Požeminė šikšnosparnių karalystė
Vidmantas Balkūnas
Giliai po Panerių kalvomis driekiasi senas geležinkelio tunelis, kuriame žiemą slepiasi tūkstančiai šikšnosparnių. Ši vieta yra uždaryta ir tik kartą per metus į tunelio tamsą patenka mokslininkai – šįkart išskirtinį leidimą čia apsilankyti gavo ir 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas. Tam, kad parodytų skaitytojams vaizdus iš vietos, kuri eiliniam žmogui yra nematoma.
XIX a. Rusijos caro paliepimu pastatytas Panerių geležinkelio tunelis kadaise buvo gyvybiškai svarbi geležinkelio arterija. Antrojo pasaulinio karo metu jis išvengė sunaikinimo, tačiau vėliau natūraliai įgriuvo pats.
Šiandien šis istorinis mūrinis koridorius tarnauja visai kitai gyvybei. Užmūryti įėjimai ir metalinės grotos saugo vieną svarbiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų regione. Čia, stabilioje požeminėje tamsoje, kasmet žiemoti susirenka tūkstančiai šių naktinių žinduolių – tarp jų ir Europoje saugomas kūdrinis pelėausis, galintis atskristi net iš 300 kilometrų atstumo. Hibernacijos metu gyvūnai sustabdo beveik visą savo metabolizmą: jų kūno temperatūra susilygina su aplinka, o širdis plaka vos kelis kartus per minutę.
Panerių tunelis istoriniame žiemos kraštovaizdyje (DI vaizdas)
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis Vilniuje pradėtas statyti 1859 metų sausio 15 dieną Rusijos caro Aleksandro II nurodymu. Statybos truko dvejus su puse metų, o paskutinė plyta simboliškai įmūryta 1861 metų spalio 15 dieną. Tunelis buvo svarbi Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio dalis, leidusi traukiniams kirsti Panerių kalvas. Šiandien šis apleistas XIX a. inžinerijos statinys turi visai kitą paskirtį – tapo viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje.
Įėjimas į požemį
Tunelis primena didžiulę tamsią ir šaltą požeminę arką. Šio beveik 450 metrų ilgio statinio mikroklimatas – pastovi temperatūra ir drėgmė – sudaro idealias sąlygas šikšnosparnių hibernacijai. Dėl šios priežasties tunelis šiandien saugomas kaip zoologinis gamtos paveldo objektas.
Užrakintos durys į žiemavietę
2004 metais tunelio įėjimai buvo iš dalies užmūryti, o vėliau ir uždengti metalinėmis grotomis. Tai padaryta siekiant apsaugoti žiemojančius šikšnosparnius nuo atsitiktinių lankytojų. Pro grotų tarpus gyvūnai gali laisvai patekti į vidų, tačiau žmonėms čia lankytis draudžiama. Į žiemavietės vidų gali patekti tik tyrimus atliekantys mokslininkai, kurie atlieka jų apskaitą kartą per metus.
Tyrėjų pasiruošimas
Šikšnosparnių apskaitą organizuoja Saugomų teritorijų direkcija kartu su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija. Mokslininkams padeda savanoriai, kurie kartu dalyvauja skaičiuojant gyvūnus. Šiemet buvo atlikta jau 24-oji žiemojančių šikšnosparnių apskaita.
Pirmieji žingsniai tunelyje
Vos įžengus į tunelį lankytojus pasitinka gili tamsa ir šaltas, drėgnas oras. Tyrėjai juda lėtai ir tyliai, stengdamiesi kuo mažiau trikdyti čia žiemojančius gyvūnus. Šviesos spinduliai nušviečia senas plytų arkas, kurių sienose slepiasi šikšnosparniai.
Šikšnosparnių paieška tunelio sienose
Chiropterologai žibintų šviesoje atidžiai apžiūri seną tunelio mūrą, ieškodami plyšiuose žiemojančių šikšnosparnių. Gyvūnai dažnai slepiasi siauruose tarpuose tarp plytų, kur temperatūra ir drėgmė išlieka stabilios. Tyrėjai juda lėtai ir tyliai, kad netrikdytų giliai hibernuojančių žinduolių. Tokiu būdu kasmet atliekama viena svarbiausių šikšnosparnių apskaitų Lietuvoje.
Retas šikšnosparnis
Tunelyje aptiktas labai retas leukistinis vandeninis pelėausis – šikšnosparnis su neįprastai šviesiu kailiu. Dar įdomiau tai, kad jis kasmet sugrįžta žiemoti į tą patį tunelio lopinėlį. Šiemet šis gyvūnas užregistruotas jau ketvirtą kartą.
Požemio mastelis
Beveik pusės kilometro ilgio tunelis yra viena didžiausių žiemaviečių visoje Europoje. Erdviuose skliautuose susiformavo stabilus mikroklimatas, tinkamas hibernacijai. Dėl tinkamos apsaugos kiekvieną žiemą čia susirenka tūkstančiai gyvūnų.
Tunelio architektūra
Tunelio skliautai sumūryti iš tūkstančių plytų, kurios per daugiau nei pusantro šimtmečio patamsėjo nuo drėgmės ir mineralų nuosėdų. Šiose nišose ir plyšiuose šikšnosparniai randa saugias vietas žiemoti. Pokariu tuneliu dar kurį laiką važinėjo traukiniai, tačiau dėl irimo jis buvo uždarytas XX a. šeštajame dešimtmetyje.
Miegantys gyvūnai
Žiemą šikšnosparniai panyra į hibernaciją – būseną, leidžiančią išgyventi be maisto. Kūno temperatūra beveik susilygina su aplinka, o širdies plakimas sulėtėja iki kelių kartų per minutę. Visą žiemą gyvūnai gyvena iš rudenį sukauptų riebalų atsargų.
Žiemojimo metu patinai periodiškai pabunda iš hibernacijos. Pajutę lytinį potraukį, jie dažnai ieško dar tebemiegančių patelių ir su jomis poruojasi. Mieganti patelė yra būsenoje, kai jos kūno temperatūra žema, o reakcijos į aplinką beveik nėra, todėl ji negali nei priešintis, nei sąmoningai dalyvauti procese.
Tunelio tamsa
Toliau nuo įėjimo tunelyje tvyro visiška tamsa. Šviesos spinduliai išryškina tik mažą dalį milžiniško požemio. Būtent tokios ramios ir stabilios sąlygos reikalingos šikšnosparnių žiemojimui.
Mikroorganizmų pasaulis
Ant drėgnų tunelio sienų matomas šviesus plonyčių gijų tinklas dažniausiai yra grybų suformuotas micelis. Šie grybai kartu su bakterijomis klesti nuolat drėgnoje, vėsioje ir tamsioje aplinkoje. Jos skaido organines medžiagas ir atlieka svarbų vaidmenį požeminėse ekosistemose.
Tyrėjai ieško gyvūnų
Tyrėjai su žibintuvėliais tikrina kiekvieną mūro plyšį. Tunelyje aptinkamos aštuonios šikšnosparnių rūšys. Gausiausiai čia žiemoja kūdriniai ir vandeniniai pelėausiai.
Kolonija plyšyje
Dalis šikšnosparnių žiemoja susitelkę nedidelėmis grupėmis. Tokia kolonija leidžia geriau išlaikyti stabilias mikroklimato sąlygas. Lietuvoje aptinkamos 15 šikšnosparnių rūšių, ir visos jos yra griežtai saugomos.
Tyrėjų darbas požemyje
Chiropterologai – mokslininkai, tiriantys šikšnosparnius – kruopščiai apžiūri kiekvieną plyšį ir nišą. Gyvūnai skaičiuojami vizualiai, jų neliečiant. Tokia metodika leidžia gauti patikimus duomenis, kartu kuo mažiau trikdant žiemojančius gyvūnus.
Tunelio sienoje įrengta niša kadaise buvo skirta žmonėms pasitraukti nuo pravažiuojančio traukinio. Tokios nišos buvo būtinos ilgose ir siaurose geležinkelio galerijose, kur darbininkai ar prižiūrėtojai neturėjo kur pasitraukti nuo artėjančio sąstato. Šiandien, kai tuneliu traukiniai nebevažiuoja, nišos įgavo kitą paskirtį – jose žiemai prisiglaudžia šikšnosparniai.
Ledo „stalagmitai“
Žiemą tunelyje susiformuoja ledo stalagmitai – į viršų augantys ledo dariniai. Jie atsiranda, kai nuo skliautų varvantis vanduo pamažu užšąla ant šalto grunto. Kiekvienas naujas lašas suformuoja dar vieną sluoksnį, todėl ledas auga tarsi požeminės skulptūros. Tokie dariniai liudija apie stabilų mikroklimatą: temperatūra čia svyruoja apie nulį, o drėgmė išlieka labai aukšta.
Mineralų dariniai
Požemiuose nuolat varvantis vanduo tirpdo plytose ir skiedinyje esančius mineralus. Lašams garuojant ar lėtai džiūstant ant žemės susiformuoja minkštos, kalkėmis prisotintos nuosėdos – vadinamosios kalcito sankaupos. Jos gali augti sluoksniais, primindamos mažus grybus ar stalagmitus. Tokie dariniai rodo, kad tunelyje vyksta nuolatinė vandens ir mineralų apytaka.
Paieškos tunelio skliautuose
Chiropterologas žiūronais apžiūri aukštus Panerių tunelio skliautus, ieškodamas ten įsikūrusių šikšnosparnių. Žiemojantys gyvūnai dažnai slepiasi aukštai po arkomis ar siauruose plyšiuose, kur temperatūra išlieka stabilesnė. Tokiose vietose juos sunku pastebėti plika akimi, todėl tyrėjai naudoja žiūronus.
Energijos kaina
Keturių gramų svorio šikšnosparnis sukaupia vos apie vieną gramą riebalų. Jeigu žmogus lankosi rūsyje ar požemyje, kuriame žiemoja šikšnosparniai, šviečia prožektoriumi, fotografuoja, kelia triukšmą, šikšnosparniai gali prabusti iš hibernacijos. Vienas prabudimas sudegina 30–60 % žiemos energijos rezervų. Jei tokie prabudimai kartojasi riebalų nebeužtenka iki pavasario ir šikšnosparnis miršta.
Viena svarbiausių žiemaviečių
Panerių tunelis yra svarbiausia kūdrinio pelėausio žiemojimo vieta Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse. Šie šikšnosparniai į žiemavietę gali atskristi net iš 300 kilometrų atstumo. Tokie objektai yra itin svarbūs visos Europos mastu.
Skaičiavimo procesas
Mokslininkai kiekvieną aptiktą šikšnosparnį suskaičiuoja ir užrašo. 2025–2026 metų apskaitoje aptikti 1706 žiemojantys šikšnosparniai. Tarp jų – 896 kūdriniai pelėausiai ir 809 vandeniniai pelėausiai.
„Natura 2000“ saugoma teritorija (Luko Balandžio / BNS nuotr.)
Nuo 2009 metų Panerių tunelis yra valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas. Jis priklauso europiniam ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Tai didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas, skirtas vertingiausioms buveinėms ir rūšims išsaugoti.
Tekstas ir nuotraukos: Vidmantas Balkūnas
Įgyvendinimas: Lina Zaveckytė