienė pastebėjo, kad tradicinė sistema ne visada atliepia vaikų poreikius – akademinius, socialinius bei emocinius.

„Tradicinėje mokykloje vaikai yra nei labai matomi, nei labai girdimi. Didelė mokykla, visi neturi laiko. Vaikai lenkiami prie vienos sistemos, kuri realiai sukurta visiems, o tai reiškia, jog netinka niekam. Tai mes norėjom sukurti mokyklą, kur kiekvienas vaikas būtų žmogus, būtų gerbiamas, girdimas ir atsižvelgiama į jo poreikius“, – kalba N.Buivydas.

Demokratinės mokyklos tėvai apie mokyklos lokaciją ir gamtą
#čiamokosilaimingivaikai Ar renkantis mokyklą svarbi jos vieta? Demokratinę mokyklą lankančių vaikų tėvai atskleidžia, jog galimybė vaikams būti gamtoje ir mokytis iš jos, žaisti milžiniškame kieme, karstytis, suptis ar dūkti skate parke (taip, mokykloje nuo šio rudens veikia skate parkas) - neįkainojama dovana. Beje, kelionė traukiniu į mokyklą ir iš jos ne tik stiprina tarpusavio vaikų ryšius, bet ir vaikų su tėvais, ugdo savarankiškumą bei lepina miško gėrybėmis!
Posted by Demokratinė mokykla on 2021 m. balandžio 13 d., antradienis

Pasak jo, mokykla dirba pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrojo ugdymo programos planą, tačiau siekia, jog visa tai nebūtų tik „sausa teorija“.

„Mes nedirbame iš vadovėlio. Turinį, kaip pateikti naują temą, kaip išdėstyti, kokias sąlygas uždaviniui sukurti, mokytojas kuria ruošdamasis pamokai. Jeigu dabar yra aktualūs streikai prieš tam tikrą partiją, tai šiuo atveju mokytojui daug lengviau įpinti teoriją į praktiką, nes dar nėra vadovėlio, kuriame tai būtų atspausta“, – aiškina Nerijus.

Jis priduria, jog mokykla savo ugdyme taiko diferenciacijos modelį: „Vietoje tam tikrų pamokų vyksta centrai. Į juos vaikai susirenka pagal esamą žinių lygį. Tie, kurie gali mokytis aukštesniu lygiu – eina į aukštesnį centrą. Tie, kurie turi spragų, gali jas užpildyti pasimokę žemesniame.“

Vienas pagrindinių „Demokratinės mokyklos“ tikslų – siekti, jog vaikai bent dalį laiko mokytųsi vedini tikro smalsumo bei vidinės motyvacijos, o ne išorinio spaudimo. Taip pat čia akcentuojamas ir ugdymo proceso aptarimas.

^{„Mokykla turi mentorių sistemą, kur mokytojas-mentorius kartu su mokiniu (ir dažnai su tėvais) aptaria pažangą, kelia tikslus. Tai leidžia geriau integruoti bendro ugdymo lūkesčius konkretaus vaiko kontekste.“}

^{Nerijus Buivydas}

Nors skirtumų nuo tradicinių mokyklų čia būtų galima rasti ne vieną, „Demokratinė mokykla“ bene labiausiai išsiskiria savo demokratijos praktikomis. Pavyzdžiui, joje vyksta Mokyklos susirinkimai, kurių metu mokiniai ir suaugusieji sprendžia administracinius, bendruomenės gyvenimo klausimus bei priima sprendimus.

„Skelbimų lentoje visą savaitę kaba susirinkimo darbotvarkės lapas, kuriame ar mokyklos tvarkytoja, direktorius, mokinys ar mokytojas gali užrašyti temą, klausimą, kurį nori aptarti. Mes galime iš karto nuspręsti, galime turėti diskusiją. Jei klausimas sudėtingesnis, sukuriamas komitetas ir jis per kitą susirinkimą atneša siūlymą, kurio metu priimamas galutinis sprendimas. Ar vaikas, ar direktorius – vienas balsas“, – dėsto N.Buivydas.

Kita veikla – Teisingumo komitetas. Čia kuratoriaus prižiūrimi vaikai bando ieškoti sprendimo būdų susiklosčiusiai neteisybei.

Edvardo Stalionio nuotr.

„Komitete vyksta teisybės paieška. Vaikas, kuris gal per pamoką buvo griežtai nubaustas mokytojo, gal per pertrauką gavo kažkokią pasekmę, kuri jo atžvilgiu yra neteisinga, arba vyksta konfliktas tarp vaikų ir niekas nepadeda, užrašo klausimą, įmeta į Teisingumo komiteto dėžutę. Tada kelis kartus per savaitę renkasi nariai, kurie išsikviečia abi puses – tiek nukentėjusįjį, tiek, tarkim, skriaudėją. Tokiu būdu emociškai nesusiję su situacija vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, išgirsta ir bando atitaisyti neteisybę“, – kalba Nerijus.

„Demokratinėje mokykloje“ vyksta ir atviros dirbtuvės. Jų metu mokiniai iš skirtingų klasių gali užsiimti širdžiai miela veikla. Taip pat – projektinės veiklos, kuriose vaikai gilinasi į konkrečią temą, renka informaciją. Vėliau ruošia fizinį projektą, kurį pristato klasės tėvams, o kartais ir visai mokyklos bendruomenei.

Mokyklos tarp medžių

Mokykla, kurioje pamokos vyksta mišriai – tiek viduje, tiek lauke, kurioje per pertraukas galima karstytis medžiais, o po pamokų susėsti prie laužo ir išgerti arbatos. Tai ne fantazija – tai Vilniuje, prie Pūčkorių atodangos, įsikūręs „Lauko darželis“ bei „Lauko mokykla“.

Tiek darželio, tiek mokyklos įkūrėjas Žilvinas Karpis pabrėžia, jog pagrindinis skirtumas nuo tradicinių mokyklų – čia vaikams užtikrinta galimybė leisti laiką gamtoje ne tik per pertraukas ar užklasinę veiklą, bet ir pamokų metu.

„Turime vieną dieną, kuomet vaikai visada išeina į žygį ir jo metu mokosi. Yra sutarta, jog mokytojas sprendžia, ar pamoką vesti lauke, ar viduje – priklausomai nuo jos turinio. Lauke mes turime tam sąlygas – yra terasa, kur vaikai galo pasislėpti nuo saulės spindulių ar lietaus“, – aiškina Ž.Karpis.

Pasak jo, mokykla vadovaujasi bendrojo ugdymo programa, tačiau metodus renkasi savitus: „Daug dėmesio skiriame projektams, mokymuisi per patirtį, gyvai. Beveik nenaudojam vadovėlių, kad tai nebūtų sausa, tik teorija.“

„Lauko mokykla“ savo unikalumą pabrėžia ir per neformalias veiklas.

„Vaikai turi galimybę lankyti baseiną, kuomet šalia veikė žirgynas, turėjome ir žirgyno būrelį. Turime amatų, pasaulio virtuvių būrelį, kur vaikai prie laužo gali kepti skautų duonelę ar išgerti arbatos. Pas mus beveik per kiemą teka Vilnelė, tad esant šiltesniam orui, vaikai turi galimybę maudytis“, – pasakoja „Lauko darželio“ ir „Lauko mokyklos“ įkūrėjas.

Panašaus pobūdžio darželis bei mokykla yra įsikūrusi ir Klaipėdoje. „Miško darželio“ bei „Miško mokyklos“ vadovė Dovilė Urbanavičienė teigia, jog mokinių diena mažai kuo skiriasi nuo įprastos mokyklos dienotvarkės. Pasak jos, didžiausias skirtumas ne tai ką daro, bet kaip.

„Dieną visada pradedame nuo ryto rato lauke. Jo metu ne tik žaidžiame, bet ir kiekvieną kartą giedame Lietuvos himną įsikvėpimui ir bendrystės jausmui“, – sako D.Urbanavičienė.

Po to – likusios dienos pamokos: „Jos tradicinės, tiesiog mes vadiname šiek tiek kitokiais pavadinimais. Jų blokai yra kitokio ilgio – vietoj 45 minučių ar pusvalandžio, turime akademinius 1 val. 30min. blokus, kurių metu mokytoja daro tiek pauzių, kiek vaikams tą dieną ir tuo atveju reikia“, – pasakoja vadovė.

Dovilė Urbanavičienė mokyklos išskirtinumu laiko tai, jog klasės išėjimas – tiesiai į lauką. Pasak jos, gamta yra integruojama ne tik į formalųjį ugdymą, klases, bet ir pertraukų metu vaikai išplėstinai turi galimybę naudotis lauko erdvėmis.

„Visą švarinimą lauko erdvėse darome patys su vaikais, o mokykloje, apskritai, turime vieną kartą per savaitę ateinančią valytoją – kitomis dienomis vaikai tvarkosi patys. Tokiu būdu juose auga atsakingumo jausmas už aplinką, o tai didelis pliusas“, – atsako ji.

Be viso to, D.Urbanavičienė kaip privalumus mokytis gamtos apsuptyje išskiria sveikatą ir kuriamą artimą ryšį su gamta.