Nuotraukose užfiksuota Palangos istorija: nuo žvejų kaimelio iki triukšmingo kurorto

Tai, kaip Palanga atrodo dabar, puikiai žino daugelis – kurortas kasmet pritraukia tūkstančius poilsiautojų. Tačiau ar žinote, kaip Palanga atrodė kadaise? Kaip klostėsi jos istorija? Portalas 15min pristato fotopasakojimą, kuris atsakys į šiuos klausimus.

 

Palanga neabejotinai lietuvių mėgiamas ir lankomas kurortas. Ne vieno namuose galėtume rasti atostogų proga prie jūros darytų šeimos ir vaikų nuotraukų. 15min redakcija pasidalino keletu tokių kadrų.

Donato Večerskio asmeninio archyvo nuotr.
1985 m. Aušros Filipavičiūtės-Navikauskės asmeninio archyvo nuotr.
Audriaus Ožalo asmeninio archyvo nuotr.
1987 m. Alvydo Januševičiaus asmeninio archyvo nuotr.
1989 m. Dovilės Jablonskaitės-Cibulskienės asmeninio archyvo nuotr.
1988 m. Audriaus Gavėno asmeninio archyvo nuotr.

Kviečiame susipažinti su trumpa kurorto istorija ir senose nuotraukose užfiksuotą besikeičiantį Palangos veidą.

Palanga iš paukščio skrydžio.

Palanga – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, senesnė už Vilnių. Pirmąkart paminėta dar 1253 m. balandžio 5 d., Vokiečių ordino šaltiniuose. Ši diena laikoma miesto įkūrimo data.

Koplyčia ant Birutės kalno Palangoje (1875-1876 m.) Krokuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

XIII-XIV a. Palangą ir aplinkines žemes ne kartą niokojo kryžiuočiai. 1435 m. pagal Bresto taikos sutartį Palanga visiems laikams atiteko Lietuvai.

Palanga. Žvejų uostas 1929 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

Savo egzistavimą Palanga pradėjo kaip žvejų kaimas. Pasakojam, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, kad juos skalavo jūros bangos. Palangos vardas kildinamas iš senovinių baltų kalbose vartojamų žodžių palios, pala, palas, reiškiančių žemas, pelkėtas vietas.  Kita versija sako, kad miesto pavadinimas kilo iš užpėvardžio.

Valtys. Palanga. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

XVII a. Palanga tapo svarbiu uostamiesčiu. Miesto uostas sudarė konkurenciją net Rygos, Liepojos ir kitų Baltijos jūros pakrančių uostams. Bet 1701 m. uostą sunaikino švedų laivynas. Jį greitai užpustė smėlis, jis tapo nebetinkamas laivybai.

Palanga iš oro. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Tačiau Palanga atsigavo. 1791 m. miestas įgijo Magdeburgo teises. O kurortinė miesto istorija prasidėjo 1824 m. Tais metais Palangą ir aplinkines valdas nusipirko tuometinis Rusijos kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius.

Tiškevičiai su artimaisiais prie senųjų Palangos dvaro rūmų. XIX a. pab. – XX a. pr. Kretingos muziejaus/Paulinos Mongirdaitės nuotr.

XIX a. pabaigoje Tiškevičiai ėmėsi reformų, siekdami buvusį uostamiestį paversti kurortu. Pradėta kurti poilsiautojus aptarnaujanti infrastruktūra, žvejų lūšneles ėmė keisti vilos.

Palanga. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palangos kazino 1903 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Šiaurinė miesto dalis (į šiaurę nuo Ronžės upelio) išlaikė gyvenamąją paskirtį, o pietinė, ties dabartinėmis J.Basanavičiaus, Vytauto, Dariaus ir Girėno gatvėmis sparčiai formavosi kaip kurortas.

Palanga Vytauto g. apie 1905-1907 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kretingos g. 1925 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Jau tada J.Basanavičiaus gatvė tapo pagrindine kurorto arterija. Savo statusą ji išlaikė iki šiol. Tiesa, iki 1923 m. gatvė turėjo kitą – Tiškevičiaus bulvaro – pavadinimą.

Basanavičiaus alėja.

1877-1880 m. buvo pastatytas kurhauzas. Tai buvo pirmasis Palangos viešbutis-restoranas, pritaikytas būtent kurorto reikmėms. Čia veikė skaitykla, restoranas, žaidimų kambarys su biliardo stalu. Greta kurhauzo buvo įkurtas sodas.

Kurhauzas. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kurhauzo prieangis 1902 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kurhauzo kelneriai 1930 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kurhauzo sodas 1910 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

O 1884-1888 m. iškilo pirmasis tiltas į jūrą. Iš pradžių jis buvo neturistinis ir neskirtas poilsiautojams. Jį pirmiausia statė kaip prieplauką laivams, daugiausia eksportavusiems plytas iš Vilimiškės plytų gamyklos, prisišvartuoti. Bet netrukus gamykla užsidarė ir tiltas po nesėkmingo bandymo jį prailginti pradėjo tarnauti tik jį greitai pamėgusiems poilsiautojams.

Dvi burinės valtys su žvejais jūroje, už jų grafo F.Tiškevičiaus iniciatyva statomo jūros tilto pastoliai 1906 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Palangos tiltas 1904 metais. Palangos kurorto muziejaus/P.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga. Banguojančios jūrės. Kauno rajono bibliotekos nuotr.

Pajūryje amžių sandūroje buvo galima išvysti ir dabar neįprastą vaizdą – specialius kambarius ant ratų, pritaikytus persirengimui prieš brendant į jūrą.

Palanga – vonios kambariai. Apie 1900 m. Paulinos Mongirdaitės nuotr.

1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius savo lėšomis įsteigė Palangos progimnaziją. Ją 1893 m. baigė būsimasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Palangos gimnazija. Kretingos muziejaus nuotr.

Ilsėtis Palangoje A.Smetona mėgo ir tarpukariu. Čia nuomodavosi vilą. Į kurortą jis atvykdavo 4–6 savaitėm. Kartu su juo atvykdavo dalis kanceliarijos, dvi tarnaitės, virėjas, du vairuotojai ir apsauginiai.

Antanas Smetona Palangoje 1929 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

XIX a. pabaigoje, grafams Tiškevičiams nutarus, kad mediniame dvare gyventi nebenori,  Palangoje iškilo vokiečių architekto Franco Švechteno suprojektuoti Palangos dvaro rūmai. J.Tiškevičiaus užsakymu pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai tapo vienu gražiausių Palangos pastatų.

Tiškevičių rūmai. Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.

Kartu 1897 m., pasamdžius specialistus iš užsienio, buvo įkurtas ir parkas – dabartinis Botanikos parkas. Čia pasodinta apie 500 medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų botanikos sodų.

Vaizdas iš Grafų Tiškevičių rūmų Palangoje 1925 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Grafų Tiškevičių rūmų parkas 1908 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Grafų Tiškevičių rūmų parkas 1931 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

1898 m. ant netoli rūmų esančio Birutės kalno buvo pastatyta koplyčia. Maždaug šiuo metu parke iškilo ir „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Sovietmečiu ji buvo sunaikinta, atkūrus Nepriklausomybę atkurta.

Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje 1925 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Birutės kalnas su koplyčia 1904 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Grafai Tiškevičiai rūmuose gyveno iki 1941 m. Nuo 1963 m. rūmuose veikia Gintaro muziejus.

Palangos gintaro muziejus šiandien.

1907 m. buvo baigta dešimt metų trukusi Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčios statyba.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.

1908 m. į Palangą buvo atvesta elektra, Kurhauze nutiestas pirmasis kurorte vandentiekis. 1909 m. Palanga oficialiai gavo kurorto statusą.

Palanga. Bendros maudyklės 1930 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kurhauzo parkas 1910 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga 1930 m. Nuo 14 iki 17 val. vyrai, nuo 17 val. maudosi moterys. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga 1914 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga nuo jūros tilto 1921 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palangos Tiltas 1921 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Po I pasaulinio karo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios teritorijų. 1919 m. lapkritį Palangą užėmė latvių kariuomenė, bet po derybų 1921 m. Palangos ir Šventosios pajūrio ruožas buvo priskirtas Lietuvai.

Vokietijos kariai Pirmojo pasaulinio karo metais miesto gatvėje
Grafų Tiškevičių rūmai po 1915 kovo 28 d. vokiečių laivų apšaudymo. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Lietuvos kariuomenės daliniai įžygiuoja į Palanga 1921 kovo 31 d. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palangos perdavimas Lietuvai 1921 kovo 31 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Tarpukariu iki 1935 m. Palangos pajūris buvo privatus, priklausė Tiškevičiams. Tik tuomet šie jį perdavė valstybei. Palanga tapo vienu populiariausių Lietuvos kurortų, kur mielai traukė atostogautojai.

Palanga. Pajūrio restoranas 1932 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
1935 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga žiemą 1929 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palangos tiltas žiemą 1929 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga. Jūros kerpės 1938 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

1938 m. Palanga skaudžiai nukentėjo nuo gaisro. Sudegė didžioji miesto dalis į šiaurę nuo Ronžės upelio. Gyvenamosios vietos neteko apie 1,5 tūkst. palangiškių. Po šio gaisro atstatant Palangą joje padaugėjo mūrinės statybos namų.

Palangos gaisras 1938-ųjų gegužę.
Vytauto g. po 1938 m. gaisro. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Sovietmečiu daug privačių vilų, vasarnamių buvo nacionalizuota, jų vietoje steigiami poilsio namai.  1952 m. Palanga buvo reorganizuota į visus metus veikiantį sąjunginės reikšmės kurortą, jį specializuojant kaip gydomąjį.

1953 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
1954 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
1956 m. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Palanga sovietmečiu.
Jaunavedžiai Palangoje. „Scanpix“ nuotr.
Zinas Kazėnas „Palanga“, „Mintis“, Vilnius, 1985 m.
Palangos paplūdimys 1964 m. „Scanpix“ nuotr.
Palanga 1964 m. Žurnalo „Švyturys“ nuotr.
Tilto poliai 1967 m. Palangos kurorto muziejaus/P.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Poilsio namai „Linas“
Poilsio namai „Linas“ šiomis dienomis.

1960 m. Palangos botanikos parke iškilo Roberto Antinio „Eglė žalčių karalienė“. O 1961 m. – „Jūratė ir Kastytis“.

Atvirukų rinkinys „Monumentalioji skulptūra“, 1961. F. Jodikaitienės nuotr.

1966 m. iškilo aukščiausias Palangos pastatas – devynių aukštų poilsio namai „Neringa“.

Poilsio namai „Neringa“

Atkūrus Nepriklausomybę Palanga žengė į naują etapą – daug nacionalizuotų plotų grąžinta savininkams, sparčiai kūrėsi nauji viešbučiai ir poilsio namai.

Nepriklausomybės laikotarpį senasis Palangos tiltas pasiekė prastos būklės, jį nuolat tekdavo lopyti. Todėl nutarta statyti naują, šalimais senojo. 1997 m. buvo atidarytas naujasis Palangos tiltas.

Uždarytas Palangos tiltas.
Tilto statybos. „Scanpix“ nuotr.
Didžiosios žiemos maudynės prie jūros tilto.
Karštas savaitgalis Palangoje.

Palanga neišvengė ir nelaimių – 1999 m. miestą nusiaubė uraganas Anatolijus, o 2002 m. miesto simbolį Kurhauzą sunaikino gaisras.

Kurhauzo gaisras. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.
Kurhauzo gaisras. Palangos kurorto muziejaus/S.Žulkaus kolekcijos nuotr.

Palanga šiandien ir toliau traukia poilsiautojus iš Lietuvos ir iš užsienio, o daugiausia jų traukia į Palangos paplūdimį.

Palangos paplūdimys.
Poilsiautojai Palangoje.
Palangos paplūdimys. „Scanpix“ nuotr.
Žiemos maudynės Palangoje. „Scanpix“ nuotr.
Palanga žiemą. „Scanpix“ nuotr.
Gausiai lankomi Tiškevičių rūmai.
Žmonės, lipantys ant skulptūros Palangoje.
Naktinė Palanga. „Scanpix“ nuotr.
Ilgojo savaitgalio pradžia Palangoje.
Kasmet Palangoje vyksta daug smalsuolių pritraukiančios automobilių lenktynės. „ENEOS 1006 km lenktynių“ dalyviai Palangos Vytauto gatvėje.
Ugniaus Kiguolio „Ferrari“ Palangoje susidūrė su BMW M4. Juliaus Kalinsko nuotr.
Bangos plauna Palangos paplūdimį.
Palangos kurhauzo atstatymas.
Tautiškos giesmės giedojimas Palangoje

Palangoje gyvenęs ir kūręs Stasys Povilaitis buvo vadinamas lietuviškuoju Franku Sinatra, lietuvių estrados legenda, šlagerių karaliumi, neblėstančia Lietuvos estrados žvaigžde, estrados grandu.

Stasys Povilaitis Palangoje. „Scanpix“ nuotr.
Stasys Povilaitis Palangoje. „Scanpix“ nuotr.
Vėjuotas vakaras Palangoje.
Poilsiautojus nuolat džiuginantys Palangos saulėlydžiai.

Sužinojote kažką naujo apie Palangą? Savo žinias apie kurorto geografiją ir istoriją galite pasitikrinti paspaudę ant nuorodos žemiau:

Testas: ar pavyks atsakyti į šiuos 10 klausimų apie Palangą?