Kovo 11-ąją priimtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas

Po beveik pusę amžiaus trukusios okupacijos lietuviai aiškiai išreiškė valią kurti savo valstybę patys. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje per visą pasaulį nusirito protestų banga – Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas buvo tos bangos integrali dalis. Būtent Kovo 11-ąją prasidėjo jau tris dešimtmečius trunkantis šiuolaikinės Lietuvos kūrimo procesas, kupinas tiek laimėjimų, tiek akibrokštų bei kuriozų.

Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą

1990 m. balandžio 13 d. Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininkas Nikolajus Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti priimtus įstatymus ir atkurti 1990 m. kovo 10 d. buvusią padėtį, taigi atšaukti Nepriklausomybę. Lietuvai nepaklusus buvo  nutrauktas visas naftos tiekimas, 80 proc. sumažintas dujų tiekimas, apribotas degalų pardavimas, sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Iš viso buvo nustota tiekti 40–60 rūšių žaliavos ir produktų. Paskaičiuota, jog dėl žaliavų stygiaus vien Klaipėdos įmonėse miestas prarado 14 tūkstančių žmogaus darbo dienų, patirta nuostolių beveik už 7,5 mlrd. rublių.

Užgrobti Spaudos rūmus sutrukdė... muzika

1990 m. balandžio 8 d. sovietiniai desantininkai Vilniuje bandė užgrobti Spaudos rūmus. Tačiau to padaryti jiems neleido prie rūmų susirinkę žmonės. Apie desantininkų planus pranešus radijo stočiai „M-1“, prie Spaudos rūmų Andriaus Mamontovo ir „M-1“ darbuotojų iniciatyva buvo surengtas spontaniškas masinis koncertas. Į koncertą atvyko atlikėjų iš visos Lietuvos, o prie Spaudos rūmų susirinko tūkstantinė žiūrovų minia.

(Virgilijaus Usinavičiaus nuotr.)

Įsteigtas Lietuvos bankas

Lietuvos bankas įsteigtas 1990 m. kovo 1 d., tų pačių metų vasario 13 d. LTSR Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos banko įstatymą. Jis tęsia tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. Veikti Lietuvos bankas pradėjo iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, sudėtingomis sąlygomis. Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai, jos metu taikė įvairias spaudimo priemones, tarp jų ir atsiskaitymų trikdymo. Reikėjo suformuoti banko struktūrą, gauti finansavimą, sutelkti specialistus, pasirūpinti patalpomis, ryšių įranga, kurti veiklai reikalingą teisinę aplinką.

Atkurta Lietuvos kariuomenė

Po to, kai buvo paskelbta apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, susirūpinta ir tuo, kad būtų atkurta Lietuvos kariuomenė. Jau kitą dieną po Lietuvos Respublikos atkūrimo akto paskelbimo buvo priimtas nutarimas, kad Sovietų Sąjungos karinės prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams negalioja, ir imta formuoti nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga. Tais metais prasidėjo ir intensyvesni Šaulių sąjungos atkūrimo darbai. Šaulių sąjungos atkūrimas oficialiai paskelbtas dar 1989 metais, tačiau Atkuriamoji konferencija įvyko 1990 metų vasario 15 dieną.

Pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“

1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“. Steigėjai ir redaktoriai buvo trys – Arvydas Juozaitis, Saulius Stoma ir Saulius Šaltenis. Pavadinimui pasirinkta Oskaro Milašiaus frazė, Lietuvos kaip Šiaurės Atėnų vizija. Pirmieji „Šiaurės Atėnų“ numeriai išėjo 50 000 egz. tiražu. Šiandien „Šiaurės Atėnai“ yra virtę dvisavaitiniu laikraščiu, leidžiamu 1 500 egz. tiražu.

Lietuva prisijungia prie interneto

Lietuviško interneto gimtadieniu galima laikyti 1991 m. spalio 10 d. Tą dieną ant Seimo stogo buvo įrengta norvegų padovanota palydovinio ryšio įranga, kuri leido Lietuvai savarankiškai prisijungti prie interneto. Iki tol Lietuva prie interneto prisijungti galimybę turėjo tik per Maskvą, bet 1990 m. šios galimybės atsisakyta, nes Maskva iš Lietuvos reikalavo didelio mokesčio.

Pirmojo lietuviško puslapio su .lt domenu dar teko šiek tiek palaukti. Pats domenas buvo įkurtas 1992 m. birželio 3 d., o pirmasis puslapis su domenu .lt atsirado 1993 m. balandžio 26 d. Tai buvo puslapis mii.lt, kurį registravo tuometinis Matematikos ir informatikos institutas.

Domenas veikia ir dabar, tik vėliau instituto pavadinimas keitėsi ir jis buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto. Tad dabar naršyklėje suvedę www.mii.lt pasieksite Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto puslapį.

Lietuvos sportininkai nusprendė: Sovietų Sąjungos čempionatuose nebedalyvaus

Lietuvių sportininkai, palaikydami Lietuvos nepriklausomybės idėją, pasitraukė iš Sovietų Sąjungos čempionatų. Dalyvauti Sovietų Sąjungos čempionate atsisakė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai – jiems tais metais čempionate sekėsi žaisti labai gerai. Didelis smūgis buvo suduotas ir Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinei – iš jos pasitraukę lietuvių krepšininkai sudarė tuometės rinktinės branduolį. Toks sportininkų sprendimas buvo įformintas ir oficialiai: Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus Sovietų Sąjungos čempionatuose.

Beveik karališkos vestuvės: susituokė Arvydas Sabonis ir Ingrida Mikelionytė

Šios vestuvės sulaukė itin didelio žiniasklaidos, visuomenės dėmesio. Toks dėmesys nebuvo nuostabus – tuokėsi garsiausias visų laikų lietuvių krepšininkas ir gražuolė, 1988 metais laimėjusi „Mis Vilnius“ karūną. Vestuvėms netrukdė net tai, kad ekonominė situacija nebuvo pati geriausia. Sabonių vestuvės buvo tiems laikams labai prašmatnios, o pora džiaugėsi išskirtiniu dėmesiu – minios žmonių sveikino sutuoktinius. 

Krepšinio legenda Arvydas Sabonis ir šešeriais metais jaunesnė Ingrida Mikelionytė susituokė 1990-ųjų birželio 15 dieną Kaune. Vestuvių iškilmės buvo numatytos Juodkrantėje, naujuose poilsio namuose – ten šventės dalyvius vežė specialiai nusamdyti autobusai, išpuoštas keltas. Kaip rašė „Kauno diena“, valgiai ir aptarnaujantysis personalas atkeliavo iš žinomo Kauno restorano „Žalias kalnas“, šventėje dalyvavo keli šimtai žmonių,  pirmame poilsio namų aukšte buvo banketinė salė, antrajame – kavinė, baras. Dalyvavusieji vestuvėse iki šiol prisimena šią tais metais žymiausia tapusią puotą. 

Pora susilaukė keturių vaikų, turi tris sūnus, Domantą, Tautvydą ir Žygimantą, bei dukrą Aušrinę.

Įkurtas Atviros Lietuvos fondas

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę viena iš pagrindinių užduočių buvo lietuvių švietimas ir idėjų, kurioms sovietmečiu neleista pasiekti žmonių, sklaida. Prie to reikšmingai prisidėjo 1990-aisiais įkurtas Atviros Lietuvos fondas. Fondą – nepriklausomą, nevyriausybinę, nepelno organizaciją – įkūrė Jungtinių Valstijų finansininkas, filantropas George‘as Sorosas, prisidėjęs prie analogiškų fondų steigimo kitose Rytų ir Vidurio Europos, Azijos ir Afrikos šalyse. Iki 2008-ųjų ALF išleido virš 350 knygų, parėmė daugiau nei 2,5 tūkstančio žmonių keliones į konferencijas ir stažuotes užsienyje bei įkūrė virš 20 organizacijų ir nepriklausomų programų. 

Sausio 13-oji: žmonės prieš tankus

1991 m. sausio 13-oji tapo viena svarbiausių Lietuvos kelio į laisvę datų, neišdildomai įsirėžusių į atmintį. Nuo pirmųjų sausio dienų sovietų kariai, aukščiausios SSRS valdžios nurodymu, Lietuvoje ėmė demonstruoti savo galią.

Sausio 2-ąją SSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenės dalinys Vilniuje užėmė LKP archyvą. SSRS gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo įsakymu Lietuvoje pradėtas priverstinis jaunuolių ėmimas į SSRS kariuomenę.

Į Lietuvą lėktuvais permesti nauji sovietinės armijos daliniai. Vien sausio 8-ąją į Šiaulių oro uostą su desantininkais nusileido per 30 SSRS karinių lėktuvų. Tą pačią dieną į Vilnių atvyko per 100 karinių mašinų ir šarvuočių kolona. Sausio 9-ąją į Vilnių atskrido 50 Pskovo divizijos desantininkų, grupė aukštų sovietinės armijos kariškių ir KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.

Sausio 10-ąją SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas kreipimusi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ultimatyviai pareikalavo nedelsiant atkurti SSRS konstitucijos galiojimą ir atšaukti visus anksčiau priimtus „nekonstitucinius aktus“.

Sausio 11-ąją sovietų kariškiai, panaudodami šarvuotąją techniką, Vilniuje užgrobė Krašto apsaugos departamento būstinę, Spaudos rūmus, kitus pastatus, Nemenčinės televizijos retransliacijos centrą. Pastatų užgrobimai vyko ir Kaune, Šiauliuose, Alytuje.

Žmonės iš visos Lietuvos rinkosi kiaurą parą budėti į Vilnių prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto. Sausio 12-ąją prieš vidurnaktį iš sovietinės karinės bazės Šiaurės miestelyje pajudėjo tankų, šarvuočių ir dengtų sunkvežimių kolonos. Laikrodžiams pradėjus skaičiuoti pirmąsias sausio 13-osios valandas sovietų kariai surengė Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto rūmų, kuriuos gyvomis grandinėmis juosė beginkliai žmonės, šturmus. Per šiuos išpuolius žuvo keturiolika ir buvo sužeista per 700 laisvės gynėjų.

Tą naktį ruoštasi ir galimam Aukščiausiosios Tarybos šturmui, tačiau sovietų vadovybė, po kruvinų įvykių prie Televizijos bokšto ir televizijos rūmų, kariams tokio įsakymo duoti nesiryžo. Laisvės gynėjų laužai aplink Parlamentą neužgeso.

Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę

1990 m. kovo 11-ąją Lietuva ryžtingai paskelbė atkurianti nepriklausomybę, bet iš tiesų dar bemaž pusantrų metų kybojo savotiškame vakuume – tarptautinė bendruomenė atsargiai lūkuriavo, stebėdama, kuo baigsis įvykiai Sovietų Sąjungoje. Islandija irgi buvo tarp tokių šalių, bet po tragiškų Sausio 13-osios įvykių neištvėrė ir 1991-ųjų vasario 11 dieną pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Ji konkrečiai, ir tai labai svarbu, pripažino Lietuvą ne kaip naujai susikūrusią valstybę, o kaip tarpukario Lietuvos tęsinį. Dėl tokio sprendimo Islandija Lietuvoje vadinama tikra ledlauže ir gera mūsų šalies bičiule. Dabartinis Islandijos prezidentas Guðni Thorlacius Johannesonas 2018 metais interviu 15min teigė: „Kai įsibėgėjo Baltijos šalių kova už nepriklausomybę – dainuojančios revoliucijos, Molotovo-Ribbentropo pakto pasmerkimas, Baltijos kelias, mes Islandijoje pamatėme, kad jūsų šalys lenda iš tamsos, ir supratome turintys pareigą ką nors daryti.“

Lietuvoje įvesti bendrieji talonai – „vagnorkės“

Driežas, garniai, kiaunė, elnias, briedis, stumbras, meška ir ūdra – tai tik nedidelė dalis margos kompanijos, kuri puikavosi ant pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos pinigų, bendrųjų talonų. Tiesa, šiems talonams prilipo „vagnorkių“ pavadinimas – nuo tuometinio premjero, Gedimino Vagnoriaus, pavardės. „Vagnorkėmis“ disponuoti pradėta sovietiniam rubliui patyrus hiperinfliaciją. Vis dar galiojusius rublius talonai visiškai iš apyvartos išstūmė tik 1992-aisiais. Naujieji pinigai buvo lengvai padirbami ir gyvavo vos porą metų – 1993-iųjų viduryje į Lietuvą grįžo litas.

OMON įvykdytos Medininkų pasienio punkto žudynės

Pirmuosius Lietuvos Nepriklausomybės metus lydėjo Sovietų Sąjungos bandymai diskredituoti jaunos valstybės legitimumą. Vienas iš tokių bandymų – Sovietų Sąjungos specialiosios paskirties milicijos OMON būrio išpuolis prieš Lietuvos pasienį saugančius pareigūnus. Juk būtent sienos yra būtinas valstybės egzistavimo atributas. Iš aštuonių tuo metu Medininkų pasienio punkte buvusių pareigūnų išgyveno tik vienas, Tomas Šernas, vėliau tapęs evangelikų reformatų dvasininku. Dėl Medininkų žudynių bausmę atlieka tik vienas asmuo, likę trys OMON milicininkai nuteisti už akių.

Surengtos ketvirtosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Lietuviai išeiviai Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) pradėjo rengti 1978 metais. Pirmosios žaidynės įvyko Toronte, Kanadoje. Antrosios 1983 metais surengtos Čikagoje, JAV, o trečiosios 1988-aisiais – Adelaidėje, Australijoje. Pastarosiose jau dalyvavo ir atstovų iš laisvėjančios, bet tvirtuose SSRS gniaužtuose dar esančios Lietuvos.

1991 metų vasarą PLSŽ pirmą kartą surengtos Lietuvoje. Nors šalį dar kontroliavo eižėjanti sovietinė imperija, o nepriklausomybę buvo pripažinusios vos kelios valstybės, į žaidynes susirinko sportininkai iš 12 pasaulio šalių. Rungtyniauta 22 sporto šakų varžybose, iš viso buvo akredituoti 6395 dalyviai. Žaidynės vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Elektrėnuose, Palangoje ir Nidoje. Taip pat Kaukazo ir Himalajų kalnuose, kur surengtos kalnų slidinėjimo rungtys.

Iškilmingas  žaidynių  atidarymas įvyko liepos 27-ąją Kaune, Ąžuolyno komplekse, o uždarymas rugpjūčio 4-ąją Vilniuje, Kalnų  parke.

Žaidynių  šventinę  nuotaiką  aptemdė Medininkų žudynės, kai liepos 31-ąją pasienio poste buvo išžudyti Lietuvos muitininkai ir policininkai. Dėl to žaidynės buvo sustabdytos. Rugpjūčio 3-iąją, per aukų  laidotuves, nebuvo rengiamos jokios varžybos: dalyviai kartu su visa Lietuva pagerbė žuvusiuosius.

Išleista pirmoji lietuviška CD plokštelė, „Foje“ – „Gali skambėti keistai“

Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje muzikinės kasetės vis dar buvo populiariausia muzikos laikmena, tačiau jas greitai pradėjo keisti dabar savotiška atgyvena tapę kompaktiniai diskai. Pirmąjį kompaktinį diską Lietuvoje įrašė ne kas kitas, o kultinė grupė „Foje“. Antras oficialiai grupės išleistas albumas tapo pirmuoju lietuvišku kompaktiniu disku. „Gali skambėti keistai“ CD formatu buvo atspaustas Jungtinėse Valstijose. Tiesa, nebuvo atspausta daug egzempliorių – CD formatas nebuvo labai populiarus.

Lietuvoje apsilankė Dalai Lama

1991 metais į Lietuvą atvyko Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio premijos laureatas Dalai Lama XIV. Atvykti jį įkvėpė Lietuvos žmonių ryžtinga kova už laisvę. Jį tuomet oficialiai priėmė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę, buvo išvedamos paralelės ir su Tibetu, kovojančiu už nepriklausomybę nuo Kinijos. Nuo to laiko Dalai Lama Lietuvoje lankėsi dar tris kartus.

(Laimos Andrikienės asmeninio albumo nuotr.)

LIFE – pirmasis tarptautinis teatro festivalis

Tarptautinis Lietuvos teatrų festivalis LIFE buvo įkurtas 1991 m. ir tapo svarbiu reiškiniu Lietuvos teatro pasaulyje. Šešis kartus (1993, 1995, 1996, 1997, 1999 ir 2000 m.) vykęs festivalis iš pradžių buvo vadovaujamas teatrologės Rūtos Vanagaitės, nuo 1998 m. festivalio vairą iš jos perėmė teatro vadybininkas Tauras Čižas. Su festivaliu kurį laiką aktyviai bendradarbiavo Eimuntas Nekrošius, Lietuvoje žiūrovai turėjo galimybę susipažinti ne tik su šiuolaikiniu Europos dramos teatru, bet ir su lig tol šalyje kone nematytu šiuolaikiniu šokiu bei naujuoju cirku. Festivalio veikla buvo nutraukta 2001 m. dėl susikaupusių skolų.

(Festivalio LIFE archyvo nuotr.)

Dvišalė sutartis su Rusija: pripažino Lietuvos aneksiją

Ką tik atsikūrusios, bet didžiųjų šalių dar nepripažintos Lietuvos diplomatai 1991 m. smarkiai rizikavo dėl Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties derėdamiesi būtent su Rusijos Sovietų Federacine Socialistine Respublika (RSFSR) – juk dar egzistavo ir didžioji Sovietų Sąjunga. Bet lietuviai, tada sąjungininkų ieškoję visame pasaulyje, neprašovė – nepraėjus nė pusmečiui SSRS griuvo, o jos teises ir įsipareigojimus tarptautinių santykių srityje perėmė būtent Rusijos Federacija. Sutartis su Rusija, tuo metu dar įėjusia į SSRS sudėtį, buvo pasirašyta 1991 m. liepos 29 dieną ir šiandien vadintina istorine. Rusija tada pripažino ir Lietuvos aneksiją (tarptautinės teisės požiūriu – tuo pačiu ir okupaciją), ir pripažino Lietuvą valstybe su nustatytomis sienomis, ir įsipareigojo bene anksčiausiai Rytų Europoje išvesti ginkluotąsias pajėgas. Kad ir kaip tai nepatiktų dabartinei Vladimiro Putino valdžiai, sutartimi – tokios neturi nei Latvija, nei Estija – Rusija netgi pati pripažino pareigą atlyginti Lietuvai sovietinės okupacijos žalą.

Kaunas džiazuoja: įvyko pirmasis festivalis „Kaunas Jazz“

1991-aisiais įvyksta pirmasis tarptautinis džiazo muzikos festivalis Lietuvoje „Kaunas Jazz“. Jo sumanytojas – Jonas Jučas. Pirmajame festivalyje dalyvavo Arina, Kauno bigbendas, Heinzas Affolteris, V.Labučio trio ir kt. Kasmet vykstantis festivalis, rengiantis ir edukacinę programą, yra „Europe Jazz Network“ narys bei didžiausias džiazo festivalis šalyje, pristatantis tiek Lietuvos, tiek užsienio džiazo scenos atlikėjus.

(„Kaunas Jazz“ archyvo nuotr.)

Iš Lukiškių aikštės išgabentas Lenino paminklas

1991 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje buvo nuverstas Lukiškių aikštėje stovėjęs Lenino paminklas. Planas išmontuoti skulptūrą gimė spontaniškai, o darbą atliko jauni kelininkai. Ši diena buvo pasirinkta, nes tądien buvo Ribbentropo-Molotovo pakto metinės, o prieš kelias dienas Maskvoje buvo žlugęs prosovietinių jėgų organizuotas pučas.

Paminklas buvo išmontuotas užmetus virvę jam ant kaklo ir keliant. Paminklas lūžo per kelius. Dabar šis Lenino paminklas stovi Grūto parke.

Tiesa, ne visas. Nuvertus paminklą, susirinkusieji puolė atminimui rankioti atskilusių detalių ir sumaištyje pradingo kelios Lenino kūno dalys – nuo kūno atskilusios kojos ir dešinės rankos pirštas.

Referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija

1992 m. spalio 25 d. įvyko referendumas Lietuvos Respublikos Konstitucijai priimti. Referendume dalyvavo 1 919 073 gyventojai (75,26 proc. nuo visų balsavimo teisę turinčių gyventojų). Už referendumo nuostatą pasisakė 75,42 proc. dalyvavusių, arba 56,76 proc. nuo bendrojo rinkėjų skaičiaus, tad referendumo nuostatai buvo pritarta. Konstitucija įsigaliojo nuo lapkričio 2-osios ir pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.

Per ilgiau nei 27 Konstitucijos galiojimo metus ji susilaukė dešimties pataisymų ir papildymų, nors bandymų tą padaryti buvo gerokai daugiau.

Pirmasis olimpinis auksas – Romui Ubartui

1992 m. rugpjūčio 5 d. Barselonos olimpinėse žaidynėse disko metikas Romas Ubartas iškovojo pirmąjį aukso medalį Lietuvai per visą šalies dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją. Per sėkmingiausią metimą R.Ubarto diskas skriejo 65 m 12 cm.

Iš viso Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 46 sportininkai. Be R.Ubarto, tarp individualiose sporto šakose besivaržiusių sportininkų sėkmingiausiai pasirodė boksininkai Vitalijus Karpačiauskas ir Gytis Juškevičius, patekę į ketvirtfinalį.

Lietuvos krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse nugalėjo NVS rinktinę 

R.Ubarto auksas nebuvo vienintelis lietuvių iškovotas medalis Barselonos olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais triumfavo ir Lietuvos krepšinio rinktinė, žaidynėse iškovojusi bronzos medalius.

Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio ir Artūro Karnišovo vedama bei Vlado Garasto treniruojama rinktinė kovoje dėl trečios vietos 82:78 nugalėjo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinktinę, kuriai atstovavo buvusios SSRS žaidėjai. Ne su vienu jų vos prieš keletą metų lietuviai dar buvo komandos draugai. Tokia pergalė prieš principinį varžovą buvo ypač saldi.

Lietuvos rinktinėje žaidė šie žaidėjai: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Romanas Brazdauskis, Darius Dimavičius, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Krapikas, Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Arūnas Visockas, Alvydas Pazdrazdis.

„Langas“ – pirmasis muzikos klubas Lietuvoje

Atgavus nepriklausomybę pamažu ėmė kurtis ir muzikiniai klubai. Pirmuoju muzikiniu klubu tapo Vilniuje, Ašmenos gatvėje, įkurtas klubas „Langas“, kuriame rinkosi populiarūs to laiko muzikantai, menininkai, šou verslo atstovai. Teigiama, kad šis klubas buvo įkurtas po grupės „Antis“ nario Petro Ubarto–Sniegiaus surengto jaunų grupių muzikos festivalio. Net ir užsidarius „Langui“, jame besilankiusieji prisiminė čia tvyrojusią atmosferą, vakarėlius ir bendruomenės jausmą. Tai taip pat tapo paskatinimu kurtis kitiems muzikos klubams.

Pradėti gaminti lietuviški pasai

„Mano pasas žalias“ – taip praėjus dešimtmečiui po lietuviškų pasų gamybos pradžios šį dokumentą apdainavo grupė ŽAS. Pirmasis lietuviškas žalias pasas išduotas 1992-ųjų balandžio 2 dieną. Iki tol kartu su sovietiniais pasais galiojo kiti asmens tapatybės dokumentai – laikinieji Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimai. Šiandien žalieji pasai jau tapo istorija – 2003 m. juos pakeitė burgundiškos raudonos spalvos pasai, tačiau galioti pirmieji lietuviški pasai baigė vos prieš dvejus metus.

„Tele-3“ tapo pirmąja komercine televizija Lietuvoje

Lietuvoje televizija pradėjo transliuoti sovietmečiu, kai visa žiniasklaida tarnavo režimui. Nieko keisto, kad pirmosios komercinės televizijos laukti reikėjo beveik 40 metų – ja tapo „Tele-3“. Tiesa, televizija atskiru kanalu veikti pradėjo tik kitais metais. Nors po ketverių bendrovės egzistavimo metų jai buvo iškelta bankroto byla, Švedijos kompanijos „Kinnevik“ padalinys „Modern Times Group“ padengė skolas ir perėmė vadovavimą. Pasikeitus savininkams pirmoji komercinė televizija sėkmingai gyvuoja ir toliau.

Įsteigtas Šiuolaikinio meno centras

1992 m. Vilniuje Kultūros ministerija įsteigė Šiuolaikinio meno centrą (ŠMC). Jis įsikūrė architekto V.E.Čekanausko suprojektuotame ir 1967 m. įgyvendintame Dailės parodų rūmų pastate. ŠMC tapo pirmąja valstybės remiama šiuolaikinio meno institucija šalyje. Pirmąja paroda tapo Kęstučio Zapkaus vadovaujamo tapybos studentų kurso paroda „Geros blogybės“. ŠMC direktoriumi buvo paskirtas Kęstutis Kuizinas, iki šiol einantis šias pareigas. ŠMC kasmet organizuoja 10–15 parodų, kas trečius metus organizuoja Baltijos trienalę.

LDDP laimėjo Seimo rinkimus

Nors nepriklausomybės priešaušryje, 1990-ųjų pradžioje, rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą daugumą laimėjo Sąjūdžio remiami kandidatai, visos kadencijos ji neišdirbo. Politinio paralyžiaus apimta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1992 metais pasileido.

Tų metų spalio 25 dieną surengti kol kas vieninteliai modernios Lietuvos istorijoje pirmalaikiai Seimo rinkimai. Juos laimėjo iš Lietuvos komunistų partijos „gimusi“ Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Ji savo įtaką dar labiau sustiprino 1993 metais, kai pirmuosius po Nepriklausomybės atkūrimo prezidento rinkimus laimėjo Algirdas Brazauskas.

LDDP valdymo laikotarpiu įvesta nacionalinė valiuta – litas, 1993 m. išvesta Rusijos kariuomenė, oficialiai pradėta siekti narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

Tačiau vyko ir laukinė privatizacija, vėliau net pavadinta „prichvatizacija“, kai valstybės turtas buvo parduodamas pusvelčiui ar net išgrobstomas, kai kurios klestinčios įmonės tokiu būdu buvo nuvarytos į bankrotą. 1994 m. šaliai smogė bankų krizė. Kai kurie ekonomistai sakė, kad bankų žlugimus tąsyk nulėmė ir politiniai sprendimai. Krizės įkarštyje skandalą sukėlė išaiškėjęs faktas, kad iš vieno bankrutuojančio banko savo indėlį atsiėmė premjeru buvęs Adolfas Šleževičius. Postą jis paliko, kai A.Brazauskas kreipėsi į Seimą dėl jo įgaliojimų sustabdymo.

Audriaus Stonio filmas „Neregių žemė“ pelnė „Felix“ apdovanojimą

Audriaus Stonio dokumentinis filmas „Neregių žemė“ pelnė Europos kino akademijos prizą „Felix“ – tai pirmasis ir kol kas vienintelis toks apdovanojimas, atitekęs Lietuvos kino režisieriui. 24 min. trukmės filmas pina tris istorijas – į skerdyklą vežamos karvės, į kalną neįgaliojo vežimėliu kylančio ir nuo jo besileidžiančio vyro bei aklos moters linijas. Už šį filmą A.Stonys taip pat pelnė apdovanojimus Oberhauzeno, „Mediawave“, Monso kino festivaliuose.

Apyvartoje ir vėl pasirodė litai

Oficialūs lietuviški pinigai, litai, apyvartoje ir vėl pasirodė 1993 m. Jie pakeitė „vagnorkes“. Litas tapo vienu iš Nepriklausomos Lietuvos simbolių – Lietuvą 1940-aisiais aneksavusi Sovietų Sąjunga panaikino lito galiojimą ir pakeitė jį sovietiniais rubliais ir červoncais, tad jo atkūrimas turėjo ir emocinį krūvį. Tiesa, derybos dėl lito spausdinimo su Prancūzijos kompanija vyko dar 1990-aisiais, tačiau užsakymo ji atsisakė dėl spaudimo iš Sovietų Sąjungos, o pirmieji lietuviški „balti“ centai Lietuvos monetų kalykloje buvo nukalti 1992-ųjų pabaigoje. Litais lietuviai naudojosi daugiau nei 20 metų, iki kol šią valiutą pakeitė eurai.

Lietuvoje apsilankė popiežius Jonas Paulius II

Romos katalikų bažnyčios galvos, popiežiaus, apsilankymas Lietuvoje buvo didelis tų metų įvykis. Sovietmečiu stengtasi iš visuomenės išguiti pamaldumą ir išrauti per ilgus amžius įsišaknijusias krikščioniškas tradicijas, tačiau iš kaimyninės Lenkijos kilusio popiežiaus vizitas parodė, kad šio tikslo sovietams įgyvendinti nepavyko. Į popiežiaus laikytas mišias Kauno Santakoje susirinko net 300 000 žmonių. Lietuvoje Jonas Paulius II praleido keturias dienas, o jo vizitas Lietuvai buvo svarbus ir politiškai, ir dvasiškai.

Iš Lietuvos išvesta Rusijos okupantų kariuomenė

1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvą paliko paskutinieji okupacinės Rusijos kariuomenės kariai. Ši diplomatinė Lietuvos pergalė galutinai įtvirtino valstybės nepriklausomybę. Prieš pradedant išvesti kariuomenę, Lietuvoje buvo dislokuotos penkios divizijos – apie 34,6 tūkst. – Rusijos karių.

Karių išvedimą Lietuvai pavyko pasiekti derybomis, diplomatiniu keliu. Pirmosios derybos dėl karių išvedimo prasidėjo dar 1992 m. sausį, o 1992 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas okupacinės kariuomenės išvedimo grafikas. Tiesa, procesas nebuvo sklandus, o Rusija ne kartą mėgino išsiderėti Lietuvai nepriimtinų nuolaidų. Tačiau galiausiai viską pavyko išspręsti derybų keliu.

Lietuvis pasaulio viršūnėje: Vladas Vitkauskas įkopė į Everestą

1993 m. gegužės 10-ąją Lietuvos keliautojas, alpinistas ir fotografas Vladas Vitkauskas tapo pirmuoju lietuviu, įkopusiu į Everestą. Aukščiausią Žemės kalną (8848 m) vienas kopdamas lietuvis įveikė ką tik atšventęs savo keturiasdešimtąjį gimtadienį (gegužės 7 d.). Kalno viršūnėje jis iškėlė Lietuvos vėliavą.

Tą pačią vėliavą jis vėliau išskleidė visų kitų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Makinlio (6194 m, 1994 m. birželio 12 d.) – Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje; Vinsono (4897 m, 1994 m. gruodžio 5 d.) – Antarktidoje; Kilimandžaro (5895 m, 1995 m. vasario 5 d.) – Afrikoje; Kosciuškos (2228 m, 1995 m. lapkričio 2 d.) – Australijoje; Akonkagvos (6959 m, 1996 m. vasario 25 d.) – Pietų Amerikoje. V.Vitkausko iškelta Lietuvos vėliava taip pat plazdėjo Elbruso (5642 m, 1993 m. rugpjūčio 4 d.) – Kaukaze ir Monblano (4807 m, 1995 m. liepos 16 d.) – Alpėse kalnų viršūnėse. Tokiu būdu V.Vitkauskas tapo pirmuoju alpinistu pasaulyje, iškėlusiu tą pačią nacionalinę vėliavą visų žemynų aukščiausiose viršūnėse.

Į ekranus žengė „Dviračio šou“

Didžiulio susidomėjimo sulaukusi, tikru televiziniu femonenu tapusi Lietuvos politinio satyrinio humoro laida pradėta rodyti 1993 m. lapkričio 26-ąją. Iš pat pradžių „Dviračio šou“ kūrė Arūno Valinsko firma, čia vaidino amžinatilsį Gintaras Ruplėnas (mirė 2014 m. liepos 12 d.) ir Vytautas Šerėnas (mirė 2019 m. gegužės 10 d.). 

1996 m. prie laidos kūrimo prisijungė Haroldas Mackevičius, jis iki šiol yra pagrindinis „Dviračio šou“ kūrėjas.

Per savo 26 gyvavimo metus laida buvo rodyta bene visuose lietuviškos televizijos kanaluose, išskyrus TV3, 2017 m. „Dviračio šou“ pradėjo rodyti LRT.

Per daugybę metų keitėsi ir laidos formatas. Pradėję nuo gyvenimiškų parodijų, „Dviračio šou“ netrukus perėjo prie politikos aktualijų, o sėkmę tokiam žanrui lėmė rubrikėlė „Dviračio Žynios“, kurią vilkėdamas raudoną švarką vedė V. Šerėnas.

Laidoje įsiamžino ir keliasdešimt žinomų veidų: Inga Valinskienė, Rolandas Kazlas, Mantas Stonkus, Inga Jankauskaitė, Marius Berenis, Arūnas Storpirštis, Asta Baukutė, Donata Rinkevičienė, Audrius Bružas ir daugelis kitų.

„Dviračio šou“ gimė ir legendinis „peliukų“ duetas, kurį įkūnijo Algis Ramanauskas-Greitai ir Rimas Šapauskas, Pylipukas Kanapė, A.Salamakakinas, A.Melaginskas,  V.Agurkichas, Patriotas Bugailiškis Prūdas. 

Pakaunės savanorių maištas

Nuo 1993 m. liepos 31-osios iki rugsėjo 22-osios trukęs vadinamasis Pakaunės savanorių maištas iki šiol laikomas vienu paslaptingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų naujausios Lietuvos istorijos įvykių. Maišto pradžia laikomas buvusio Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės apskrities ginkluotės skyriaus viršininko Jono Maskvyčio ir kelių jo bičiulių pasitraukimas  į Altoniškių mišką Kauno rajone.

Vyrai į mišką išėjo apsiginklavę. Maištas išsiplėtė SKAT vadovybei pareikalavus iš savanorių surinkti ginklus – tuomet prie J.Maskvyčio prisijungė apie 140 vyrų, tarp jų – savanorių kuopų vadai. Valdžios atstovai konfliktą stengėsi išspręsti be jėgos panaudojimo – į mišką ne kartą vyko speciali Seimo komisija, kuri įtemptomis derybomis pasiekė, kad savanoriai grįžtų į tarnybos vietas ir grąžintų ginklus.

Maišto priežastys iki šiol aiškinamos įvairiai. Tvirtinama, kad jis subrendo dėl savanorių nepasitenkinimo prastu aprūpinimu, neįvykdytų valdžios pažadų. Dešiniųjų pažiūrų savanoriai taip pat reiškė nepasitenkinimą naujai ištrinktu kairiosios pakraipos Seimu, kuriame daugumą turėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) – buvę komunistai. Vienas iš savanorių motyvų buvo ir nenoras prisiekti neseniai išrinktam prezidentui ekskomunistui Algirdui Brazauskui. Dėl to LDDP kaltino konservatorius manipuliuojant savanoriais ir siekiant savo politinių tikslų. Konservatoriai savo ruožtu reiškė įtarimus, kad savanorius kursto su Rusija susijusios jėgos.

Savanorių maištas vyko labai netinkamu metu ir galėjo turėti rimtesnių pasekmių, kadangi tuo metu turėjo būti išvesta Rusijos kariuomenė (paskutinis jos ešelonas iš Lietuvos išvyko rugpjūčio 31 dieną) ir apsilankyti popiežius (Jono Pauliaus II vizitas įvyko rugsėjo 4–8 dienomis).

Nužudytas žurnalistas Vitas Lingys

1993 m. spalio 12-ąją prie savo namų Vilniuje, S.Stanevičiaus gatvėje, trimis šūviais iš pistoleto nušautas žurnalistas Vitas Lingys. Jam buvo 33-eji.

V.Lingys 1989 m. su žurnalistais Vitu Tomkumi ir Ryčiu Taraila įsteigė pirmą nepriklausomą dienraštį „Respublika“, buvo vyr. redaktoriaus pavaduotojas, rašė ir kuravo kriminalinės tematikos publikacijas. Žurnalisto taikiklyje nuolat buvo ir tuo metu siautėjęs nusikalstamas susivienijimas „Vilniaus brigada“, kurio vadeivos be užuolankų buvo pareiškę: „Vilnių valdome mes.“

Žurnalisto nužudymas tapo lemtingu posūkio tašku pačiai „Vilniaus brigadai“. Teisėsauga per kelias savaites išaiškino ir sulaikė šios žmogžudystės užsakovą ir vykdytojus. Didžiulio visuomenės dėmesio sulaukęs teismo procesas buvo net transliuojamas per televiziją. Jo nušviesti atvyko nemažai užsienio žurnalistų.

Nusikaltimo užsakovas, „Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė, buvo nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1995 m. liepos 12-ąją. Šūvius į žurnalistą paleidęs Igoris Achremovas už grotų praleido 18 metų, nors iš pradžių buvo įkalintas iki gyvos galvos. Jam žmogžudystės dieną padėję Viačeslavas Slavickis ir Borisas Bobičenka buvo nuteisti 14 ir 13 metų.

Pasirodė kultinis serialas „Giminės“

Netrukus po nepriklausomybės atkūrimo, 1993 metų sausio pirmąją, pasirodė lietuviškas serialas „Giminės“, transliuojamas per LRT. Serialas pasakojo artimų žmonių bei giminių problemas, buitį. Vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas nepriklausomos Lietuvos kaimui, žemės reformai, aptariamas reketininkų terorizavimas.

Scenarijų serialui parašė Bronius Bušma. Per dvidešimt trejus metus buvo sukurtos 97 dalys.

„Giminėse“ filmavosi garsiausi Lietuvos kino ir teatro aktoriai – Vytautas Paukštė, Gediminas Girdvainis, Vaiva Mainelytė, Rimgaudas Karvelis, Regina Varnaitė, Vytautas Rumšas, Ilona Balsytė, Dalius Mertinas, Saulius Bareikis, Vytautas Tomkus, Lilija Žadeikaitė.

Lietuvoje dekriminalizuotas homoseksualumas

1993 m. liepos 2 d. Lietuvoje buvo dekriminalizuotas homoseksualumas – savanoriškus lytinius santykius tarp vyrų Lietuva nustojo laikyti nusikaltimu.

Tuomet Lietuvos LGBT bendruomenei atsirado realios galimybės veikti ir apie savo veiklą informuoti legaliai. Iki tol bet kokie lytiniai santykiai tarp vyrų – tiek savanoriški, tiek smurtiniai – buvo laikomi nusikaltimu. Tik tarp vyrų – apie moterų homoseksualius santykius nekalbėta.

Homoseksualumo „įteisinimas“ Lietuvoje įvyko tyliai. Homoseksualumo dekriminalizavimas buvo vienas reikalavimų, kuriuos Lietuva privalėjo atitikti stodama į Europos Sąjunga, o Seimas balsavo už visą didelį įstatymų paketą. Nors pataisos įsigaliojo beveik iš karto, gėjų bendruomenė apie tai sužinojo ne iš karto. Tais pačiais 1993 m. Lietuvoje buvo pradėtas leisti  „Naglis“ – pirmasis homoseksualų bendruomenei skirtas žurnalas.

Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“ supurtė Lietuvą

Vienos ryškiausių lietuvių rašytojų romanas „Ragana ir lietus“ buvo pasitiktas gana netikėtai. Romanas, kuriame aprašoma moters ir kunigo meilės istorija, laikomas skandalingiausiu autorės kūriniu – dėl to, kad šis neva neatitiko etinių tautos normų, pirmas dvi savaites po pasirodymo jį drausta pardavinėti. Nepaisant to, Jurga Ivanauskaitė ir vėlesnėje kūryboje nesibodėjo skandalingų temų. Maištautoja ir nepailstanti kovotoja už Tibeto laisvę tapo viena lietuvių mylimiausių rašytojų. Po kovos su vėžiu menininkė mirė 2007 metais.

Lietuvą sukrėtė Bražuolės diversija

1994 m. lapkričio 6 d. Lietuvą sukrėtė teroro aktas – buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį apie 30 km nuo Vilniaus. Aukų buvo išvengta tik per laimingą atsitiktinumą – tuojau po sprogimo per tiltą važiavusį Rusijos traukinį sveikesnė išlikusi tilto dalis atlaikė, o lietuvišką traukinį, turėjusį važiuoti iš kitos pusės, pavyko laiku sustabdyti. Prie to daug prisidėjo vietos gyventojai, išgirdę sprogimą ir greitai sureagavę. Jie pradėjo bėgti palei bėgius į abi puses, o išvydę traukinį signalizavo sustoti.

Lietuvos teisėsauga taip ir nepateikė atsakymų, kas atsakingi už tilto sprogdinimą. Praėjus 20-čiai metų po sprogdinimo, tuometinės LDDP atstovai dėl tilto sprogdinimo buvo linkę kaltinti dešiniuosius, nepatenkintus buvusių komunistų grįžimu į valdžią, o konservatoriai – Rusijos specialiąsias tarnybas, siekusias sukompromituoti Lietuvą.

Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

1994 m. gruodžio 17-ąją UNESCO Pasaulio paveldo komitetas Vilniaus istorinį centrą įrašė į Pasaulio paveldo sąrašą. Komiteto sprendimu, Vilniaus senamiestis atitinka du paveldo sąrašo kriterijus: ,,Vilnius yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius daręs didelę įtaką architektūros ir kultūros raidai didelėje Rytų Europos dalyje“, taip pat „dėl miestovaizdžio ir išsaugotos didelės pastatų įvairovės Vilnius yra išskirtinis organiškai per penkis amžius susiformavusio Vidurio Europos miesto pavyzdys“.

Vilniaus istoriniam centrui, kurio teritorija užima 352 ha, būdingos visos išskirtinę visuotinę vertę perteikiančios savybės. Vilniaus istorinis centras išlaikė spindulinį viduramžiams būdingą gatvių tinklą. Be to, erdvinę miesto struktūrą ir aplinką užpildančios daugelio pastatų formos, medžiagos ir statybos technologijos yra autentiškos. Išlikę autentiški gynybinės, gyvenamosios, reprezentacinės, sakralinės paskirties statiniai turi gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo bruožų. Daugybė pastatų išsaugojo kelis istorinius sluoksnius, nes kintant stilistikai jie buvo perstatyti įjungiant senus pastatus į naujus.

Taip pat nuo senų laikų Vilnius yra daugiakultūris miestas – jo prieigose kūrėsi įvairių konfesijų ir tautybių žmonės, kuris liudija per šimtmečius susiklosčiusias skirtingų tautų sambūvio tradicijas.

Pradėjo veikti Gariūnų turgus

Oficialiai skelbiama, kad būtent 1994 m. Gariūnų turgus tapo didžiausia smulkaus ir vidutinio verslo subjektų koncentracijos vieta Vilniuje. Tačiau Gariūnų turgus veikė jau nuo seniau: vienur pateikiama jo įsikūrimo data yra 1989 m., kitur – 1990 m.

Bet kuriuo atveju XX a. paskutiniame dešimtmetyje Gariūnai tapo unikalia vieta. Dešimtmečio pradžioje valstybės kišimasis čia dar buvo minimalus, o įsigyti buvo galima visko – drabužių, ginklų, naudotų automobilių ir t.t. Klestėjo šešėlinis verslas, reketininkai ir mafija, egzistavo sudėtinga socialinių santykių sistema, turgus buvo pilnas žymių vakarietiškų prekės ženklų klastočių ir abejotinos kokybės prekių iš Kinijos. Daugeliui apie greitą praturtėjimą svajojusių lietuvių Gariūnai tapo savotiška svajonių vieta.

Lietuva pirmą kartą dalyvavo „Eurovizijoje“

1994 m. prasidėjęs Lietuvos kelias į „Euroviziją“ nebuvo lengvas. Ovidijui Vyšniauskui, atlikusiam kūrinį lietuvių kalba „Lopšinė mylimajai“, užėmus paskutinę vietą, Lietuva iš konkurso pasitraukė ir grįžo tik po 5 metų. Tąkart į sceną žengė Aistė Smilgevičiūtė, kuri žemaičių tarme sudainavo „Strazdą“. Tai buvo paskutinis kartas, kada Lietuva bandė Europą pavergti gimtąja kalba.

Iki šiol Lietuva konkurse dalyvavo 19 kartų, didžiausios sėkmės sulaukė šeštąją vietą laimėjusi kelių žinomų atlikėjų suburta grupė „LT United“. Devintą vietą finale užėmė kelis kartus sėkmę bandęs Donny Montell, 12-oje atsidūrė širdis virpinusi Ieva Zasimauskaitė.

2020 metais Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse atstovauja grupė „The Roop“ su kūriniu „On fire“.

Pirmoji tarptautinė Lietuvos karių misija Kroatijoje

Atkurta Lietuva dar buvo visai jauna, kai Lietuvos kariai išvyko į pirmąją tarptautinę misiją Kroatijoje. Ten tuo metu vyko karas tarp buvusios Jugoslavijos valstybių ir Jungtinės Tautos buvo dislokavusios taikdarių pajėgas – visame pasaulyje žinomus „Žydruosius šalmus“. Lietuvos karių būrys, kurį sudarė 32 vyrai, turėjo savo pavadinimą LITPLA-1 ir tarnavo vadinamajame Šiaurės sektoriuje, Danijos bataliono sudėtyje. Misijoje dalyvavęs viršila Vitalijus Kuznecovas 15min pasakojo, kad taikdarių postai buvo įrengti tarp abiejų kariaujančių pusių – kroatų ir separatistų serbų. Per 26 metus operacijų, kuriose dalyvavo Lietuvos kariai, geografija smarkiai išsiplėtė.

Sutartis su Lenkija: spręstos istorinės nuoskaudos

1994 m. balandžio 26 d. tuomečiai Lietuvos ir Lenkijos vadovai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lechas Wałęsa pasirašė Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Šis dokumentas itin svarbus saugumo, ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo aspektais ir įtvirtino strateginę partnerystę tarp Varšuvos ir Vilniaus. O iššūkio būta nelengvo – istorinių nuoskaudų dėl tarpukario įvykių lieta abiejose pusėse. Pavyzdžiui, kai 1939 metais Lenkijos dar 1920-aisiais pasisavintą Vilniaus kraštą sovietai atidavė Lietuvai, to nepripažino ne tik lenkų vyriausybė emigracijoje, bet ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija bei JAV. Tiesa, jau 1990-aisiais Lietuvoje būta nuomonių, kad Lenkija – jau demokratiška – turi oficialiai pripažinti ir pasmerkti Vilniaus krašto užėmimą tarpukariu. Neslūgo įtampa Pietryčių Lietuvoje, kur nenorėta pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. Laimei, šalys sugebėjo susitarti diplomatiškai – vien sutarties fakto vardan dokumente išvengta tokių terminų kaip „agresija“. Sutartyje tiesiog išreiškiamas „apgailestavimas dėl konfliktų tarp abiejų valstybių po I pasaulinio karo“. Lietuvoje būta protestų dėl tokios tariamos nuolaidos Lenkijai, o pastarojoje šalyje buvo kilusių abejonių, ar tikrai reiktų susitaikyti su tuo, kad dokumente Vilnius vadinamas Lietuvos sostine.

Mirė Stasys Lozoraitis

Išeivijos aktyvistas, diplomatas ir politikas Stasys Lozoraitis Lietuvai vis dar gyvenant okupacijos sąlygomis užsiėmė diplomatine veikla. Pats dalyvavęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesuose, jis kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo pirmuosiuose Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Rinkimus „vilties prezidentu“ tituluotas S.Lozoraitis pralaimėjo populiarumo nestokojusiam buvusiam Lietuvos komunistų partijos lyderiui Algirdui Mykolui Brazauskui  ir toliau iki mirties užsiėmė diplomatine veikla.

Pirmieji muzikos apdovanojimai BRAVO'93

1994 m. sausio 15 d. Lapių kaime Kauno rajone įvyko pirmieji „Bravo“ apdovanojimai. Tai buvo pirmieji nepriklausomi muzikos apdovanojimai Lietuvoje – juose geriausius muzikos pasaulio žmonės rinko patys.

Apdovanojimus transliavo trumpai egzistavusi „LitPoliinter“ televizija, o idėjos autorius buvo  televizijos direktorius Aurelijus Silkinis. Apdovanojimus vedė Vytautas Kernagis. Geriausia popgrupe išrinkta „Foje“, roko grupe – „Bix“, vokaliste ar vokalistu – Arina. Nugalėtojai gavo ne tik po statulėlę, bet ir 1000 dolerių premijas.

Įvestas dar neregėtas pridėtinės vertės mokestis

Gegužės 1-ąją įvestas pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris iki šiol yra vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių. Pradžioje buvo įvestas 18 proc. bazinis PVM, skaičiuojamas nuo visų prekių ir paslaugų kainų, išskyrus medicinos paslaugas ir vaistus, švietimą, viešąjį transportą, pašto, draudimo ir bankų, laidojimo paslaugas, spaudą, privatizuojamą valstybės turtą ar žemės nuomą. Šiuo metu PVM yra išaugęs iki 21 proc.

Bankų griūties pradžia

1994 m. prasidėjusi bankų sisteminė krizė sudavė rimtą smūgį šalies ūkio ir finansų sistemai. Tais metais griuvo „Sekundės“ bankas, gyventojams siūlęs itin aukštas palūkanas už indėlius. 1994 m. gruodžio 6 dieną žlugusi „Sekundė“ indėlininkams liko skolinga daugiau nei 40 mln. litų. Trejus metus veikęs bankas pasižymėjo ypatingu aktyvumu ir finansiniu agresyvumu.  1994–1996 metais buvo likviduoti arba bankrutavo 17 bankų. Iki 1997 m. iš 13 bankų atimtos veiklos licencijos ir iškeltos bankroto bylos.

Pirmasis prekybos centras su savitarna

Sovietmečiu pirkėjai į produktus galėjo pažiūrėti tik per atstumą, tačiau 1994 m.  Vilniuje, Naugarduko gatvėje, prekybos centras „Vilniaus prekyba“ pirkėjams pirmą kartą pasiūlė savitarną, be to, atsirado iki tol apskritai nematytų prekių. Būtent šis prekybos centras padėjo pamatus būsimam „Maximos“ prekybos tinklui, kuris šiuo metu yra didžiausias Baltijos šalyse.

Bankų krizė įgavo pagreitį, žlugo Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas

1994 m. Lietuvoje prasidėjo pirmieji bankų bankrotai. Dešimtis tūkstančių žmonių be jų indėlių paliko didelėmis palūkanomis vilioję bankas „Apus“, „Ateities“ bankas ir liūdna legenda tapęs „Sekundės“ bankas.

Bet tai buvo tik pradžia. Tikroji jaunų lietuviškų komercinių bankų griūties lavina prasidėjo 1995-aisiais. Vienas po kito žlugo „Kredito bankas“ (bankroto byla iškelta gegužės 4 d.), bankas „Nida“ (gegužės 12 d.), Kooperacijos bankas (birželio 15 d.), „Aurabankas“ (birželio 21 d.), bankas „Lietuvos verslas“ (rugsėjo 26 d.) ir „Balticbank“ (spalio 11 d.). Kai kurie iš šių bankų žlugo dėl neatsakingai dalintų paskolų, kai kurie ir negalėjo iš principo gyvuoti ilgai, nes buvo sukurti vien tam, kad būtų galima surinkti kuo daugiau indėlių ir juos pasisavinti.

Tačiau didžiausias smūgis dar besikuriančią bankinę sistemą ištiko prieš pat Kalėdas, kai toks pat likimas ištiko du iki tol labai solidžiai bendrame paveiksle atrodžiusius tuometinius bankus, užėmusius maždaug trečdalį Lietuvos bankinės rinkos. Gruodžio 19-ąją Lietuvos banko valdyba paskelbė moratoriumą Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) bankinėms operacijoms. Derėtų paminėti, kad LAIB buvo pirmasis lietuviškas komercinis bankas, savo veiklą pradėjęs dar 1988 metais. Jau kitą dieną LAIB valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu. Buvo įtarta, kad bankas pradangino apie 280 mln. litų.

Tos pačios gruodžio 20-osios vakarą teisėsauga kirto kitam stambiam bankui – „Litimpeks“: buvo sulaikyti banko tarybos pirmininkas Jonas Mackevičius ir valdybos pirmininkas Gintautas Preidys. Jie buvo kaltinami iššvaistę 150 milijonų litų. Jau kitą dieną prasidėjo „Litimpeks“ indėlininkų panika ir tai galutinai pakirto banką. Po penkiolikos parų į laisvę išleistas G.Preidys viešai kalbėdamas mėgino visuomenę įtikinti, kad bankas žlugdomas sąmoningai.

Po kelerių metų tiek „Litimpeks“ banko, tiek LAIB vadovams baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, nesurinkus duomenų apie jų nusikalstamą veiklą, tačiau bankai, kurių kontrolę perėmė valstybės paskirti administratoriai, buvo lėtai numarinti. Vien LAIB indėlininkų nuostoliams kompensuoti valstybė iš biudžeto skyrė 400 mln. litų.

(Lietuvos banko nuotr.)

„Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimas

1995 m. lapkričio 16-ąją prieš pat vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas apgriovė dar nebaigtą statyti dienraščio „Lietuvos rytas“ redakcijos priestatą sostinės Gedimino prospekte. Žmonės per išpuolį nenukentėjo, nes buvo vėlus metas ir redakcija jau buvo ištuštėjusi.

Sprogdinimai to meto Lietuvoje buvo įprastas nusikalstamų struktūrų veikimo būdas. Viena iš pagrindinių sprogdinimo versijų ir buvo ta, kad išpuolį surengė dienraščio publikacijomis nepatenkinti organizuoti nusikaltėliai, kerštaudami arba norėdami įbauginti žurnalistus. Taip pat tirtos versijos, jog redakcijos pastato sprogdinimą užsakė „Lietuvos ryto“ konkurentai arba politinės grupuotės. Asmenys, kurie padėjo sprogmenį, ir nusikaltimo užsakovai iki šiol neišaiškinti, tikrieji motyvai nenustatyti.

Pirmasis pokalbis GSM ryšiu, mobiliaisiais telefonais

1995 m. kovo 16 diena Lietuvoje buvo ypatinga – tada mūsų šalyje pradėjo veikti mobilusis ryšys, pradėjęs visuomenės kelią į išsilaisvinimą nuo fiksuotų ryšio linijų. Šiandien tik vyresni žmonės beprisimins, kad kadaise buvo laikai, kai telefonai, kurie netgi buvo toli gražu ne kiekvienuose namuose, buvo laidu pririšti prie kištuko sienoje, nesugebėjo rodyti skambinančiojo asmens numerio, o visus reikalingus telefonų numerius saugodavome arba galvose, arba popierinėse užrašų knygutėse.

O ir pirmosios mobiliojo ryšio paslaugos buvo tokios, kad net patikėti sunku: mobilieji telefonai savo dydžiu ir svoriu anais laikais galėjo labai nesunkiai konkuruoti su tikromis statybinėmis plytomis, šalia gana solidaus mėnesinio abonentinio mokesčio dydžio po kelis litus kainuodavo ir kiekviena pokalbio minutė. Maža to, būdavo mokesčiai ir už įeinančių skambučių priėmimą. O apie komerciškai teikiamas mobiliojo interneto paslaugas (3G kartos ryšio, kurio šiandien net mobiliuoju internetu negalėtume pavadinti) Europoje kalbos nebuvo iki 2003 metų.

Lietuvoje įvykdyta paskutinė mirties bausmė

Lietuvos teisinėje sistemoje po Nepriklausomybės atkūrimo dar kurį laiką galiojo mirties bausmės taikymas. Mirties bausmė būdavo taikoma sušaudant – pirmasis nuteistasis, Aleksandras Novatkis, buvo sušaudytas 1992-aisiais, paskutinis, Borisas Dekanidzė, 1995-aisiais. „Vilniaus brigados“ vadeiva, užsakęs žurnalisto Vito Lingio nužudymą, mirties bausme buvo nuteistas 1994-aisiais metais. Mirties bausmės Lietuvos baudžiamojoje sistemoje nebeliko 1996-aisiais.

Prasidėjo pirmasis tarptautinis kino festivalis – „Kino pavasaris“

1994 m. Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė F.Jugeau iniciatyva buvo suburtas organizacinis komitetas, nusprendęs sostinėje surengti tarptautinį kino festivalį. Po metų „Lietuvos“ kino teatre įvyko pirmasis „Kino pavasaris“ – jo svečiu tapo prancūzų režisierius Leos Caraxas, kurio retrospektyva buvo rodoma festivalyje. Šiandien „Kino pavasaris“, išplėtęs savo geografiją, programų ir renginių skaičių, yra tapęs didžiausiu bei svarbiausiu kino renginiu šalyje ir svarbiu Rytų bei Vidurio Europos festivaliu.

Praėjus pusei amžiaus nuo Antrojo pasaulinio karo Lietuvos prezidentas atsiprašė žydų tautos

1995 m. kovo 1 d. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Izraelyje, lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos už dalies lietuvių dalyvavimą Holokauste. Lietuvoje Holokausto metu buvo nužudyta apie 200 tūkst. šalyje gyvenusių žydų.

A.Brazausko vizitas Izraelyje vertintas kontroversiškai – Lietuvoje dalis visuomenės A.Brazausko atsiprašymu piktinosi, o Izraelyje jį taip pat pasitiko protestuotojai, tvirtinę, kad Lietuvos valdžia reabilitavo tūkstančius prie Holokausto prisidėjusių nusikaltėlių. Itin išskirtinis buvo vienas vizito momentas – iš arti susidūręs su vienu protestuotoju, teigusiu, kad lietuviai išžudė visą jo šeimą, A.Brazauskas atsiprašydamas jį apkabino ir pabučiavo.

Lietuviai linksminasi su „Baliaus“ muzika

1995 m. pasirodė pirmasis popgrupės „Balius“ albumas „Pirmas balius“. Šis albumas pasiekė iki tol ir po to Lietuvos muzikos rinkoje nematytą rekordą – albumo kopijų buvo parduota daugiau nei 300 tūkst.

Tuometinė grupės „Balius“ sudėtis buvo dainininkė Laura Četkauskaitė, humoristas Gintautas Kirkila-Klarkas ir grupės „Rondo“ narys Giedrius Jurgelevičius.

Vilniuje iškilo Franko Zappos paminklas

Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo daug dalykų vyko spontaniškai. Vienas iš geriausių tokio spontaniškumo išraiškos pavyzdžių – 1996-aisiais Vilniuje iškilęs paminklas Jungtinių Valstijų progresyvaus ir avangardinio roko legendai Frankui Zappai. Menininkas Saulius Paukštys sukūrė ištisą legendą apie F.Zappos ryšį ir santykį su Lietuva, padėjusią „prastumti“ paminklo idėją. Biustą sukūrė skulptorius Konstantinas Bogdanas, o vietą skvere paminklui pasiūlė pati Centro poliklinika. Iškilmingai atidengiant paminklą dalyvavo pučiamųjų orkestras. Laikui bėgant skveras greta Centro poliklinikos pradėjo panašėti į automobilių stovėjimo aikštelę, o kalbos apie pašėlusio muzikanto paminklo perkėlimą ėmė skambėti vis garsiau.

Pirmasis bankomatas Lietuvoje

1995 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje buvo įdiegtas pirmasis Lietuvoje bankomatas. Jį įdiegė AB „Vilniaus bankas“ (dabartinis SEB bankas), jis stovėjo banko patalpose miesto centre, adresu Gedimino pr. 10.

Išdavė šis bankomatas tik vieno nominalo – 50 litų – banknotus. Jis pirmiausia skirtas buvo ne vietos gyventojams, o užsienio turistams, kuriems pinigų išsiėmimas iš bankomato buvo įprasta procedūra.

Pirmosios kortelės Lietuvoje pasirodė kiek seniau. Pirmąją tarptautinio mokėjimo kortelę tuometinis AB „Vilniaus bankas“ išdavė 1993 m.

Adolfo Šleževičiaus indėlio skandalas

Su Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) žlugimu susijęs ir ministro pirmininko, Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) nario, Adolfo Šleževičiaus politinės karjeros saulėlydis. Praėjus kelioms savaitėms po Lietuvos banko sprendimo 1995 metų gruodžio 19-ąją sustabdyti LAIB operacijas, paaiškėjo, kad A.Šleževičius išvakarėse iš banko pasiėmė savo asmeninį terminuotą indėlį.

Visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas, kad premjeras, galimai žinodamas apie būsimą Lietuvos banko sprendimą, pasinaudojo tarnybine padėtimi, o kiti banko indėlininkai buvo palikti nežinioje, ar kada nors atgaus savo pinigus.

1996 m. sausio 4-ąją LDDP prezidiumas, nors ir įvertino A.Šleževičiaus poelgį kaip moralinę ir politinę klaidą, nepritarė jo atstatydinimui. Sausio 6 d. dėl premjero elgesio iš Vyriausybės pasitraukė užsienio reikalų ministras Povilas Gylys ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Tačiau A.Šleževičius atsisakė atsistatydinti net prezidentui Algirdui Brazauskui pareikalavus. Tada A.Brazauskas dekretu Seimui pasiūlė atleisti ministrą pirmininką. Vasario 8-ąją Seimas tokiam prezidento siūlymui pritarė ir atleido A.Šleževičių iš pareigų.

Pradėta privatizacija už pinigus

Valstybinio turto privatizacija nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pradėta 1991 metais. Iš pradžių ji vykdyta už investicinius čekius, kurie nemokamai išdalyti visiems gyventojams, o nuo 1996 metų prasidėjo antrasis etapas – privatizacija už pinigus rinkos verte. Valstybės ir savivaldybių turtą įsigyti lygiomis teisėmis leista tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vienas iš pagrindinių antrojo etapo tikslų buvo, privatizuojant valstybei priklausančias įmones, padaryti jas pelningomis, taip pat pritraukti užsienio investicijų. Vien per pirmuosius trejus antrojo etapo metus buvo parduota 1119 objektų už 2,8 mlrd. litų.

Prasidėjus antrajam privatizacijos etapui, privatizuota daug didelių įmonių: „Lifosa“ (1996 m.), „Lietuvos telekomas“ (1998 m.), „Mažeikių nafta“ (1999 m.), „Lietuvos draudimas“ (1999 m.), Lietuvos taupomasis bankas (2001 m.), Lietuvos žemės ūkio bankas (2002 m.). Vėliau privatizuotos alkoholinių gėrimų gamybos įmonės: „Alita“, „Anykščių vynas“, „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“.

Andrius Mamontovas surengė labdaros koncertą „Parama“

1996 m. grupės „Foje“ įkūrėjas, vienas žymiausių Lietuvos atlikėjų Andrius Mamontovas įkūrė labdaros fondą „Muzikantai vaikams“. Lėšos mažiesiems rinktos specialiai surengto festivalio „Parama“ metu.

Už surinktas lėšas globos namuose gyvenantiems vaikams organizatoriai dovanojo muzikos instrumentų, knygų ir kitų kūrybingumą skatinančių priemonių.

Per pirmąjį koncertą 1996 metais buvo surinkta 50 tūkst. litų, per antrąjį 1998 metais – 30 tūkst. litų. Po abiejų „Paramos“ koncertų muzikantai iš viso aplankė 20 vaikų globos įstaigų. Paskutinį kartą labdaros koncertas surengtas 2000-aisiais, dalyviai apsilankė Merkinės internatinėje mokykloje, auklėtiniams  buvo išdalinta dovanų už 17 tūkst. litų.

Koncertuose pasirodydavo žymūs atlikėjai, į sceną lipo grupės „Skamp“, „Empti“, „ŽAS“, „Requiem“, „Biplan“, „Lemon Joy“, „Pelenai“.

Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai

1996 m. Seimo rinkimus didele persvara laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Sudarius koaliciją su Lietuvos krikščionių demokratų partija buvo suformuota nauja Vyriausybė, premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius. 

Į Rytų rinkas besiorientavusį mūsų šalies ūkį skaudžiai paveikė 1998 metais Rusiją ištikusi ekonominė krizė. Jos pasekmes patyrė nuo vežėjų iki statybų sektoriaus. Žiniasklaida skelbė, kad pirmosiomis krizės dienomis investuotojai pareikalavo grąžinti „Mažeikių naftai“ suteiktą 73 mln. JAV dolerių paskolą, Vyriausybę spaudė bankų indėlininkai, reikalavę kompensuoti rublinius indėlius.

Buvo privatizuotos kelios strateginės bendrovės, pavyzdžiui, „Lietuvos telekomas“. Kai kas piktinosi, kad įmonės akcijos skandinavų konsorciumui parduotos pusvelčiui. Daug politinių batalijų sukėlė bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas.

Dešiniųjų valdymo laikotarpiu tarp svarbiausių valdžios institucijų – Seimo ir Vyriausybės bei prezidentūros – įsivyravo įtempti santykiai. Konservatoriai neretai tiesiog ignoravo tuometį prezidentą A.Brazauską. 

Įtempti buvo ir 1998 metais šalies vadovu tapusio Valdo Adamkaus santykiai su G.Vagnoriumi. 1999 metų pradžioje prezidentas nurodė, kad jo ir premjero nesutarimai trukdo spręsti opias problemas valstybėje bei pareiškė nepasitikėjimą Vyriausybės vadovu. Galiausiai G.Vagnorius turėjo palikti postą

Kampai, įstrižainė, aukso puodas: startuoja „Teleloto“

1996 m. balandžio 14 d. per televiziją buvo pradėtas rodyti didžiulio populiarumo Lietuvoje sulaukęs žaidimas „Teleloto“. Jo vedėjas buvo aktorius Sigutis Jačėnas. Jo frazė  „Skambuuuutis!“ „Teleloto“ dėka įėjo į Lietuvos folklorą. Taip pat, kaip ir sąvoka „aukso puodas“.

Pirmuosius „Teleloto“ žaidimus kūrė amerikiečių kompanija, vėliau jie tapo „Olifėjos“ produktu.  1997 m. „Teleloto“ buvo laimėtas pirmasis milijonas.

Beje, „Perlo“ terminalai  ir loterija „Jėga“ Lietuvoje atsirado šiek tiek anksčiau. 1995 m. birželio 5 d. tokiame terminale buvo išspausdintas pirmasis loterijos „Jėga“ bilietas, o birželio 10 d.  įvyko pirmasis lošimas.

Lietuvoje atidarytas pirmasis „McDonald‘s“ restoranas

Vakarietiško kapitalizmo simboliu tapęs prekės ženklas į Lietuvą atkeliavo 1996-aisiais metais. Pirmasis „McDonald‘s“ greito maisto restoranas duris atvėrė Vilniuje, prie autobusų stoties. Tais metais sostinėje buvo atidaryti dar trys tinklo restoranai – pirmieji „McDonald‘s“ reklamuoti iškalbingu šūkiu „Svajonė tapo tikrove!“. Savu laiku lietuviams Makdonaldas tapo ne tik restoranu, bet ir pramoga bei savotišku šalies vakarietiškumo įrodymu.

(Vilnius Vibes nuotr.)

„Svainijos“ istorija

Per 1996 m. Kūčias Panevėžyje aidėjo šūviai. Gruodžio 24 d. vakare į Panevėžyje esančią parduotuvę „Svainija“ atėjo aštuoni reketininkai. Tuomet parduotuvės savininkas, verslininkas Rimantas Okuličius griebėsi ginklo.

Iš teisėtai savigynai laikyto pistoleto „Beretta“ R.Okuličius iššaudė pusę pas jį atėjusių vyrų – keturi reketininkai buvo nušauti, o likę keturi sužeisti. Vėliau teisme R.Okuličius aiškino, kad reketininkai iš jo reikalavo 10-ies tūkstančių dolerių (tuomečiu kursu – 40 tūkst. litų) ir grasino, kad jei negaus pinigų, susidoros su jo šeimos nariais.

Visi 4 reketininkai, kurie liko gyvi, vėliau buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Tuo metu R.Okuličius buvo visiškas išteisintas ir vėliau pasitraukė iš viešumos. Iš karto po žudynių jis daugelio lietuvių akyse tapo didvyriu. Tiesa, vėliau viešojoje erdvėje pasirodė ir versija, kad galbūt R.Okuličius susidorojimą su reketininkais planavo iš anksto, o jo veiksmai peržengė būtinosios ginties ribas.

„Foje“ sugrojo paskutinį koncertą

Lietuvos populiariosios kultūros vėliavnešiais tapusi grupė „Foje“ su klausytojais atsisveikino 1997-aisiais metais. Tris atsisveikinimo koncertus didžiuosiuose Lietuvos miestuose surengusi grupė Vilniuje į Vingio parką pritraukė net 60 tūkst. melomanų. Trintis tarp grupės narių prasidėjo dar 1995-aisiais metais. Nesantaiką paskatino soliniai Andriaus Mamontovo projektai bei įsitraukimas į teatrinę veiklą. Šis legendiniu tapęs koncertas vis dar yra vienas iš didžiausių lietuviškos muzikos renginių.

Atidarytas pirmasis užsienio kapitalo bankas Lietuvoje

Po lietuviškų bankų griūties Lietuvoje duris atvėrė pirmasis užsienio bankas Lietuvoje – Lenkijos „Kredyt Bank“. Tai buvo tikras pionierius Lietuvos bankų rinkoje, nes paskui jį į Lietuvą atėjo bankai iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos. Užsienio kapitalo bankai konservatyviau žiūrėjo į paskolų teikimą, todėl sugriežtinta komercinių bankų kontrolė sustiprino šalies bankininkystės sistemą, atsigavusią po pirmosios bankų krizės.

(Lietuvos banko nuotr.)

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė – Europos čempionė

Vydo Gedvilo ir jo asistento Algirdo Paulausko treniruojama komanda triumfavo Europos pirmenybėse Vengrijoje, ten laimėjusi 7 iš 8 rungtynių.

Nors Lietuvos rinktinė nebuvo laikoma favorite, pusfinalyje lietuvės 78:77 palaužė Vokietiją, o finale 72:62 Slovakiją.

Šiame čempionate net penkios mūsų šalies krepšininkės pasižymėjo dviženkliais rezultatyvumo vidurkiais, o ryški komandos lyderė buvo Jurgita Štreimikytė, pelniusi po 19,5 taško.

Auksinis žygdarbis bumo Lietuvos krepšinyje nesukėlė – 1997 metų auksas lieka vieninteliu Lietuvos krepšininkių apdovanojimu. Lietuvės nė karto nepateko į olimpines žaidynes, o pastaraisiais metais liko ir už pasaulio bei Europos pirmenybių finalinių turnyrų ribos.

Iš Lietuvos krepšininkių tik J.Štreimikytė ir Aneta Kaušaitė yra žaidusios WNBA pirmenybėse, bet dabar viltis prikelia Justė Veronika Jocytė.

„Ubagų žygis“

1997 m. įvyko politiko Vytauto Šustausko suorganizuotas „Ubagų žygis“ iš Kauno į Vilnių. Žygio metu iš Kauno į Vilnių pėsčiomis keliavo 45 žmonės. Žygio dalyvių teigimu, jie žygiavo siekdami atkreipti valdžios dėmesį į skurdą ir socialines problemas.

Iš Kauno išėję rugsėjo 7 d., Vilnių „Ubagų žygio“ dalyviai pasiekė rugsėjo 10 d. Sostinėje prie žygio dalyvių prisijungė autobusais atvykę protestuotojai, prie Seimo rūmų įvyko mitingas.

Juro Abromavičiaus žūtis

1997 metų sausio 31 dieną slaptas Valstybės saugumo departamento pareigūnas Juras Abromavičius sėdo į automobilį, norėdamas parsivežti sūnų iš treniruotės. Tą akimirką sprogo po transporto priemone paliktas „jūros mišinys“, nusinešęs 37-erių vyro gyvybę. Kaltieji dėl šio nužudymo niekada nesulaukė teisingumo. Prokurorai, 2006 m. sustabdę tyrimą, konstatavo, kad žmogžudystės vykdytojas yra nebegyvas, o nusikaltimo užsakovų kaltei įrodyti nepakanka įkalčių.

Įvesta rinkliava už įvažiavimą į Kuršių nerijos teritoriją

Savo atostogas mėgstantys praleisti Kuršių nerijos teritorijoje žino, kad sezono metu gali tekti luktelėti prie įvažiavimo posto – piko metu prie jo nusidriekia eilė automobilių vairuotojų, laukiančių, kada galės sumokėti įvažiavimo mokestį. Lietuvos perlu laikomos Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991-aisiais metais, tačiau rinkliava už įvažiavimą į parko teritoriją pradėta rinkti tik po šešerių metų. 1997-ųjų liepą Neringos savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už mechaninių transporto priemonių įvažiavimą į nacionalinio parko savivaldybės administruojamą teritoriją tarifus.

Svarbus signalas dėl NATO Lietuvai

Į NATO Lietuva įstojo 2004 metais, tačiau keliu į šią organizaciją pradėjo žengti gerokai anksčiau. NATO Parlamentinės Asamblėjos asocijuotos narės statusas mūsų šaliai buvo suteiktas jau 1991 metais, o 1994-aisiais Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas oficialiai paprašė priimti Lietuvą į Aljansą. Ginčų Vakaruose būta daug – pavyzdžiui, JAV užsienio politikos Šaltojo karo metu patriarchas George'as Kennanas „The New York Times“ parašė, kad NATO plėtra į Rytus yra „lemtingiausia JAV politikos klaida eroje po Šaltojo karo“. Labai pyko, žinoma, ir Rusija, tačiau maži, nuoseklūs žingsniai galiausiai nuvedė iki 1997 metais spalio 9-ąją NATO asamblėjos priimtos rezoliucijos, kurioje buvo pažymėta, jog NATO plėtros procesas nebus baigtas, kol į Aljansą neįstos Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Slovėnija ir Bulgarija. Lenkija, Čekija ir Vengrija tais pačiais 1997-aisiais jau buvo pakviestos prisijungti prie NATO. Daugelio analitikų teigimu, paramą Baltijos šalių narystei Amerikoje – svarbiausioje Aljanso narėje – padėjo sutelkti faktas, kad 1994-aisiais per vidurio kadencijos rinkimus triumfavo Respublikonų partija.

Lietuvos prezidentu išrinktas Valdas Adamkus

1998 m. pradžioje Lietuvos prezidentu buvo išrinktas didelę gyvenimo dalį JAV praleidęs aplinkosaugininkas Valdas Adamkus, antrajame rinkimų rate minimalia persvara aplenkęs buvusį Lietuvos generalinį prokurorą Artūrą Paulauską.

V.Adamkus sulaukė 50,4 proc. rinkėjų pasitikėjimo, o A.Paulauskas – 49,6 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Rinkimuose dalyvavo beveik 2 mln. rinkėjų, o A.Paulauską V.Adamkus aplenkė vos 14 256 balsų persvara.

Toks rezultatas nustebino daugelį – pirmajame rinkimų rate už A.Paulauską balsavo apie 45 proc. rinkėjų, o už V.Adamkų – tik apie 27 proc. rinkėjų. Tačiau antrajame rinkimų rate dauguma prieš tai už kitus  kandidatus balsavusių rinkėjų paramą išreiškė būtent V.Adamkui.

Lietuvai smogė Rusijos ekonominė krizė

1998 metų Rusijos ekonominė krizė prasidėjo rugpjūčio 17-ąją, kai Rusijos vyriausybė pareiškė nebegalinti vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų ir atiduoti valstybės viduje išplatintų paskolų. Pagrindinė krizės priežastis buvo didelė valstybės skola ir sumažėjusios žaliavų kainos. Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau nei tris kartus. Ėmė bankrutuoti daug mažų įmonių ir kai kurie bankai. Ilgainiui ėmė merdėti visa bankinė sistema.

Kadangi Rusija tuo metu buvo pagrindinis Lietuvos užsienio prekybos partneris, krizė neigiamai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Nemažai įvairių Lietuvos įmonių prarado rinką rytuose. Lietuvos eksportas į Rusiją po 1998 metų rugpjūčio sumenko apie 70 proc. Dėl to Lietuvos įmonės ėmė mažinti gamybos apimtis. Per 1998–2000 metus nedarbas išaugo nuo 14,7 iki 18,8 proc. 1999 metais registruotas 1,5 proc. BVP mažėjimas.

Tik maždaug apie 2000-uosius krizė baigėsi ir šalies ekonominiai rodikliai grįžo į prieškrizinį lygį.

Parduotas „Lietuvos telekomas“

Lietuvos Vyriausybę ėmė spausti bankų indėlininkai, reikalavę kompensuoti rublinius indėlius. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl lapkričio mėnesį nuspręsta parduoti „Lietuvos telekomą“, tiksliau – 60 procentų valstybės valdomų akcijų. Už 510 mln. litų jas įsigijo švedų-suomių telekomunikacijų konsorciumas, su įsipareigojimu daugiau nei 220 milijonų investuoti į bendrovę per dvejus metus. Iki šiol manoma, kad pinigine prasme „Lietuvos telekomo“ pardavimas buvo vienas iš sėkmingiausių sandorių Vidurio ir Rytų Europoje – jis buvo parduotas už tokią kainą, kokią pasiūlė pirkėjas, nors pats procesas sulaukė milžiniškos kritikos ir protestų Lietuvoje.

Nuteistas tuometinis Seimo narys Audrius Butkevičius

1997 m. rugpjūčio 12-ąją Vilniuje, „Draugystės“ viešbutyje, Seimo narį Audrių Butkevičių sulaikė Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, kai jis iš bendrovės „Dega“ vadovo Klemenso Kiršos paėmė 15 tūkst. JAV dolerių. K.Kirša vėliau teisme tvirtino, kad A.Butkevičius jam pažadėjo tarpininkauti, kad už atlygį būtų užglaistyta „Degai“ iškelta byla. A.Butkevičius gynėsi, kad prieš jį buvo surengta politinė provokacija, kurią neva inspiravo tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

1997 m. spalio 28-ąją A.Butkevičius buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu, o 1998-ųjų lapkričio 18-ąją teismo pripažintas kaltu ir nubaustas pusšeštų metų įkalinimu, bauda ir turto konfiskavimu. 1999 metų birželio 15 dieną Seime vykusios apkaltos metu nebuvo pritarta A.Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimui, tad jis ir toliau liko Seimo nariu.

2000-ųjų pradžioje teismas atleido A.Butkevičių nuo likusios įkalinimo bausmės dalies ir kovo 20-ąją jis išėjo į laisvę vis dar būdamas Seimo nariu.

Kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas ir jo kolekcijos pagrobimas

Kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizatorius Vladas Beleckas dar 2011 m. teisme yra pasakęs: per 12 metų kalėjime supratau, kad mano padarytas nusikaltimas yra baisus.

Kauno kunigas, poetas, kolekcininkas 63 metų R.Mikutavičius nužudytas 1998 m. liepos 1 dieną.

Kunigas 1998 m. birželio 30-osios vakarą buvo įviliotas į svetimą butą. Ten jis apsvaigintas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių, įvertintų milijonais litų.

V.Beleckui įkalinimo bausmė iki gyvos galvos už R.Mikutavičiaus nužudymo ir jo meno kolekcijos vagystės organizavimą buvo skirta 2000-ųjų rugsėjį.

Dalis iš kunigo pagrobto vertingo turto vėliau buvo rasta. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“ iš nužudytojo kolekcijos iš Lietuvos bandė išvežti prieštaringos reputacijos verslininkas, buvęs kandidatas į prezidentus Juozas Edvardas Petraitis.

Draučių žudynės: kaimynas prieš kaimynus

1998 m. vasario 15 d. Lietuvą sukrėtė vienos didžiausių žudynių šalies istorijoje. Draučių kaimo gyventojas Leonardas Zavistonovičius su medžiokliniu ginklu nužudė 9 kitus kaimo gyventojus, o vėliau nuo sumušimų mirė ligoninėje.

Kadangi L.Zavistonovičius pagal tautybę buvo lenkas, o nužudytieji – lietuviai, iš pradžių buvo įtarančių, kad nusikaltimas gali būti politiškai motyvuotas. Vis dėlto po žudynių atlikto tyrimo išvados konstatavo, kad L.Zavistonovičius sirgo sunkia psichikos liga, anksčiau buvo gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, ir būtent liga buvo žudynių priežastis.

Įvyko didžiausia aviakatastrofa nepriklausomoje Lietuvoje

1998-ųjų rugpjūčio mėnesį keleivinis sraigtasparnis Mi-2 nukrito į Platelių ežerą. Tądien prie Platelių ežero savo vestuves šventė verslininkas Saulius Rakauskas – sraigtasparnis buvo išnuomotas svečių linksmybėms. Sraigtasparnis turėjo atlikti šešis skrydžius – per paskutinį skrydį juo turėjo kilti ir jaunavedžiai, tačiau penktojo skrydžio metu jis ėmė netikėtai kristi žemyn. Žuvo visi 11 keleivių, tarp jų – jaunojo ir jaunosios motinos bei S.Rakausko sesuo.

Įvestas „Andrikienės laikas“

1998 m. sausio 21 d. Europos reikalų ministerijos ir ministrės Laimos Andrikienės iniciatyva Vyriausybė gana netikėtai nusprendė, kad Lietuva tais pačiais metais pradės gyventi 1-osios laiko juostos laiku su laiko sukimu dukart per metus. Kitaip tariant, pereis prie „Europos laiko“. Tokiu laiko ritmu gyveno trylika Vidurio ir Vakarų Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją ir Belgiją, kurios sostinėje Briuselyje įsikūrusios pagrindinės ES institucijos.

Visuomenėje sprendimas sukėlė daug nepasitenkinimo, o naujasis laikas įgavo pašaipų „Andrikienės laiko“ pavadinimą. Daugeliui žmonių nepatiko tiek sujauktas ilgametis ritmas, tiek dėl to, kad žiemą temti pradėdavo itin anksti – 15 ar 16 valandą.

Pagrindinis įvedant laiką naudotas argumentas, kad „gyvensime tuo pačiu laiku kaip ir daug Europos valstybių“ daugelį lietuvių, kurie po Europą keliauti galimybės neturėjo, kaip tik erzino. Jiems atrodė, kad valdžią eilinį kartą rūpinasi turtingųjų ir valdančiųjų interesais bei bando įtikti Briuseliui, pamiršdama paprastus žmones.
 

„Žalgiris“ – Eurolygos čempionas

Po sudėtingo laikotarpio „Žalgiris“ subrendo 1998 metais, laimėjęs Europos taurę ir pirmą kartą per Nepriklausomos Lietuvos istoriją iškovojęs kelialapį į Eurolygą.

Auksinį triumfą lėmė kelios priežastys: išmintingas strategas Jonas Kazlauskas, tvirtas lietuviškas krepšininkų branduolys (Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas), dėl NBA lokauto palankesnėmis sąlygomis įsigyti 3 legionieriai (Tyusas Edney, Anthony Bowie ir Jirži Zidekas) bei tuo metu darni rėmėjų grupė, kurios priešakyje laikėsi Šabtajus Kalmanovičius.

Įtikinamai pirmą ir antrą etapus (12 pergalių ir 4 nesėkmės) įveikę žalgiriečiai atkrintamosiose varžybose eliminavo Stambulo klubus „Ulker“ ir „Efes Pilsen“, o finalo ketverte Miunchene 87:71 įveikė Pirėjo „Olympiakos“ pusfinalyje ir 82:74 žvaigždėtą Bolonijos „Kinder“ finale.

1999 metų triumfas Eurolygoje – vienintelis visų Lietuvos sporto komandų titulas aukščiausio lygio klubų varžybose. Po auksinio sezono „Žalgirį“ paliko lyderiai, klubas išgyveno sudėtingus finansiškai metus, bet po 19 metų sugrįžo į Eurolygos finalo ketvertą, vadovaujamas Šarūno Jasikevičiaus.

Pirmasis Vienos pokylis ir jį pasitikę „ubagai“

1999 m. sausio 23 d. Vilniuje įvyko pirmasis „Vienos pokylis“. Šis iškilmingas pokylis buvo vienas pirmųjų labdaros renginių Lietuvoje. Jį inicijavo Austrijos ambasadorius Lietuvoje dr. Florianas Haugas, dalyvavo aukščiausi Lietuvos vadovai. Pokylio metu pasipuošusios svečių poros Vilniaus rotušėje sukosi valso ritmu, o Vilniaus universiteto vaikų ligoninei surinkta labdaros už 73 tūkst. litų sumą.

Vis dėlto pirmasis „Vienos pokylis“ nepraėjo be skandalų. Nepatenkinti, kad valdžia esą linksminasi, kol liaudis skursta, prie Vilniaus rotušės susirinko apie 200 protestuotojų, kurių priešakyje buvo Vytautas Šustauskas. Jie surengė alternatyvų „ubagų balių“. Pokylio dalyvius turėjo saugoti policija. Na, o 2000 m. dėl V.Šustausko bei jo pasekėjų grasinimų susidoroti su dalyviais pokylis apskritai neįvyko – likus dienai Austrijos ambasadorius jį atšaukė.

Iškilo strategiškai svarbus Būtingės terminalas

Ties valstybės siena su Latvija pastatytas Būtingės naftos terminalas iki šiol vaidina vieną svarbiausių vaidmenų Lietuvos energetikoje. Terminalas, skirtas importuoti ir eksportuoti naftą, priklauso „Orlen Lietuva“ ir yra šalies aprūpinimo žaliavomis garantija. Pavyzdžiui, 2006 m. liepos mėn., nutrūkus naftos tiekimui „Družba“ vamzdynu, terminalas pradėjo dirbti importo režimu, aprūpindamas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą žaliava. Nafta pumpuojama iš tanklaivių, kurie švartuojasi prie terminalo plūduro jūroje apie 7,5 km atstumu nuo kranto.

R.Paksas atsistatydino iš premjero pareigų dėl „Williams“

1999 metų birželį G.Vagnorių premjero poste pakeitė taip pat tuomečių valdančiųjų konservatorių deleguotas buvęs Vilniaus miesto meras Rolandas Paksas. Tačiau Vyriausybei jis vadovavo mažiau nei pusmetį.

1999 metų spalio 18-ąją R.Paksas paskelbė nepasirašysiąs sutarčių dėl „Mažeikių naftos“ perleidimo JAV korporacijai „Williams International“. Šį sandorį aktyviai rėmė jo atstovaujami konservatoriai.

Spalio 27 dieną po dramatiškos kalbos, kurioje pareiškė, kad pasirašydama sutartį su JAV kompanija Lietuva turėtų perduoti „Mažeikių naftai“ 1,4 mlrd. litų, R.Paksas atsistatydino iš premjero posto. Taip pat jis pasitraukė ir iš Tėvynės sąjungos gretų.

Toks R.Pakso žingsnis ir tąsyk suformuotas kovotojo už visuomenės interesus įvaizdis smarkiai kilstelėjo jo reitingus. Be to, neabejotinai prisidėjo ir prie sėkmės 2003 metų prezidento rinkimuose.

Parduota „Mažeikių nafta“

„Mažeikių naftos“ pardavimas neapsiėjo be skandalų, politizavimo ir protestų. Dar 1998 m. Ūkio ministerija, pasirašiusi ketinimų protokolą dėl investicijų į AB „Mažeikių nafta“ su JAV bendrove „Williams International“, atvėrė kelią amerikiečiams įsigyti strateginę Lietuvos įmonę. 1999 m. spalio 29 d. pasirašyta sutartis su dėl 33 proc. akcijų perleidimo. Pati įmonė buvo prastos techninės būklės, be to, tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias Rusijos valstybinių energetikos holdingų atėjimui.

Tačiau sandoris su „Williams“ iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai.  Andrius Kubilius yra sakęs, kad verslo prasme Lietuva tąsyk pasielgė išmintingai: „1999 metais buvo kalbama, jog įmonė yra visai bevertė, ir kai kas siūlė dalį akcijų už 1 litą parduoti Rusijos „Lukoil“, o po kelerių metų Lietuva, parduodama savo bendrovės dalį iš pradžių „Yukos“, o vėliau „PK Orlen“, uždirbo kelis milijardus litų.“

Visgi ne vienas politikas ir ekonomistas yra pažymėjęs, kad už „Mažeikių naftą“ gauta gerokai mažesnė kaina, nei buvo galima sulaukti po viešo aukciono, esą naftos perdirbimo gamykla buvo beveik atiduota.

Įkurtas Oskaro Koršunovo teatras

1999 m. režisierius Oskaras Koršunovas drauge su Martynu Budraičiu ir Gintaru Sodeika įsteigė nepriklausomą Oskaro Koršunovo teatrą, kuris tuo metu neturėjo nei nuolatinės scenos, nei valstybės dotacijų. Teatras siekė šiuolaikiškai statyti klasiką, o šiuolaikinę dramą – kaip klasiką. Per dvidešimt gyvavimo metų teatras atšventė 50 premjerų, dalyvavo daugiau nei 150 pasaulinių festivalių, gastroliavo penkiuose žemynuose ir pelnė prestižinį „Naujosios teatro realybės“ prizą.

Praūžė Anatolijus

Pirmojo atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas Anatolijus. Po Anatolijaus šėlsmo be elektros liko maždaug 80–150 tūkstančių Lietuvos gyventojų, griuvo saulės laikrodis Nidoje ir lūžo ištisi miško kvartalai. Po šios stichijos pagausėjo eglinių rąstų pasiūla Europos rinkose, tad kitais metais krito medienos kainos. Anatolijus yra vis dar viena iš didžiausių Lietuvą kada nors siaubusių stichijų.

Visame pasaulyje užtemo Saulė

1999-aisiais, prieš prasidedant naujam tūkstantmečiui, nemažai žmonių visame pasaulyje bei Lietuvoje gyveno pasaulio pabaigos laukimo nuotaikomis. Rugpjūčio mėnesį vykęs pilnas Saulės užtemimas šias nuotaikas tik pakurstė. Visoje Lietuvoje žmonės ant nosies kabino akinius nuo saulės ir žiebtuvėliais bei degtukais tamsino turimus stiklo gabalus, kad tik galėtų pakelti akis į dangų. Kitas panašaus masto Saulės užtemimas įvyko tik po 16 metų, 2015-aisiais.

Šalį užkrėtė pirmoji „Mados infekcija“

Šis jau tradiciniu tapęs mados mėgėjų ir profesionalų dėmesį prikaustantis tarptautinis renginys pirmą kartą dizainerių grupės 7+ buvo surengtas daugiau nei prieš dvidešimtmetį. Iki pirmosios „Mados infekcijos“ Lietuvoje nebuvo jokio analogiško renginio, kuriame mados dizaineriai publikai pristatytų savo kūrybą ir taip sulauktų daugiau dėmesio. „Mados infekcija“ padėjo iškilti ne vienam naujosios kartos dizaineriui, šiandien tapusiam Lietuvos dizaino elito dalimi.

Nužudytas prokuroras G. Sereika

1999-aisiais metais nusikaltėlių išpuoliai prieš teisėsaugą buvo vos ne kasdienybė: sprogdinti pareigūnų automobiliai ir komisariatai, padeginėti jų namai. Tačiau sausio 25 dieną riba buvo peržengta, kai prie savo namų automobilyje rastas 7 kulkomis suvarpytas Panevėžio prokuroro Gintauto Sereikos kūnas. Tai buvo pirmasis teisėsaugos atstovas, iš kurio nusikaltėliai atėmė gyvybę. Baimė apėmė visą Lietuvą, atrodė, kad gaujos triumfuoja ir perima šalies valdymą į savo rankas. Tačiau po trejus su puse metų trukusio tyrimo sugebėta rasti nužudymo vykdytoją Arūną Varną, o nužudymo užsakovai – „Tulpinių“ grupuotės lyderiai šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes.