Nuo eurų butelio dėžutėje iki nuosprendžio

 

Penkeri metai, 11 mėnesių ir 8 dienos.

Vilniaus apygardos teisme finišo liniją antradienį kirs plačiausiai šalies politiniame ir visuomeniniame gyvenime nuraibuliavusi korupcijos byla, kurioje nuosprendžius išgirs buvę ir esami Seimo nariai, verslininkas, vienas didžiausių verslo koncernų Lietuvoje ir dvi parlamentinės politinės partijos.

Beveik ketverius metus teisiamųjų suole sėdėjo buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, jo buvę kolegos Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis, bei buvęs Darbo partijos narys, šiuo metu vis dar parlamentaras, Vytautas Gapšys. Kartu su jais verdikto laukia buvęs koncerno „MG Baltic“ (neseniai pervadinto „MG Grupe“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis bei su jais susiję juridiniai asmenys – dvi partijos ir verslo grupė.

2169 – tiek dienų praėjo nuo gegužės ketvirtadienio ryto, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba išplatino lakonišką pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.

„Šiuo metu ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai vieno verslo koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 000 eurų) Seimo nariui Eligijui Masiuliui“, – 2016 metų gegužės 12 dieną pranešė STT.

Netrukus paaiškėjo, kad pranešime minimas koncernas, tai – „MG Baltic“. R.Kurlianskis tą pačią dieną buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas 20 parų, kurias praleido tada dar veikusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

Tą pačią dieną STT pareigūnai atliko kratas E.Masiulio namuose ir darbe, partijos būstinėje. Politiko namuose pareigūnai aptiko apie ketvirtį milijono eurų grynaisiais, tarp kurių buvo ir tai, ką jie laikė kyšiu – 90 tūkst. eurų, kuriuos politikui prieš dvi dienas automobilyje buvo perdavęs R.Kurlianskis. Šiuos pinigus STT agentai buvo pažymėję ir ultravioletinių spindulių šviestuvas parodė kelis 200 ir 500 eurų kupiūrų ryšulėlius, kurie pakeitė Lietuvos politinį paveikslą.

Sugriuvusios prognozės

2016-ųjų gegužę, likus pusmečiui iki Seimo rinkimų, opozicijoje buvę liberalai laikyti partija, kuri sėkmės atveju gali formuoti ir būsimą valdančiąją koaliciją – reitinguose jie nusileido tik socialdemokratams ir dėl antrosios vietos rungėsi su kylančiais „valstiečiais“, į sąrašo priekį pasikvietusiais būsimą premjerą Saulių Skvernelį.

Visgi premjeras galėjo būti ir kitas – jei ne 90 tūkst. eurų degtinės butelio dėžutėje, ministru pirmininku galėjo tapti ir E.Masiulis. Tuo metu daugelis politologų kažkada buvusiam jauniausiam Seimo nariui piešė šviesią ateitį – kylančių liberalų lyderiu jis buvo jau dešimt metų, per kuriuos vieną kadenciją praleido ir susisiekimo ministro kėdėje.

Gegužės pabaigoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad skandalas nubraukė beveik du trečdalius liberalų palaikytojų – iš 15,5 proc. liko tik 6,6 procento. Rudenį vykusiuose Liberalų sąjūdis gavo 14 mandatų Seime, tačiau valdančiąją koaliciją formavo į viršų šovę „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Nors vėliau daugelis politikų ir apžvalgininkų kalbėjo žinoję apie glaudžius koncerno ir politikų santykius, „pilkąjį kardinolą“ R.Kurlianskį, ką vėliau patvirtino saugumiečių pažymos ir plačiai nuskambėjęs „tulpių pašto“ susirašinėjimas tarp prezidentės Dalios Grybauskaitės ir E.Masiulio, tačiau gegužės 12-osios įvykių, panašu, nesitikėjo niekas.

Antakių pakelti neprivertė net ir girto vairuotojo gegužės 6-osios naktį taranuotas STT pareigūnų automobilis, stovėjęs A.Goštauto gatvėje, netoli Liberalų sąjūdžio būstinės. Prielaidos, ką du agentai ten veikė trečią valandą ryto, išryškėjo tik po kelių dienų.

„Esu žmogiškąja prasme labai sukrėstas. Šiuo metu vyksta procesiniai veiksmai, todėl negaliu nieko komentuoti“, – tokie pirmieji žodžiai tą ketvirtadienį nuskambėjo iš E.Masiulio lūpų.

Pinigai degtinės dėžutėje

Netrukus E.Masiulis pranešė pasitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto ir atsisakantis Seimo nario mandato.

„Ši diena yra pati juodžiausia mano gyvenime (...) Bendradarbiausiu su teisėsauga – esu suinteresuotas, kad pradėtas tyrimas baigtųsi kaip galima greičiau. Aš pasirengęs įrodyti, kad nesu kaltas“, – cituotas jis partijos išplatintame pranešime.

Vėliau sekusiomis dienomis ir savaitėmis į viešumą pradėjo kilti ir daugiau detalių apie pas politiką rastą pinigų krūvą. Lukiškėse dienas leidusio R.Kurlianskio advokatas Kazys Pėdnyčia LRT laidoje tuo metu tvirtino, kad jo ginamasis su rastais pinigais, o tuo labiau – kyšiu, „neturi nieko bendro“.

Ilgainiui paaiškėjo, kad visgi pinigus liberalų lyderiui R.Kurlianskis perdavė gegužės 10 dieną. Tą dieną susitikę verslininkas ir E.Masiulis kurį laiką važinėjosi R.Kurlianskio automobiliu, buvo išlipę parūkyti, o iš verslininko automobilio dabar jau buvęs politikas išlipo nešinas maišeliu.

Tos pačios dienos vakarą į automobilį patekę kriminalistai politiko lagamine buvusiame voke rado neperrištą grynųjų pinigų pundelį ir dar vieną – perrištą gumele. Iš viso – 16,2 tūkst. eurų. Automobilio bagažinėje buvo rastas „Stumbro“ maišelis, o jame „Millennium OAK“ dėžutė, kurioje buvo 90 tūkst. eurų. Pinigus kriminalistai pažymėjo specialia chemine medžiaga, o vėliau vėl aptiko kratos metu.

Po kelių mėnesių, komentuodamas jam pareikštus įtarimus, E.Masiulis paskelbė, kad gauti pinigai buvo asmeninė paskola, skirta vystyti nekilnojamojo turto verslą su giminaičiais. Jis tvirtino, kad tai įrodo ir tą pačią gegužės 10 dieną pasirašyta, tačiau notariškai neįtvirtinta, paskolos sutartis, kurios dėl streso jis pareigūnams nepateikė kratų metu. Šios versijos buvęs politikas laikėsi viso proceso metu.

Įtariamųjų ratas

Tebevykstant tyrimui įtariamųjų ratas pradėjo plėstis – rugpjūčio 8 dieną prokurorai pareiškė įtarimus „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui. Anot teisėsaugos, jis priėmė 27 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą su juo susijusioms viešosioms įstaigoms ir nuolaidas reklamai koncerno kontroliuojamose televizijose.

Dar po pusmečio – 2017 metų vasario 28 dieną įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu pareikšti pačiam koncernui „MG Baltic“. Balandžio 28 dieną teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių, vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių Gintarui Steponavičiui.

Po trijų dienų įtarimų kyšininkavimu sulaukė ir dar vienas buvęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Šarūnas Gustainis. Teisėsaugos teigimu, šis politikas iš R.Kurlianskio paėmė 9 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešąjai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“, o už tai registravęs koncernui palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.

Tų pačių metų rugsėjį prokurorai pranešė apie du paskutiniuosius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Po kelių mėnesių teisėsauga užbaigė 589 dienas trukusį tyrimą ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 žmonių, iš kurių daugiau kaip pusšimtis – buvę ir esami Seimo nariai, ministrai, Europos Parlamento nariai.

Tyrimas dėl verslo įtakos politikams

Lygiagrečiai ikiteisminiam tyrimui Seime vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas apie verslo įtaką politiniams, kulminaciją pasiekęs 2018 metų pavasarį, kai paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma ir tyrimo išvada.

Seimas tąkart konstatavo, kad koncerno veikla kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, o komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teigė, jog „MG grupės“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir valstybei padarė apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

Net ir redukuotoje VSD pažymoje netrūko duomenų apie koncerno atstovų ir kitų asmenų bandymų daryti įtaką politikams ir valstybės tarnautojams, skelbti įrašyti pokalbių bei susirašinėjimų duomenys, žvalgybininkų vertinimai.

Žvalgyba tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.

Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas Darius Mockus, buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis.

D.Mockus ir R.Raulynaitis teisėsaugos vykdytame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai, tačiau duomenų pareikšti įtarimams prokurorams nepakako.

Tiek pažyma, tiek parlamentaro žodžiai iššaukė „MG grupės“ ieškinius saugumiečiams ir pačiam V.Bakui dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, o teismų procesai tęsėsi iki praėjusios savaitės, kai kiek netikėtai pranešta, jog koncernas atsisakė pretenzijų ir šalys sudarė taikos sutartis.

Skirtingų instancijų teismai per šiuos ketverius metus patvirtino, jog paviešinti žvalgybos duomenys pažeidė parlamentiniame tyrime figūravusių buvusio Konkurencijos tarybos nario Elono Šato ir buvusio politiko Raimundo Šukio garbę bei orumą.

Nusikaltimai – gyvenimo būdo pasekmė

Antroji istorijos dalis prasidėjo 2018-ųjų birželį, kai Vilniaus apygardos teisme buvo atverstas kone ketverius metus užtrukęs procesas, per kurį įvyko apie 250 teismo posėdžių, apklausti per šimtas liudytojų.

„2015–2016 metais vykdyti korupciniai nusikaltimai buvo neatsitiktiniai, tai gyvenimo būdo, bendradarbiavimo tarp R.Kurlianskio ir politikų pasekmė (...). Kaip nurodoma Konstitucijoje, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kuo aukštesnes pareigas tarnautojai užima, tuo sunkesni padariniai valstybės interesams. Kad padarė nusikaltimus Seimo nariai, tai rodo neeilinį jų pavojingumą“, – kalbėjo valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Justas Laucius.

Kaltinimuose parlamentarui V.Gapšiui teigiama, kad jis 2015 metų rudenį per susitikimus su R.Kurlianskiu restoranuose, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų susitarė priimti atlygį už koncernui „MG Baltic" naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą.

Prokurorų teigimu, R.Kurlianskis siekė, jog 2016 metais V.Gapšys pats arba per Darbo partijos frakcijos seniūną Kęstutį Daukšį paveiktų tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto nukėlimo į pavasario sesiją 2016-siais. Kaltinimai V.Gapšiui taip pat susiję su galimu poveikiu tuometinei žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, kad ši priimtų ar duotų nurodymą priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus tuometinėje Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

Prokuratūra įtaria, jog siekta, kad V.Gapšys paveiktų ir tuometinę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę, jog ši sutiktų su Žilvino Padaigos skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

Teisėsaugos manymu, R.Kurlianskis, 2015–2016 metais V.Gapšiui iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius. Bylos duomenimis, už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

„Pirmiausia tai – nebuvo jokio kyšio, pagrindinio elemento, be kurio šitie straipsniai išvis nėra galimi. Kadangi jo nebuvo, apie jį nebuvo tariamasi, jis nebuvo žadamas, jo nebuvo prašoma (...) todėl nėra ir visos šitos bylos esmės“, – teisme tvirtino parlamentaras.

Anot jo, kaltinamajame akte yra nurodoma, kad jis kaip kyšį priėmė 15 tūkst. eurų paramą, kurią koncernui priklausanti bendrovė „Mitnija“ skyrė Viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“. V.Gapšys teisme tikino su viešąja įstaiga neturėjęs jokių ryšių, tik padėjęs sujungti paramos gavėjus ir davėjus.

Vadinamojoje Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje jau kartą nuteistam ir baudos sulaukusiam V.Gapšiui prokurorai siūlo skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, valstybės naudai išieškoti 27 tūkst. eurų, gautus kaip kyšiai, ir septyneriems atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje. Dar beveik 373 tūkst. eurų baudą siūloma skirti ir Darbo partijai.

Parama viešosioms įstaigoms

Buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui kaip kyšis inkriminuojamas 2015 metų liepą iš koncerno žiniasklaidos įmonės į „Taikomosios politikos instituto“ sąskaitą pervesti 8,7 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, 2015 metų spalį, R.Kurlianskis, susitikęs su politiku, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą. Pasak prokurorų, Š.Gustainis, vykdydamas verslininko prašymą, Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą.

Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai panaudoti nuo 2016 metų sausio iki tų pačių metų balandžio vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ daliai išlaidų padengti. Vėliau Vyriausioji rinkimų komisija pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymus, dėl to partijai neskirta pusmečio valstybės biudžeto dotacija – beveik 395 tūkst. eurų.

Politiko gynėjas Aleksandras Doroševas teisme tvirtino, kad jo klientui pateiktas kaltinamas surašytas formaliai, neatskleidžia turinio, remiasi tik tendencingais įrodymais.

„Byloje nepateikta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Šarūno Gustainio susitarimą su Raimondu Kurlianskiu dėl duodamo kyšio. Taip pat nepateikta jokių įrodymų dėl Šarūno Gustainio veiksmų, prašymų ar provokavimo gauti tokį kyšį“, – sakė eksparlamentaro gynėjas.

Š.Gustainiui prokuratūra norėtų skirti daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ar privačiame penkerius metus.

Tyrimo pradžioje liberalų vicepirmininku buvęs G.Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu be kyšininkavimo požymių. Jis kaltinamas su R.Kurlianskiu taręsis dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo per savo vardo paramos fondą ir jo steigtą „Laisvės studijų centrą“.

Anot teisėsaugos, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms G. Steponavičius Seime balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo

„Šioje byloje Gintarui Steponavičiui inkriminuota, jog jo piktnaudžiavimu padaryta didelė neturtinio pobūdžio moralinė žala Lietuvos valstybei ir Seimui, nes taip buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas“, – teismui yra sakęs prokuroras Justas Laucius.

Pats G.Steponavičius su kaltinimais taip pat nesutiko. Nors jis ir pripažino taręsis su koncernu dėl paramos įstaigoms, tačiau sakė manantis, kad nusikaltimo nepadarė, nes už verslui palankius sprendimus nebalsavo.

„Organizacijos, kurios gavo paramą, jokių tiesioginių sąsajų su partine veikla neturėjo (...). Todėl nesuprantu, kodėl mano veiksmai gali kelti klausimų dėl piktnaudžiavimo“, – teisme tikino buvęs parlamentaras.

Jam prokurorai siūlo skirti beveik 7 tūkst. eurų baudą ir uždrausti eiti pareigas ketverius metus.

R.Kurlianskis – jungtis tarp verslo ir politikų

Teisme ne kartą buvo cituoti kriminalinės žvalgybos ir liudytojų parodymai, kur R.Kurlianskis yra įvardijamas kaip „žmogus, galintis padaryti politiniame lauke bet ką“, „neoficialus lobistas tarp politikų“, sakyta, kad  „be jo politiniai procesai nevyksta“, kad „R. Kurlianskis jungė verslo, politikos ir žiniasklaidos pasaulius“.

Procese jis kaltinamas davęs kyšius politikams už jam naudingų sprendimų priėmimą ir palaikymą. Anot prokurorų, verslininkas siekė palankumo priimant aukščiau minėtus įstatymų projektus, bandė gauti politikų paramą Seime priimant nutarimą dėl beveik 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projekto, siekė daryti įtaką Vilniaus savivaldybei, rinkusiai vietą Jono Basanavičiaus paminklui.

Prokuratūra prašo R.Kurlianskį pripažinti kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu bei skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat – beveik 38 tūkst. eurų baudą, atimti teisę septynerius metus eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Koncernui, dabar besivadinančiam „MG Grupe“ siūloma skirti apie 1,5 mln. eurų dydžio baudą.

Bene  visuose byloje nagrinėjamuose epizoduose figūruojančio R.Kurlianskio parodymai teisme užėmė neabejotinai daugiausiai laiko iš visų. Kaip pats sakė, tūkstantį lapų užimančius parodymus atsinešęs, jis iš viso užtruko 14 posėdžių ir detaliai apžvelgė visą bylos medžiagą, nevengė filosofinių pasvarstymų ir siekė atskleisti savo asmenybę bei pasaulėžiūrą.

Kalbėdamas apie kaltinamąjį aktą R.Kurlianskis ne kartą jį vadino „baudžiamuoju populizmu“ ir tvirtino, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės ne tik neatitinka logikos, bet yra ir neteisingos.

Paskola politinei veiklai arba nekilnojamam turtui

Tiek R.Kurlianskis, tiek kiti verslo atstovai ir advokatai viso proceso metu tikino kad jis nebuvęs koncerno viceprezidentu, esą šis pavadinimas prilipo po smagaus pasisėdėjimo su kolegomis. Anot jų, tokių pareigybių nebuvo jokiuose dokumentuose, o ir įgaliojimų veikti koncerno vardu R.Kurlianskis esą neturėjo.

Kalbėdamas apie 90 tūkst. eurų, kurie tapo akmenėliu, išjudinusiu tyrimo laviną, R.Kurlianskis teigė manęs, kad skolina juos E.Masiulio politinei veiklai ir neslėpė žavėjęsis juo kaip politiku.

„Mano siekis buvo, kad sektųsi, kad Liberalų sąjūdis, kuris atitinka mano politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, linkęs į reformas, taptų pirmaujančia politine jėga, E.Masiulis taptų premjeru, o po kokių 10–15 metų, Lietuvos prezidentu“, – teisme kalbėjo jis.

Nors ši versija nesutampa su E.Masiulio paaiškinimu, kad pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto verslui, tačiau kaltinamieji teigė, kad versijos iš tiesų neprieštarauja viena kitai, o atvirkščiai – papildo viena kitą.

„Taip, tai buvo 90 tūkst. eurų Eligijaus Masiulio politinei veiklai ir rinkimų kampanijai finansuoti. Ir tai yra visiška tiesa ir tai neturi nieko bendro su prokuroro aprašytais teisėkūros procesais. Ir dar daugiau – tai ne pirmas ir net ne paskutinis kartas, kai aš finansavau Eligijaus Masiulio, iš dalies finansavau, politinę veiklą“, – teisme aiškino R.Kurlianskis.

Tuo metu E.Masiulis tvirtino, kad verslininkas galėjo užsimerkti prieš tikrąjį paskolos panaudojimo tikslą, nes norėjo tikėti, kad ji bus panaudota politinei veiklai. Jis pats tikino užsiminęs apie norą už pinigus vystyti verslą, tačiau palaikymo nesulaukęs.

„Taip, tačiau aš sąmoningai pasakiau, kad nenoriu apie tai žinoti, nes jeigu nekilnojamame turte kas nors nutiktų nelabai, kad (nereikėtų) klausyti pasiteisinimų, kad ten toks ar toks projektėlis nepasisekė“, – neprieštaravo buvęs koncerno viceprezidentas.

Džentelmeniški santykiai

Tiek verslininkas, tiek politikas pabrėžė, kad jų santykiai buvo džentelmeniški, todėl nereikėję kreiptis į notarą, kad šis patvirtintų paskolos susitarimą. Tiesa, tai, kad paskolos susitarimas apskritai egzistavo, paaiškėjo tik praėjus keliems mėnesiams nuo pinigų perdavimo.

E.Masiulis teigė jo pareigūnams neperdavęs dėl streso bei tvirtino, kad jie jokių dokumentų iš namų nepaėmė, kai rado pinigus, nors politikas ir sakė, kad jų yra. R.Kurlianskis tuo metu tvirtino susitarimo neperdavęs, nes nepasitikėjęs pareigūnais.

„Jeigu būčiau pateikęs gegužės 12 dieną, būtų Martišius (STT agentas Renatas Martišius) ją suvalgęs, čia mano nuomonė“, – aiškino R.Kurlianskis.

Apskritai, E.Masiulis jam prokurorų mestus kaltinimus taip pat atmetė, vadino juos politiniu persekiojimu ir susidorojimu bei kaltino prokurorą siekiant žinomumo ir interpretuojant įvykius.

„Aš tikrai nesu padaręs šių dalykų, kuriais kaltinamas, galiu tūkstantį kartų pasakyti, kad tai nebuvo kyšis, tai buvo paskola“, – kartojo E.Masiulis.

Buvusiam liberalų lyderiui prokuroras siūlo skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, 37,6 tūkst. eurų baudą, konfiskuoti 106,2 tūkst. eurų, gautų kaip kyšis, ir dar 137,7 tūkst. eurų vertės turtą, kuris, kaltintojo manymu, yra gautas iš neteisėto praturtėjimo. Liberalų sąjūdžiui siekiama skirti apie 565 tūkst. eurų baudą.

Viso bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų advokatai ne kartą bandė nuo proceso nušalinti prokurorą J.Laucių už įvairius, jų nuomone, etikos pažeidimus ir įgaliojimų peržengimus. Teismas visus šiuos prašymus atmetė.

Nudegę politikai

Byla palietė ir ne vieną kitą politiką. Konservatoriai iš partijos pašalino Mantą Adomėną, nusprendę, kad jis veikė koncerno interesais, vykdė jų prašymus galbūt tikėdamasis gauti iš to finansinės ir kitokios naudos.

Vieneriems metams buvo sustabdyta ir dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno narystė partijoje – bylą tiriant paaiškėjo, kad jis, vykdydamas R.Kurlianskio prašymą, kreipėsi į tuometinę parlamentarę Ireną Degutienę, kurios patarėju dirbo.

Politinių oponentų kirčių sulaukė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kuris buvo susitikęs su R.Kurlianskiu pristatyti partijos veiklos.

Skandale „nudegė“, kaip pripažino pati, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pavasarį, likus porai mėnesių iki bylos atvertimo teisme ir kelioms savaitėms iki Seimo NSGK išvados paskelbimo, buvo paskelbtos jos ir E.Masiulio susirašinėjimo detalės iš asmeninės elektroninio pašto dėžutės tulpes@lrp.lt.

Laiškuose E.Masiuliui prezidentė, be kita ko, prašė tuometinio liberalų lyderio perduoti D.Mockui, jog šis patrauktų savo „skaliką“ tuometinį LNK žurnalistą Tomą Dapkų nuo kandidato į generalinius prokurorus Evaldo Pašilio. Apie tai, kad prezidentūra turėjo įtarimų dėl „MG Baltic“ įtakos politikams, kuriuos ikiteisminis tyrimas tik patvirtino, vėliau kalbėjo ir aukščiausios šalies vadovės patarėjai.

„Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant (...) Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus. Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – metiniame pranešime 2018-ųjų birželį sakė D.Grybauskaitė.