Paukštiena, užauginta be antibiotikų: atsakingas pasirinkimas, padedantis spręsti ne vieną rimtą problemą

Paukštininkystės ūkiai Europos Sąjungoje buvo vieni pirmųjų, kurie ėmėsi drąsių žingsnių – perėjo prie auginimo be antibiotikų ir aktyviai ėmė šviesti visuomenę apie šio sprendimo naudą. Tai tapo svarbiu atsaku į vis didėjančią pasaulinę atsparumo antibiotikams problemą, turinčią rimtų pasekmių žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be to, toks ūkininkavimo būdas reiškia aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, skaidresnę tiekimo grandinę ir didesnį vartotojų pasitikėjimą maistu, kurį jie renkasi.

„Jei prieš kelerius metus paukštiena, užauginta nenaudojant antibiotikų, atrodė naujovė, šiandien apie ją jau žino dauguma pirkėjų. Vis daugiau žmonių suvokia, kad paukštininkystės ūkiai, pasirinkę šį kelią, prisideda prie rimtų pasaulinių sveikatos problemų sprendimo, rūpinasi produkcijos kokybe ir gyvūnų gerove“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

Sveiki paukščiai – išskirtinė priežiūra

Auginimas be antibiotikų reiškia, kad paukščiai viso auginimo laikotarpiu buvo sveiki – jų imunitetas stiprus, o ligų išvengta užtikrinant tinkamas auginimo sąlygas. Kitaip tariant, gyvūnams tiesiog neprireikė gydymo.

„Ūkiuose laikomasi aukščiausių gyvūnų gerovės ir biosaugos standartų: nuolat stebima paukščių sveikata, aplinkos rodikliai, atliekama papildoma lesalo kokybės kontrolė“, – pasakoja G. Kauzonas.

Vis daugiau Europos Sąjungos paukštynų žengia dar toliau – neapsiriboja tik privalomais reikalavimais, bet savanoriškai taiko aukštesnius gyvūnų gerovės standartus.

Pavyzdžiui, paukščiams užtikrinamas bent aštuonių valandų nakties poilsio laikotarpis visiškoje tamsoje. Tuo pat metu atidžiai reguliuojama temperatūra, ventiliacija ir šviesos režimas. Girdyklos ir lesyklos įrengiamos taip, kad paukščiai lengvai pasiektų vandenį ir pašarą, o po poilsio galėtų greitai atsigerti ir palesti.

Didelis dėmesys skiriamas ir lesalams – jie ruošiami itin kruopščiai, pritaikant sudėtį prie paukščių augimo etapų ir poreikių.

Subalansuota mityba padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, stiprina imunitetą ir leidžia išvengti poreikio naudoti antibiotikus.

Atsparumo antibiotikams problema – globalus iššūkis

Antibiotikų atsparumas – viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos grėsmių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įspėja, kad perteklinis antibiotikų naudojimas žemės ūkyje prisideda prie šios problemos augimo. Kai vaistai vartojami per dažnai ar netinkamai, bakterijos įgyja atsparumą, todėl infekcijų gydymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

„Antibiotikų likučiai gali patekti į dirvožemį ir vandenį, teršdami aplinką bei trikdydami natūralią ekosistemų pusiausvyrą. Tai silpnina mikroorganizmus, kurie palaiko sveiką žemės ir vandens sistemą“, – aiškina G. Kauzonas.

PSO pabrėžia, kad siekiant mažinti atsparumą antibiotikams, būtina taikyti tvarias žemės ūkio praktikas. Todėl modernūs paukštininkystės ūkiai vis dažniau renkasi prevencinį požiūrį – rūpinasi gyvūnų sveikata, geromis auginimo sąlygomis ir mityba, kad gydymo antibiotikais prireiktų kuo rečiau.

Griežta kontrolė – reali garantija vartotojui

Maisto saugos ir kokybės ekspertė Skirmantė Sokolovskienė pabrėžia, kad produkcija, pažymėta ženklu „Užauginta be antibiotikų“, yra griežtai prižiūrima nuo pat ūkio iki parduotuvių lentynų.

„Šį ženklą Lietuvoje gali naudoti tik įmonės, gavusios oficialų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtinimą. Jis suteikiamas tik toms įmonėms, kurios turi aiškų veiksmų planą paukščių sveikatingumui užtikrinti, įgyvendina atsekamumo sistemą ir įsipareigoja papildomai tirti produkciją dėl antibiotikų likučių“, – aiškina ekspertė.

Kontrolę vykdo tiek pačių gamintojų specialistai, tiek nepriklausomi valstybės institucijų ekspertai. Jie tikrina, ar viso auginimo metu laikomasi biosaugos, gyvūnų gerovės ir atsekamumo principų. Be to, produkcija reguliariai audituojama ir tiriama laboratorijose.

Kokybiškos paukštienos nauda sveikatai

Paukštiena yra vienas vertingiausių baltymų šaltinių, todėl ypač svarbi žmonėms, besirūpinantiems savo sveikata.

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė, kineziterapeutė Ramunė Komžienė akcentuoja, kad subalansuota mityba, į kurią įeina kokybiški baltymai iš vištienos, padeda palaikyti nervų sistemos veiklą, gerina neurotransmiterių funkciją, mažina neurodegeneracinius procesus.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vištienos baltymai – visaverčiai, nes juose yra visos devynios nepakeičiamos amino rūgštys. Daugiausia jų randama vištienos krūtinėlėje be odos – šimte gramų jos yra apie 23 gramai baltymų, todėl tai idealus pasirinkimas siekiantiems didelio baltymų kiekio su mažai riebalų.

„Vištienos krūtinėlė be odos turi žymiai mažiau sočiųjų riebalų nei jautiena ar kiauliena, o dėl mažesnio jungiamojo audinio kiekio mėsa yra minkštesnė ir lengviau virškinama“, – teigia R. Komžienė.

Tuo metu Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dėstytoja Aušra Išarienė pabrėžia, kad paukštiena, lyginant su raudona mėsa, pasižymi mažesniu sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekiu, todėl yra palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Atsakingas pasirinkimas – nauda visiems

Paukštiena, užauginta be antibiotikų – tai pasirinkimas, turintis realų poveikį mūsų sveikatai, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Atsakingai užauginta mėsa reiškia mažesnę taršą, etišką gyvulininkystę, skaidresnę gamybą ir kokybišką maistą kiekvieno mūsų lėkštėje.

Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos – čia.

Paukščių auginimas be antibiotikų – įmanomas? Ekspertas atskleidžia paukštininkystės užkulisius