2019 m. liepos 12 d. iškilmingame Seimo posėdyje G.Nausėda parlamento narių ir svečių akivaizdoje ištarė priesaikos žodžius ir pasakė inauguracinę kalbą, skirtą nubrėžti valstybės raidos gairėms per ateinančius penkerius metus.
G.Nausėda sakė, kad, iškėlus Gerovės valstybės idėją, išskirti penki esminiai šalies rodikliai. Tai – pajamų nelygybės mažinimas, biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), regioninės atskirties mažinimas, efektyvus Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų panaudojimas. Penktasis ir, jo nuomone, svarbiausias rodiklis, – švietimo kokybės pažanga.
Inauguracijos diena baigėsi priėmimu prezidentūros kiemelyje. Jis sukėlė diskusijų dėl svečių sąrašo bei per vėlai išsiųstų kvietimų. Šį nesusipratimą po šimto dienų prezidento poste G.Nausėda įvertino kaip pirmąją savo klaidą.
2019-ųjų liepos 16 dieną G.Nausėda išvyko pirmojo užsienio vizito į kaimyninę Lenkiją – tai buvo žadėjęs rinkimų kampanijos metu. Susitikęs su prezidentu Andrzejumi Duda ir kitais šalies vadovais, G.Nausėda tikino „daugeliu klausimų matantis visišką sutarimą ir jokių kontroversijų“.
Prezidentas Varšuvoje pareiškė, kad nepritaria siūlymams įvesti Europos Sąjungos sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, kelia grėsmę įstatymo viršenybės principui šalyje. G.Nausėda teigė A.Dudai perdavęs prašymą pakviesti lenkišką banką ateiti į Lietuvos rinką, tiesa, toks kvietimas kol kas liko neįgyvendintas.
Prezidentai taip pat aptarė saugumo situaciją regione ir pasirengimą NATO lyderių susitikimui. G.Nausėda Varšuvoje konkrečiai neužsiminė apie prieštaringai vertinamą pasiūlymą dėl lenkų pavardžių rašymo originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis antrajame paso puslapyje.
Iškart po inauguracijos prasidėjo ilgi prezidento ir premjero pokalbiai dėl Vyriausybės performavimo. G.Nausėda daugiausia klausimų turėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, taip pat tikino turįs kandidačių moterų ir svarstė, ar išvis Lietuvoje ne per daug ministerijų.
Tačiau galiausiai, po pokalbių su valdančiaisiais ir opozicija, kuriuose net aptarta priešlaikinių rinkimų galimybė, rugpjūčio 7 dieną prezidentas pasirašė dekretą dėl Vyriausybės. Pasikeitė trys ministrai: Andrius Palionis tapo žemės ūkio, Rita Tamašunienė – vidaus reikalų ministre, o Jaroslavas Narkevičius susisiekimo ministru. Dėl pastarosios pozicijos kilo daugiausia diskusijų. Prezidentas siekė poste išsaugoti Roką Masiulį, tačiau nusileido ir paskyrė J.Narkevičių.
„Manau, kad šitos Vyriausybės tikslas yra užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą, kadangi iki kitų Seimo rinkimų lieka ne tiek ir daug laiko. Norėtųsi, kad tie darbai, kurie pradėti, būtų įgyvendinti iki galo“, – pristatydamas ministrus tuomet vylėsi prezidentas. Netrukus būtent dėl susisiekimo ministro J.Narkevičiaus veiklos jam teko nusivilti ir įsivelti į ilgą konfliktą.
2019-ųjų liepos 23 dieną G.Nausėda išvyko antrojo užsienio vizito, šįkart – į Latviją. Rygos pilyje susitikęs su taip pat naujai išrinktu prezidentu Egilu Levitu, jis sakė iškėlęs Astravo atominės elektrinės klausimą, tačiau tikino latviams spaudimo nedaręs.
E.Levitas tuomet kalbėjo, kad saugumas yra svarbiausias Latvijos prioritetas, „jeigu jo nesilaikoma, apie prekybą kalbėti net nereikėtų“. Vis dėlto Baltijos šalims vis dar nepavyko pasiekti susitarimo dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo.
G.Nausėda su Latvijos prezidentu taip pat aptarė „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektus, elektros tinklų sinchronizaciją. Lietuvos prezidentas išreiškė viltį, kad Latvijos parlamentas pagaliau ratifikuos Baltijos jūros sieną. Šis klausimas taip pat liko neišspręstas.
G.Nausėdai nebuvo labai lengva suburti patarėjų komandą. Pirmuosius prezidento patarėjus G.Nausėda paskelbė liepos 19-ąją. Dauguma jų talkino prezidentui ir per rinkimų kampaniją.
Rugpjūtį dar ne visa komanda buvo suformuota iki galo, tačiau laidai „Dienos tema“ prezidentas tikino patarėjų korpusą buriantis be sunkumų. „Tai tikrai bus, nepabijosiu to žodžio, labai įspūdinga pagal sudėtį, kompetencijas ir patirtį komanda“, – gyrėsi šalies vadovas.
Ilgiausiai užtruko vyriausiojo patarėjo švietimo, mokslo ir kultūros klausimais paieškos. Prezidentas kalbėjo, kad patarėją renkasi iš penkių asmenų, tačiau galiausiai spalį paskelbė, kad grupei vadovaus Sonata Šulcė, jau dirbusi patarėja nuo kadencijos pradžios.
Tačiau ji prezidentūroje neužsibuvo. Nepraėjus nė metams, birželį iš pareigų prezidentūroje pasitraukė ne tik S.Šulcė, bet ir nacionalinio saugumo grupės vadovas, buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas, dirbęs su G.Nausėda nuo pat jo rinkimų kampanijos pradžios, bei dar dvi Teisės grupės patarėjos.
Tą pačią dieną, kai buvo pristatyti atnaujintos Vyriausybės ministrai, G.Nausėda palaimino ekonomikos ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo gruodžio liko be vadovo.
Sausį premjeras į šias pareigas pateikė savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą, tačiau vasarį, susitikęs su kandidatu, prezidentas G.Nausėda atsisakė jį skirti ministru. „Teigiamai vertinu L.Savicko asmeninį apsisprendimą savo karjerą sieti su viešąja politika, tai yra perspektyvus kandidatas ateityje eiti svarbias pareigas viešajame sektoriuje. Tačiau jis dar nėra įrodęs, kad galės greitai įgyvendinti reikšmingus pokyčius“, – sakė prezidentas.
Kito kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministro postą oficialiai premjeras ilgai nepateikė. G.Nausėda kalbėjo ir apie tai, kad šią ministeriją apskritai vertėtų naikinti sujungiant ją, Energetikos ir Aplinkos ministerijas į vieną. Tačiau tai liko tik kalbomis. Galiausiai birželį ministru buvo paskirtas „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius.
2019-ųjų rugpjūčio 14 dieną G.Nausėda išvyko dviejų dienų vizito į Vokietiją, kur susitiko su kanclere Angela Merkel. Spaudos konferencijoje prezidentas į susirinkusiuosius kreipėsi vokiškai – šioje šalyje G.Nausėda studijavo po nepriklausomybės atgavimo. Jis taip pat pakvietė kanclerę apsilankyti Kuršių nerijoje.
G.Nausėda teigė su A.Merkel aptaręs dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimą ir dėl jo išsakęs „pakankamai skeptišką nuomonę“. Prezidentas tikino, kad Lietuva laikosi atsakingos pozicijos priimti pabėgėlius tiek, „kiek tai yra adekvatu mūsų galimybėms“, džiaugėsi „puikiu kariniu bendradarbiavimu su Vokietija“.
Savo ruožtu A.Merkel išreiškė palaikymą Lietuvai dėl Astravo AE, buvo aptarti saugumo klausimai.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė rugsėjį pranešė norinti trauktis iš užimamų pareigų.
Tuomet G.Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad D.Vilytė liks dirbti, kol bus surastas naujas tarnybos vadovas. Jis tikino, kad tai neužtruks. Tačiau atsitiko kitaip. VPT nuolatinio vadovo iki šiol neturi.
Ne kartą G.Nausėda viešai vylėsi, kad tarnybos vadovas netrukus atsiras, tikino, kad yra keli tinkami kandidatai. Tačiau vis nepavykdavo dėl tinkamo kandidato susitarti su premjeru S.Skverneliu arba tinkamiems kandidatams VPT vadovo alga pasirodydavo per menka.
Spalį kilus milžiniškam gaisrui padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ G.Nausėda neatšaukė planuotos išvykos į Japoniją. Be to, iš anksto nepranešęs jis šią komandiruotę suderino su asmeniniais reikalais, nes iš Japonijos dar nuskrido į Seulą aplankyti ir su gimtadieniu pasveikinti dukros.
Gaisravietėje prezidentas apsilankė tik gaisrą užgesinus. Jis pareiškė, kad ekstremali situacija turėjo būti skelbiama valstybės mastu, o gaisro gesinimu rūpintis reikėjo iš Vilniaus.
Vis dėlto prezidentas Alytuje neskubėjo vertinti vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės veiklos gaisro metu, o sulaukęs klausimo, ar R.Tamašunienei derėtų atsistatydinti, G.Nausėda atsakė, kad reikia išsiaiškinti, kas yra kaltas.
„Mes visada norime iš karto kažkieno skalpą nuimti, o paskui žiūrėti, kas čia iš to išeis. Pirmiausia pasižiūrėkime, kas tikrai yra kaltas ir ką galėtume padaryti geriau ateity“, – sakė jis.
2019-ųjų rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pirmą kartą dalyvaujantis G.Nausėda pasakė kalbą, kuria nubrėžė politikos Rusijos atžvilgiu gaires. Kalboje prezidentas daugiausia dėmesio skyrė Maskvos agresijai regione, kritiškai įvertino siekius sukurti naujas tarptautines institucijas, kuriose būtų ir Rusija.
Prezidentas taip pat kalbėjo apie Lietuvos vykdomą atsinaujinančios energetikos politiką, moterų ir vaikų teises. Šalies vadovas priminė 1991 metų sausio įvykius ir tai, kad Rusija iki šiol slepia kaltininkus nuo teisingumo. Lankydamasis JAV G.Nausėda pirmą kartą susitiko su prezidentu Donaldu Trumpu.
Viešėdamas Niujorke G.Nausėda taip pat susitiko su JAV vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ vadove, kvietė garsias užsienio įmones investuoti Lietuvoje.
Dar formuojant Vyriausybę G.Nausėdai kilo abejonių dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus galimybių eiti ministro pareigas. G.Nausėda nesutiko, kad jis užimtų vidaus reikalų ministro postą, tačiau nusileido ir skyrė J.Narkevičių susisiekimo ministru. Tačiau jau rudenį prasidėjo prezidento ir J.Narkevičiaus nesutarimai. Pirmoji kibirkštis įsiplieskė dėl J.Narkevičiaus sprendimo atleisti Lietuvos pašto valdybą.
„Vertinu neigiamai. Manau, kad ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai“, – LRT laidoje „Dienos tema“ tokį veiksmą įvertino G.Nausėda. Visgi tuomet jis vylėsi, kad ministro darbus principingai įvertins premjeras, o pats J.Narkevičiaus trauktis neragino.
Tik po dešimties dienų, kai buvo pranešta apie dar kelis keistus J.Narkevičiaus sprendimus ir jo pomėgį užsienyje valgyti už ministerijai pavaldžių įstaigų pinigus, prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis paskelbė, kad ministrui laikas trauktis.
„Prezidentas nebegali pasitikėti šiuo ministru ir mano, kad jis turi trauktis iš einamų pareigų. Ministras savo sprendimais parodė, kad jo veiklos ir darbo kultūra yra netinkama šioms atsakingoms pareigoms XXI a. Vyriausybėje“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Daug kartų prezidentas G.Nausėda ragino susisiekimo ministrą J.Narkevičių trauktis, tačiau prezidento nuomonės niekas nenorėjo girdėti. LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis P.Mačiulio pasisakymą vadino asmenine patarėjo nuomone, aiškino, kad per adventą spausti ministrą trauktis negalima. Premjeras Saulius Skvernelis taip pat delsė priimti sprendimus ir kratėsi atsakomybės ją perleisdamas visai koalicijai.
Šio sprendimo belaukiant prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius „įdarbino“ 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse. Ši frazė sukėlė sumaišties. LLRA-KŠS apkaltino diskriminacija tautiniu pagrindu. STT nurodė, kad prezidentui suteikė informacijos apie 12 su LLRA susijusių asmenų, o prezidentūra nesiteikė detaliai paaiškinti, kaip jų suskaičiavo 20 ir į kokias pareigas žmonės buvo įdarbinti, jei buvo.
Koalicija už J.Narkevičių stojo mūru. Nutarė jį poste saugoti net ir tada, kai supainiojus viešus ir privačius interesus jį pripažino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taip pat nieko nenorėjo girdėti apie žiniasklaidos paviešintą istoriją, kad ministras galimai už „atkatą“ remontavo tėvų namus.
Prezidentas G.Nausėda tebekartoja, kad J.Narkevičiui ministro poste ne vieta, pats su juo nesusitinka ir nesikalba, tačiau premjerui nepasitikėjimo dėl J.Narkevičiaus saugojimo poste nereiškia.
Prezidentas G.Nausėda su premjeru S.Skverneliu susipykęs buvo ne tik dėl jo užsispyrimo saugoti poste J.Narkevičių. Paaiškėjus, kad S.Skvernelis dalyvavo Vyriausybei priimant sprendimą asfaltuoti Upės gatvę, kurioje gyvena, Vilniaus rajone, prezidento pasitikėjimas premjeru buvo sušlubavęs.
G.Nausėda paragino premjerą kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši išaiškintų, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai. Be to, paklaustas, ar pasitiki premjeru, sausį G.Nausėda teigė negalintis atsakyti į šį klausimą, kol VTEK nepateikė išvados. Galiausiai VTEK tyrimą dėl premjero gatvės nutraukė, tačiau prezidentui abejonių dėl S.Skvernelio skaidrumo liko.
G.Nausėda tvirtino, kad politikų ir viešųjų asmenų teisės tokio pobūdžio klausimais nėra lygios eilinio piliečio teisėms – jos turi būti mažesnės.
„Jos galėtų būti vienodos tik tuo atveju, jei Lietuvoje turėtume tiek lėšų ir asfalto, kad pajėgtume nedelsdami išasfaltuoti keliukus į kiekvieno iš mūsų namus.O kol taip nėra, asfaltuojame vienur, tuo tarpu kitose Lietuvos vietose žmonės metų metus laukia, kol kelininkai „atras“ ir jų rajoną. Ir niekas nesugebės jų įtikinti, kad viskas čia yra gerai“, – nurodė prezidentas.
Gruodį Lietuvoje – istorinis įvykis: pirmą kartą apsikeista žvalgais. Du Lietuvoje nuteisti rusai grįžo į tėvynę, o į Lietuvą sugrąžinti du 2016 metais nuteisti lietuviai ir norvegas. Apsikeitimas vyko Nidos pasienio kontrolės punkte.
Kad įvyktų mainai, Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistiems rusams G.Nausėda suteikė malonę, o Seimas patvirtino Baudžiamojo kodekso pataisą. Tiesa, tuomet pasigirdo nuogąstavimų, kad pakeistas įstatymas gali padaryti žalos žvalgybos institucijoms.
Norvegijos premjerė Erna Solberg padėkojo prezidentui „už asmeninę drąsą šiuo klausimu“ ir Lietuvos parlamentui už priimtą sprendimą. Ji tikino, kad Norvegija išliks dėkinga „puikiai sąjungininkei“ Lietuvai.
2019-ųjų gruodžio 3–4 dienomis G.Nausėda dalyvavo Londone vykusiame NATO viršūnių susitikime. Tiesa, jį aptemdė žinia, kad Turkija blokuoja Baltijos šalių gynybos planus taip reikalaudama, kad Aljansas pripažintų Šiaurės Sirijoje kovojančius Kurdų liaudies savigynos dalinius teroristine organizacija. Gynybos planų blokavimo klausimas išspręstas tik 2020-ųjų vasarą.
Londone G.Nausėda ir kitų Aljanso šalių, gynybai skiriančių bent po 2 proc. BVP, lyderiai buvo pakviesti pietų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. G.Nausėda metiniame pranešime sakė, kad Baltųjų rūmų vadovo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė ES ir NATO, jis atsakė: „Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui“.
NATO šalių narių lyderiai susitikimo metu pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje patvirtinti kolektyvinės gynybos principai, siekis didinti išlaidas gynybai, pirmą kartą oficialiai pripažįstami stiprėjančios Kinijos keliami iššūkiai. „Liekame atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai“, – rašoma dokumente.
Sausį paaiškėjus, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido nuotekas, G.Nausėda pavadino tai tyčiojimusi iš visuomenės ir pabrėžė, kad atsakingi asmenys turi būti griežtai nubausti.
„Nenoriu užbėgti už akių konkrečiam tyrimui, bet tai, kas jau yra pateikta ir kas yra žinoma, tikrai akivaizdžiai patvirtina tyčinę veiklą. Tai nėra kažkokia avarija, tai yra sąmoninga veikla siekiant taupyti sąnaudas ir tai yra visiškai akivaizdus tyčiojimasis iš visuomenės. Tai yra netoleruotina, ir aš manau, kad atsakingi asmenys bus nubausti visu griežtumu“, – LRT radijui tuomet sakė G. Nausėda.
Pats prezidentas per rinkimų kampaniją buvo sulaukęs „Grigeo“ prezidento Gintauto Pangonio 4 tūkst. eurų paramos. Po skandalo šią sumą G.Nausėda iš asmeninių lėšų pervedė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutui.
Vasario 13-ąją prezidentūroje iškilmingos ceremonijos metu buvo įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Tačiau tarp jų premijos laureatės, aktorės Viktorijos Kuodytės nebuvo, nes ji nebuvo įleista į prezidentūrą. Prezidentūra ir Kultūros ministerija dėl incidento oficialiai atsiprašė, o po tą vakarą vykusio spektaklio kultūros ministras ir prezidento patarėja asmeniškai atsiprašė V.Kuodytės ir įteikė jai gėlių.
Prezidentas Gitanas Nausėda aktorę sutiko savaitgalį Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtame iškilmingame koncerte Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir buvo užfiksuotas prie jos palinkęs su prie krūtinės priglaustu delnu.
Pirmadienį prezidentūroje aktorei Viktorijai Kuodytei šalies vadovas asmeniškai įteikė Nacionalinę kultūros ir meno premiją. O prezidentūra savo ruožtu ėmėsi keisti svečių sutikimo taisykles, kad toks atvejis niekada nebepasikartotų.
Dar vasario 26-ąją, likus dviem dienoms iki Lietuvoje bus patvirtintas pirmasis COVID-19 atvejis, prezidentas G.Nausėda pasipiktino, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatšaukia savo komandiruotės JAV ir vylėsi, kad premjeras taip pat paskubės grįžti iš atostogų.
Būtent jiems, koronavirusui ėmus plisti Lietuvoje, prezidentas perleido lyderystę. Pats jis neatsižvelgė į opozicijos reikalavimus šaukti Valstybės gynimo tarybą ar Medikų sąjūdžio raginimus atstatydinti A.Verygą ir tikino, kad arkliai viduryje upės nekeičiami.
Prezidentas kritikavo Vyriausybės tempą kompensuojant verslo nuostolius, palaimino valdančiųjų idėją pensininkams išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas, o pats pasiūlė papildomų pinigų skirti ir vaikams. Taip pat prezidentas pateikė mokestinių idėjų, tačiau Seimas nepanoro net laikinai mažinti GMP, tik sutiko dar šiemet didinti NPD.
Folkloru tapo frazė iš prezidento velykinio sveikinimo tautai, kuriame jis pasakojo per karantiną sutikto berniuko paklaustas, ar mes pasveiksime, valstybės vadovas sulaukė nemažai kritikos dėl neveiklumo. Tačiau galiausiai jis pats įvertino, kad koronaviruso pirmąją bangą Lietuva įveikė sėkmingai, ir tikino, kad pats per krizę veikė taip, kaip turi veikti šalies vadovas.
Kovo pradžioje parlamentaras Vytautas Bakas paskelbė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) dirbantis asmuo jam pranešė rinkimų kampanijos metu galimai neteisėtai rinkęs informaciją apie G.Nausėdos aplinką.
Prezidentas tai įvertino kaip neatsakingą specialiųjų tarnybų veiklos politizavimą, jo komanda tikino, kad jokių G.Nausėdos rinkimų kampanijos rėmėjų VSD tikrinti neprašė, o VSD vadovas Darius Jauniškis tikino, kad departamentas domėjosi ne tik G.Nausėdos, bet ir kitų prezidento posto siekusių kandidatų aplinka.
Šis skandalas kilo prieš pat G.Nausėdos sprendimą, ar siūlyti D.Jauniškiui VSD vadovauti dar vieną kadenciją. Prezidentas pasitikėjimą D.Jauniškiu išreiškė ir gavo tam Seimo pritarimą.
Balandį Seimas atmetė į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus prezidento, Seimo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovo siūlytus kandidatus. Taip pat buvo atmestas prezidento siūlymas LAT pirmininke skirti šiuo metu laikinai teismui vadovaujančią Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę. Dar daugiau – jos pareigos netgi buvo pažemintos.
G.Nausėda tvirtino, kad jo teiktos kandidatės buvo atmestos be jokių rimtų argumentų, todėl jis teigė esąs pasiryžęs tas pačias kandidatūras Seimui teikti pakartotinai. Kol kas prezidentas to nepadarė.
Tačiau jis stojo ginti dabartinio KT pirmininko Dainiaus Žalimo, kai valdantieji suabejojo, ar šis vadovauti teismui liko teisėtai. Prezidentas pareiškė, kad vien keldami tokias abejones politikai stumia šalį į konstitucinę krizę.
2020-ųjų balandžio 23 dieną G.Nausėda telefonu pasikalbėjo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Tai – pirmasis kaimyninių šalių vadovų pokalbis po 10-ies metų pertraukos.
Prezidentūra skelbė, kad kalbėtasi apie COVID-19 pandemiją, esą G.Nausėda Baltarusijai pasiūlė humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams. Prezidentas taip pat išreiškė „nuoširdų susirūpinimą“ dėl Astravo AE, šalių vadovai aptarė galimybę leisti ES ekspertams vertinti Europos Sąjungos streso testų reikalavimų įgyvendinimą dar prieš pradedant elektrinės veiklą.
Po pokalbio vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė 15min sakė, kad A.Lukašenka „išgirdo“ Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE, nors šiuo klausimu sutarimas rastas nebus.
2020-ųjų birželio pabaigoje G.Nausėda nustebino neišvykęs į kasmetinį Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijos Saremos saloje. Pirmoji žinią paskelbė Estijos prezidentūra – ji buvo informuota, kad prezidentas neatvyko dėl šalies vidinių priežasčių, apie tai pranešta paskutinę akimirką. Tą pačią dieną pasklido žinia apie rimtus pokyčius prezidento komandoje – pasitraukė du patarėjai, Komunikacijos grupės vadovas.
Tačiau Lietuvos žiniasklaidai G.Nausėdos atstovas spaudai sakė, kad prezidentas neišvyko todėl, jog nebuvo prastas sutarimas dėl elektros nepirkimo iš Astravo AE.
Politologas Tomas Janeliūnas sprendimą nevykti į Estiją vadino „pakankamai stipriu signalu“, tačiau sakė nežinąs, ar tai padės rasti kompromisą.
Birželį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Jis teigė, kad koronaviruso pandemija nustatė mūsų valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas ir parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką bei destruktyvius veiksmus.
Prezidentas pabrėžė, kad politikai yra išrinkti tarnauti žmonėms, ne valdyti, galvojant, jog valdžia išmano geriau. Jis apgailestavo, jog asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo.
„Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje. Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G.Nausėda.
Opozicija dėkojo šalies vadovui už šį pareiškimą, o valdantieji tikino kritikos sau neišgirdę.
Skaidrumo iš kitų reikalaujantis prezidentas G.Nausėda per pirmuosius savo kadencijos metus pats praleido dvi progas pademonstruoti pavyzdį.
Vos tapęs prezidentu jis nusprendė neviešinti savo šeimos turto deklaracijos už 2018-uosius metus. Tokią galimybę prezidentui atvėrė spraga įstatymuose, dėl kurios dalyvaudamas rinkimuose jis turėjo deklaruoti turtą ir pajamas už 2017 metus, o išrinktas prezidentu deklaraciją pateikti tik už 2019-uosius.
Todėl patikrinti, ar G.Nausėda tikrai turėjo pakankamai santaupų, kad iš asmeninių lėšų padengtų beveik 40 tūkst. eurų rinkimų kampanijos skolą, ką jis padarė praėjusių metų pabaigoje, nėra kaip. Telieka tikėti arba netikėti prezidento žodžiais, kad lėšų jam pakako.
Dar vieno keisto žingsnio G.Nausėda ėmėsi šiemet sausį. Įsigaliojus naujai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo redakcijai, G.Nausėda pasinaudojo galimybe nenurodyti tų savo interesų ir sandorių, kurie, jo paties nuomone, konflikto nekelia. Paklaustas, kodėl taip pasielgė, kai daugelis politikų deklaracijas paliko tokias, kokias buvo pateikę anksčiau, prezidentas interviu 15min sakė, kad „nieko ten tokio ypatingo“ jo deklaracijoje nebuvo. „Mes galėjome ir neištrinti, bet, tiesą sakant, elgėmės taip, kaip nustato įstatymas“, – teigė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda per pirmuosius kadencijos metus Seimui pateikė 14 įstatymų paketų. Dauguma jų buvo susiję su ekonominiu šalies gyvenimu.
Pirmuosius projektus G.Nausėda siejo su 2020 m. biudžeto svarstymu, tačiau mokesčių pakeitimų įvesti ir lengvatų žemės ūkio gazoliams sumažinti Seimas nepanoro. Buvo pritarta tik spartesniam pensijų didinimui. Taip pat Seimas palaimino prezidento siūlymą uždrausti elektros importą iš nesaugių elektrinių.
Tačiau dauguma prezidento iniciatyvų kol kas nėra priimtos ir bus svarstomos tik antraisiais G.Nausėdos kadencijos metais. Tarp tokių – prevencinių pokalbių įteisinimą numatantis Žvalgybos įstatymas, Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų paketai.
Per metus G.Nausėda veto teise pasinaudojo dešimt kartų, tik du veto buvo atmesti.
Net tris Seimo priimtus įstatymų pakeitimus jis sustabdė per pirmąsias tris savo darbo savaites. Visiems šiems veto Seimas pritarė. Tačiau jau rudenį Seimas atmetė G.Nausėdos teiktą veto dėl įsigyjamos miško žemės plotų ribojimo bei atsisakė išbraukti įmones „Problematika“ ir „Kelių priežiūra“ iš nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašo.
Daug diskusijų buvo kilę ir dėl prezidento sprendimo vetuoti Seimo rinkimų kartelės mažinimą parlamento rinkimuose partijoms numatančias pataisas, tačiau šio veto Seime nepavyko atmesti.
Dar priimti prezidento veto Civilinio turto konfiskavimo įstatymui, kainų reguliavimą numatančioms pataisoms, Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybos sudarymo principų keitimui ir Turizmo įstatymui.
Dar rinkimų kampanijos metu G.Nausėda žadėjo ypatingą dėmesį skirti regionams. Šį savo pažadą prezidentas nuo gruodžio pildė vieną dieną per mėnesį išvykdamas susitikti su rajonų merais, verslininkais, gyventojais.
Nepaisant keliones pristabdžiusio karantino, G.Nausėda su komanda spėjo apsilankyti Utenoje, Plungėje, Kazlų Rūdoje ir Naujojoje Akmenėje.
Per karantiną susitikimas su Klaipėdos regiono merais vyko nuotoliniu būdu. Taip pat prezidentas organizavo Regionų forumą prezidentūroje. Panašių renginių būta ir kitomis temomis.
Prezidentą sauganti apsauga dar prieš G.Nausėdai pradedant eiti pareigas įspėjo, kad šeimos namai Pavilnyje yra sunkiai apsaugomi.
G.Nausėda tvirtino, kad jei reikės, jis kelsis į rezidenciją Turniškėse, tačiau jau rugsėjį jis nutarė, kad pirmiausia valstybės skiriamą būstą šalies vadovui būtina atnaujinti. Jo teigimu, atnaujinimo darbų reikia todėl, kad pastate istorija tarytum sustingo – rezidencija paskutinį kartą remontuota tik kokiais 1993 ar 1995 metais. Tačiau tai nebuvo tiesa, rezidencija buvo ne kartą remontuota.
Tiesa, G.Nausėda panoro rimtesnės rekonstrukcijos ir tam šių metų biudžete buvo suplanuoti 359 tūkst. eurų. Tačiau darbai kol kas nepradėti, o prezidentas tebegyvena šeimos namuose Pavilnių regioniniame parke.
Kaip gerai prisimenate pirmuosius G.Nausėdos kadencijos metus?
Pasitikrinkite žinias apie svarbiausius įvykius teste, kurį šia proga parengė 15min.