Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai...

Trakų pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Ji pradėta statyti kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva bei buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus.

15min kviečia iš arčiau susipažinti su pilies istorija.

 

Trakų pilies statyba vienoje Galvės ežero salų buvo pradėta XIV a. antroje pusėje. Tai buvo antroji Trakuose iškilusi mūrinė pilis – pirmoji pilis stovėjo Trakų pusiasalyje.  Ši pilis – vienintelė vandens pilis visoje Rytų Europoje.

Trakų pilis iš paukščio skrydžio. Luko Balandžio nuotr.

Manoma, kad pilį statyti pradėjo Kęstutis, o XV a. pirmoje pusėje baigė jo sūnus Vytautas. Ji derino gynybinę ir rezidencinę paskirtį – buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė, tačiau netrukus tapo ir didžiojo kunigaikščio rezidencija.

Vitražas, vaizduojantis kunigaikštį Kęstutį. Autorius N.Baublys. Luko Balandžio nuotr.

Pilies architektūra buvo gotikos stiliaus, bet kai kurie elementai turėjo ir romaninio stiliaus bruožų. Visos patalpos buvo skliautuotos, langų kraštai puošti profiliuotomis plytomis. Rūmų dešiniojo korpuso antrame aukšte buvo reprezentacinė menė, langus puošė vitražai. Pilyje buvo virtuvės, sandėliai, tarnų gyvenamosios patalpos, kalėjimas.

Skliautinių lubų fragmentas. Luko Balandžio nuotr.

Po Žalgirio mūšio 1410 m., sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, pilis tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija. XV a. pr. Trakai buvo klestintis miestas, jame lankėsi daug pirklių, garbingų svečių, užsienio pasiuntinių, kurie buvo priimami pilies rūmų reprezentacinėje menėje.

Trakų miesto lobis iš 1666 m., iš viso 9001 moneta. Luko Balandžio nuotr.

1413 m. Trakų pilyje priimtas imperatoriaus Zigmanto pasiuntinys Benediktas Makra, paskirtas arbitru ginčui su Ordinu dėl Žemaitijos sienų spręsti. 1413-1430 m. čia 13 kartų lankėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pusbrolis Lenkijos karalius Jogaila. 1430 m. šioje pilyje mirė Vytautas.

J. Kamarauskas. Trakų salos pilis. XX a. 3-4 deš.

Visi LDK kunigaikščiai iki Žygimanto Augusto gyveno Trakų pilyje. Jis nutraukė šią tradiciją, pasistatydamas rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.

XV a. Šachmatų figūrėlės Trakų salos pilyje. Luko Balandžio nuotr.

Piliai praradus karinę funkciją ir netekus rezidencijos vaidmens, jos reikšmė sumenko, didieji kunigaikščiai į ją užsukdavo vis rečiau.

T. Makovskis. Trakų miesto panorama. 1600 m.

Iki 1511 m. pilyje buvo saugota Lietuvos Metrika. Tada, kunigaikščio Žygimanto Senojo laikais, ji buvo perkelta į Vilnių, o pilis tapo kilmingų asmenų kalėjimu.

J. Kamarauskas. Naujeji Trakai 1840 m. XX a. 3-4 deš.

Po 1655-1661 m. carinės Rusijos invazijos Trakų miestas buvo apiplėštas ir sudegintas, o pilis apgriauta. Pilis tuomet nebuvo atstatinėjama, o miestas tapo tiesiog provincijos miesteliu. Gyventojai vėliau ir patys griovė pilies sienas, bokštus, o plytas naudojo savoms statyboms.

Trakai. XIX a. II pusė. Lietuvos dailės muziejaus nuotr.

XIX a. išpopuliarėjusios romantizmo idėjos paskatino susidomėjimą Lietuvos praeitimi, o taip pat ir Trakų pilimi.

J.Čechavičius. Trakų salos pilies griuvėsių fotografija, daryta apie 1870–1880 m.

Dailininkai tapė pilies griuvėsius, ant sienų išlikusius freskų fragmentus, o architektai ir inžinieriai ruošė pilies restauravimo projektus. Na, o 1892 m. Maironis sukūrė garsųjį eilėraštį „Trakų pilis“.

Atvirukas. Gedimino pilis iš pietų pusės. XX a. pr.
Pietvakarinis bokštas. XX a. I pusė.
Jono Bulhako daryta Trakų salos pilies nuotrauka, 1927 m.

1929–1941 m. pilies restauravimo darbams vadovavo lenkų inžinierius, architektas Janas Borovskis. Tuo laikotarpiu buvo sustiprinta mūrų apačia, restauruota dalis kampinių kontraforsų, pašalintos griuvenos nuo fasado, sustiprintas donžonas, pradėta atstatinėti reprezentacinė salė.

Vaizdas nuo centrinių rūmų. XX a. 3– 4 deš.
Turistų grupė Trakų pilyje. 1934 m.

Po II pasaulinio karo 1953 m. vėl prasidėjo pilies restauravimo darbai. 1955 m. LTSR valdžia priėmė sprendimą visiškai atstatyti pilį – rekonstruoti pilies rūmus ir atstatyti likusius statinius.

Pilis iš oro. XX a. 4 deš.
Pietrytinis bokštas. 1953 m.

Taip siekta kelių tikslų.  LTSR valdžia siekė pagal sovietinę ideologiją konstruoti istorinę atmintį, pilį pasitelkiant kaip lietuvių pasipriešinimo Vakarų ekspansijai simbolį, ir tuo pačiu parodyti, kaip sovietinė valdžia rūpinasi lietuvių kultūra. O lietuviai paveldosaugininkai čia įžvelgė galimybę turėti bent vieną atstatytą objektą, kuris primintų lietuvių tautos aukso amžių – kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto laikus.

Centrinių rūmų atstatymas 1956 m. M.Sakalausko nuotr.
Centrinių rūmų atstatymas 1956 m. M.Sakalausko nuotr.
Centrinių rūmų atstatymas. Skliautų mūrijimas. XX a. 6 - 7 deš.
Centrinių rūmų atstatymas. Skliautų mūrijimas. XX a. 6 – 7 deš.

1962 m. pagal architekto Bronislovo Krūminio projektą buvo atstatyti centriniai rūmai. Tais pačiais metais pilis perduota Trakų istorijos muziejui.

Pilies vaizdas. XX a. 7 deš.
Priešpilio vaizdas nuo centrinių rūmų 1968 m. M.Sakalausko nuotr.
Centrinių rūmų atstatymas XX a. 6 – 7 dešimtmetyje.
Vakarinių kazematų atstatymas 1978 m. M.Sakalausko nuotr.

Vadovaujant architektui Stanislovui  Mikulioniui  1987 m. baigtas restauruoti priešpilis. Atstatyti priešpilio kampiniai bokštai, vakariniai kazematai pakeitė ir visos pilies tūrinę erdvinę kompoziciją. Trakų pilis atgavo XV a. vaizdą.

Pilies vaizdas iš oro. XX a. 8 deš.

Dabar Trakų pilyje įrengtos ekspozicijos, veikia parodos, vyksta koncertai, festivaliai, šventės. Kasmet pilį aplanko tūkstančiai lankytojų.

Trakų pilis iš paukščio skrydžio. Luko Balandžio nuotr.
Centrinių rūmų įvažiavimo vartai. Luko Balandžio nuotr.
Trakų pilies priešpilis ir centriniai rūmai. Luko Balandžio nuotr.
Vaizdas iš centrinių rūmų aikštelės. Luko Balandžio nuotr.
Šiaurės vakarų bokšto stogas. Luko Balandžio nuotr.
Trečio aukšto galerijos. Luko Balandžio nuotr.
Vidinis kiemas nuo 1 aukšto galerijų. Luko Balandžio nuotr.
Centrinių rūmų vidinis kiemas. Luko Balandžio nuotr.
Trečio aukšto galerijos. Luko Balandžio nuotr.
Bokšto šaudymo anga. Luko Balandžio nuotr.
Sraigtiniai laiptai. Luko Balandžio nuotr.
Vienintelė Lietuvoje pilnai išlikusi XIV a. arbaleto strėlė. Luko Balandžio nuotr.
Muziejaus edukacinė klasė. Luko Balandžio nuotr.
XV a. plytų fragmentai su gyvūnų pėdsakais. Luko Balandžio nuotr.
XV a. spynos, durų apkaustai, apkalai. Luko Balandžio nuotr.
Laiptai į rūsius. Luko Balandžio nuotr.
Išlikęs autentiškas skliautinių arkų fragmentas. Luko Balandžio nuotr.
Skliautinių lubų fragmentas. Luko Balandžio nuotr.
Didžioji menė. Luko Balandžio nuotr.
Didžiojoje menėje kabantis šviestuvas. Luko Balandžio nuotr.
Centrinių rūmų fragmentas. Luko Balandžio nuotr.
Vaizdas iš centrinių rūmų aikštelės. Luko Balandžio nuotr.
Centrinių rūmų donžonas ir vidinis kiemas. Luko Balandžio nuotr.
Centrinių rūmų donžonas. Luko Balandžio nuotr.
Autentiško mūro fragmentas. Luko Balandžio nuotr.
Priešpilio vaizdas nuo centrinių rūmų. Luko Balandžio nuotr.
Trakų pilis iš paukščio skrydžio. Luko Balandžio nuotr.