Rugpjūčio knygų vaikams ir paaugliams TOP 10

Rugpjūčio knygų lentynoje dešimt naujų knygų ir patiems mažiausiems, ir paaugusiems, padėsiančių ramiai užmigti ir nebijoti tamsos, kviesiančių į netikėtus, šiek tiek šiurpius ir juokingus nuotykius, kelsiančių didelius klausimus. Vienas knygas paėmus į rankas norėsis kikenti ir iš nuostabos išplėsti akis, paėmus kitas, atvirkščiai, akimirkai sustoti, nutilti, įsiklausyti ir pasvarstyti apie mūsų didelį didelį pasaulį ir viską, kas jame telpa. Taigi verskim puslapius...

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

Marie Voigt „Švieselė, sužibusi naktį“

Iš anglų k. vertė Saulius Repečka

Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Vaikams nuo 2 m. 32 puslapiai

Pasakojimai galingi, jie gali įkvėpti veikti, padėti įveikti baimes, keisti gyvenimus. Apie pasakojimų galią kalba ir ši miela knygelė, kurią galėtume priskirti mažiesiems skirtų miego knygų kategorijai.

Šioje jaukioje paveikslėlių knygoje realybė, sapnų ir fantazijų pasaulis susimaišo. Mažoji Betė prieš miegą mėgsta vartyti knygutes. Kaip tik dabar skaito apie meškutį Kosmo, kuris bijo tamsos. Ji taip norėtų jį nuraminti! Po akimirkos Kosmos jau Betės kambaryje ir ji turi progą paaiškinti, kodėl tamsos bijoti nereikia ir netgi reikėtų ja žavėtis: juk tik tamsoje gali žaisti šešėliais, matyti mėnulį, išvysti tiek stebuklingų dalykų, nematomų šviesoje. O visų svarbiausia, kad širdyje būtų šiek šviesos, kad apšviestų net pačią tamsiausią tamsą.

Padedamas Betės Kosmo įveikia tamsos baimę, o dabar lydi mergaitę namo, nes keliaudama su meškučiu mergaitė paklydo. Tarp Betės ir Kosmo užsimezga švelni draugystė, juk sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi. Bet ar tai tikrai sapnas? O gal viskas iš tiesų nutiko?

Lu Frazer „Kaip vikingas šalmus iškeitė į pyragus“

Iliustravo Mark McKinley

Iš anglų k. vertė Reda Puodžiukė

Išleido „Baltos lankos“

Vaikams nuo 3 m. 32 puslapiai

Gvildas – vikingas, tačiau skirtingai nei kiti vikingai, jis nemėgsta jokių fizinių išmėginimų: nei kardu mosuotis, nei lanku šaudyti, nei su kitais rungtis. Jam patinka gaminti įvairiausius skanėstus, bet ir labai neramu, ar kiti jį supras ir neatstums.

Knyga kalba ne tik apie tai, kad kiekvienas turime skirtingus talentus, ar kad svarbiausia būti savimi, nes tik taip iš tiesų gali būti laimingas. Knyga taip pat neigia seksistinius, kultūrinius stereotipus ir į kiekvieną žmogų kviečia žiūrėti kaip į unikalų, o ne kokios nors grupės narį, kuris turi elgtis ir mąstyti taip, kaip mąsto toji grupė.

Gvildas berniukas, kuriam patinka gaminti, o jo sesuo Gilė, atvirkščiai, yra tikra drąsuolė ir jai labai patinka galynėtis ir rungtyniauti. Ir ji labai myli savo brolį tokį, koks jis yra, todėl apgina prieš vikingų vadą. Ir kiti vikingai galiausiai priima Gvildą – būsimame vikingų pokylyje jis galės būti vyriausias šefas ir visus pamaloninti nepaprastais savo gardėsiais.

Žaisminga eiliuota paveikslėlių knyga su ryškiomis, komiškomis ir išraiškingomis iliustracijomis.

Seng Soun Ratanavanh „Gasparas ir jo nakties draugai“

Vertėjas nenurodytas

Išleido „Apkabink mėnulį“

Vaikams nuo 3 m. 40 puslapių

Ir tamsa gali būti jauki, švelni, kupina grožio ir gyvybės. Tokią ją matome ir Seng Soun Ratanavanh iliustruotoje ir parašytoje paveikslėlių knygoje „Gasparas ir jo nakties draugai“. Gasparas – vienišas berniukas, jis vienas leidžia vakarą skaitydamas ir svajodamas, vienas lipa į lovą ir mėgina užmigti, nors ir šiek tiek baugoka: ar tamsoje slepiasi baubai, kas tai per garsas? Berniukas svajoja turėti bent vieną mažytį nakties draugą, kuris padėtų jam nusiraminti, nebijoti ir ramiai užmigti...

Berniuko džiaugsmui, po jo lova netrukus pasirodo nakties draugas – pelytė. Jiedu vaikšto po berniuko namus, kurie naktį pasirodo kone stebuklingi, ir sutinka daugiau nakties draugų. Kartu jie žaidžia, išdykauja ir mokosi nebijoti. Naktis Gasparui jau nebebaisi.

Ar iš tikrųjų berniukas sutiko nakties draugus, ar tai buvo tik sapnas? Autorė paliko nemažai ir ryšių, ir subtilių detalių, kurios leis atspėti jums patiems.

Seng Soun Ratanavanh – iš Laoso kilusi knygų iliustruotoja, gyvenanti ir dirbanti Prancūzijoje. Jau pernai turėjome progą susipažinti su jos išskirtinėmis pieštuku ir akvarele kurtomis iliustracijomis miego knygoje mažiesiems „Mijuki, laikas miegoti“, kurią parašė prancūzų rašytoja Roxane-Marie Galliez.

Rosa Tiziana Bruno „Tylenio kepyklėlė“

Iliustravo Paolo Proietti

Iš italų k. vertė Laura Vilkaitė-Lozdienė

Išleido „Nieko rimto“

Vaikams nuo 5 m. 26 puslapiai

Tai subtili istorija apie tylą, kurios šiuolaikiniame pasaulyje vis mažiau. Tylą, kurios būtinai reikia, jei norime išgirsti save ir kitus. Tai viena tų dvigubo adresato knygų, kurios užburti gali ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Pasakojimas nukelia į burzgiantį, traškantį ir klegantį miestą, kuriame niekas šiaip sau nesustoja, nepakelia galvos į viršų, nesišypso, visi užsiėmę, suirzę, prislėgti. Ir visi kalba, kalba tiek daug, kad retai kada išeina vienas kitą suprasti.

Triukšmingas ir niūrus šis pasaulis, iliustruotojas jį vaizduoja kaip bespalvį, visada apniukusį. Tik naujoji „Tylenio kepyklėlė“ – pasitinka jaukiomis pastelinėmis pieštuko spalvomis. Čia nuo vaikystės dėl ligos tyloje gyvenantis konditeris pasitelkęs savo skanėstus sugeba kitiems padovanoti akimirką tylos ir galimybę išgirsti bei suprasti kitą. Juk kartais, susišnekėti žodžių reikia visai mažai, gal net iš viso nė vieno nereikia.

Jo kepiniai tokie skanūs, kad visi nori dar ir dar. O miestą po truputį palieka niūrieji debesys palikdami dangų šviesai ir spalvoms.

Nors visai trumputė, knyga skirta paaugusiems vaikams, jos žodynas sudėtingesnis, o pagrindinė mintis gana abstrakti.

Magdalena Hai „Košmarų krautuvėlė. Siaubingi kutulio milteliai“

Iliustravo Teemu Juhani

Iš suomių k. vertė Viltarė Urbaitė

Išleido „Briedis“

Vaikams nuo 5 m. 62 puslapiai

Devynmetė Nina laaaaabai nori dviračio, tad nusprendžia užsidirbti pinigų. Tik kas galėtų priimti dirbti tokio amžiaus vaiką? Na, nebent pati keisčiausia pasaulyje įstaiga – „Košmarų krautuvėlė“, kurioje galima įsigyti tamsos stiklainiuose, geraširdžių šluotų, šmėklavorių ir kitų nepaprastų

dalykėlių. Vos Nina peržengia krautuvėlės slenkstį, tuojau jai tenka savininką poną Keistutį, ant kurio kažkokiu būdu pateko kutulio miltelių ir jis dabar niekaip negali nustoti kikenti.

„Košmarų krautuvėlė. Siaubingi kutulio milteliai“ pirma serijos „Košmarų krauvėlė“ dalis, kurioje skaitytojas susipažins su įsimintinais pagrindiniais veikėjais –drąsuole Nina, vaiduokliuku Berčiu, krautuvėlės savininko numylėtiniu sausumos aštuonkoju Žliugiu Lipčium ir, žinoma, pačiu ponu Keistučiu.

Nors knygelė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti baugi, tokia nėra. Tai visų pirma nuotykinė komiškoji paveikslėlių knyga pradedantiems ar jau savarankiškai skaitantiems vaikams. Čia daug veiksmo, o bet koks bent šiek tiek baugesnis dalykas tuojau nukenksminamas juokingais elementais ir situacijomis! Taip pat čia svarbus teksto ir vaizdo santykis, tai reiškia, kad kas pasakyta iliustracijomis, tas nepasakyta žodžiais, ir atvirkščiai. Vis dėlto nuo klasikinės paveikslėlių knygos skiriasi tuo, kad teksto čia yra kiek daugiau.

Dovilė Zavedskaitė „Paštininkas ir serbentai“

Iliustravo Patricija Bliuj-Stodulska

Išleido „Tikra knyga“

Vaikams nuo 6 m. 48 puslapiai

Ši knyga pristatoma kaip pokštas. Situacija iš tiesų juokinga – prakiūra vamzdis ir staiga, atrodo paštininkas praranda gyvenimo džiaugsmą, virš jo tarsi pakimba liūdesio debesys, atimantys visas jėgas. Tačiau paštininko sūnus ne iš kelmo spirtas, jis rašo kiek absurdiškus laiškus Santechnikų tarnybai, tikėdamasis sulaukti pagalbos. Susirašinėjimai kasdien darosi vis keistesni, laimei, vieną dieną berniuko laiškas pakliūva ypatingai mergaitei į rankas.

Knygos anotacijoje teigiama, kad prakiurusio vamzdžio katastrofa yra metafora mūsų tobulo gebėjimo iš musės padaryti dramblį. Be abejonės, tuo žaidžiama šioje knygoje, tačiau jautresnis ir pastabesnis skaitytojas kiek melancholiškame pasakojimo tone galbūt įžvelgs tai, kas tiesiogiai nepasakyta. Tai slegianti berniuko tėvo vienatvė, galbūt pyktis ant savęs, kad neturi gebėjimų pasirūpinti savo namais, o gal net ir nusivylimas savo gyvenimu apskritai, gal ne veltui sūnui taria: „Laiškais pasaulio nesutvarkysi.“

Ir vis dėlto net šiame nykstančių popierinių laiškų laikais gali įvykti stebuklas, ypač jei nenuleidi rankų ir labai tikiesi. Juk laiškai susieja, sujungia. Gal vis dėlto ir laiškais galime spręsti problemas?

Paprastai kuo vyresniems vaikams skirta knyga, tuo daugiau ir sudėtingesnių dalykų tenka patirti ir atlikti vaikui, tuo tarpu suaugusieji lieka nuošalyje. Nors ši knyga skirta vaikams nuo 6 metų, ir joje būtent vaikas prisiima atsakomybę spręsti problemas, kurios turėtų būti suaugusiojo atsakomybė. Šios knygos veikėjas tėčiui sunkią akimirką pademonstruoja išskirtinę brandą ir sumanumą.

Knyga išsiskiria nonsenso bei absurdo estetika, švelnia ironija, ir stipriomis povandeninėmis srovėmis, kviečiančiomis į pasakojimą pažvelgti giliau. Todėl knyga ne tik pradinukui, bet ir gerokai vyresniam skaitytojui.

Dovilės Zavedskaitės pirmoji knyga, kurioje taip pat atsispindi absurdo literatūros estetika ir filosofinės minties gelmė, pelnė Aldonos Liobytės premiją už reikšmingiausią metų debiutą. Knygos iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska – naujas veidas lietuvių vaikų literatūroje.

Oldřich Růžička „Gyvūnų rekordų knyga“

Iliustravo Tomáš Pernický

Iš anglų k. vertė Vainius Bakas

Išleido „Alma littera“

Vaikams nuo 6 m. 32 puslapiai

Koks gyvūnas turi didžiausias smegenis pasaulyje? Koks gyvūnas yra greičiausias, o kuris lėčiausias? Koks gyvūnas pats ilgiausias? Kuris gali išmiegoti ilgiausiai? Kas gali pakelti didžiausią svorį? O koks gyvūnas gyvena ilgiausiai?

Pažintinė „Gyvūnų rekordų knyga“ kviečia mažuosius smalsuolius pasigėrėti, koks nepaprastas yra gyvūnų pasaulis, kokių gebėjimų jie turi ir kokia daugybė skirtingų gyvybės formų kartu su mumis gyvena Žemėje.

Gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi ne tik greičiausi, stipriausi, didžiausi, pavojingiausi gyvūnai, bet ir lėčiausi, autorių akiai bjauriausi ir nukeliaujantys didžiausius atstumus gyvūnai.

Neretai pateikiami įvairūs palyginimai, kurie skaitytojui padeda geriau suprasti gyvūnų gebėjimų įspūdingumą. Pavyzdžiui, nurodoma, kad greičiausias užfiksuotas žmogaus bėgimo greitis siekė beveik 45 km/val., tuo tarpu gepardas pasiekia net 120 km/val. Arba, pavyzdžiui, paskaičiuojama, kiek užtruktų nueiti vieną kilometrą, jei judėtume vėžlio, tinginio ar jūrų arkliuko greičiu.

Piret Raud „Kitokios princesių istorijos“

Iš estų k. vertė Viltarė Urbaitė

Išleido „700 eilučių“

Vaikams nuo 6 m. 108 puslapiai

Kokių būna princesių? Pačių įvairiausių? Būna princesių Mumijų, princesių Sraigių, princesių debesėlių ir kitų.

Ko nori princesės? Kuo įvairiausių dalykų! Vienos kaip tradicinių pasakų princesės nori ištekėti, bet joms komiškai nesiseka, kitos tenori slapčia šlamšti saldėsius ir paslaptingai šypsotis, trečios galvoja, kaip padaryti, kad visiems karalystės gyventojams būtų geriau, o ketvirtoms labiausiai rūpi, kad jų pirštukai nebekankintų jų nosytės.

Ko tik toms princesėms nenutinka – lojančiai princesei įkanda blusa ir ji nusprendžia nuo šiol vėl praustis, kitai nuo saldumynų sugenda dantys, todėl ima kramsnoti obuolius, trečia sužino, kad kartais geriau draugių patarimų neklausyti, ypač jei jie skamba absurdiškai. Ketvirta princesė bežiūrėdama į veidrodį jame pamato mažą mergaitę ir kuo ilgiau žiūri, tuo mažiau supranta, ar ji, paprasta mergaitė, yra princesė, ar princesė yra visai paprasta mergaitė.

Taigi autorė šioje knygoje žaidžia stereotipais – nors viršelis stereotipiškai rožinis, jos princesės visai netradicinės. Kaip ir ankstesnėse knygose, autorės stilius taupus, o pasakojimai šviesūs, žaismingi, švelniai ironiški, pabarstyti absurdo ir siurrealumo prieskoniais. Pasakojimai, kurie svyruoja nuo realistinių istorijų iki pasakų, visai trumpučiai, vieni turi aiškią didaktinę, pedagoginę žinutę, kiti labiau žaisimingai filosofiški, kviečiantys mažuosius skaitytojus pačius pasukti galvą ir įsivaizduoti save princesės vietoje, o kai kurios istorijos turi ir antrą sluoksnį, kultūrinių nuorodų, kurias geriau gebės perskaityti tie, kurie skaitys šias pasakas savo vaikams

Vytautas V. Landsbergis „Kiškis Pranciškus mėlynių pievoje“

Iliustravo Ieva Babilaitė

Išleido „Dominicus Lituanus“

Vaikams nuo 7 m. 128 puslapiai

Vytautas V. Landsbergis skaitytojams jau puikiai pažįstamas kaip linksmų, išradingų, juokingų ir kartu išmintingų knygų mažiesiems ir paaugusiems autorius, kurio personažai gyvūnai labai dažnai gauna žmogiškus vardus. Juk prisimenat arklį Dominyką ar pelytę Zitą?

„Kiškis Pranciškus mėlynių pievoje“ prasideda vieną rytą, kai kiškis Pranciškus Piškis pabunda rytą vienas urvelyje. Tėveliai su sesute išėjo mėlyniauti, o jis – mažas užsispyrėlis ir tinginukas – dar iš vakaro pareiškė, kad niekur neis, nes nors mėlynės ir yra tikras skanėstas, jas rinkti mažas malonumas.

Visa knygos istorija trunka vos daugiau nei vieną dieną, bet per ją Pranciškus smarkiai paauga. Likęs vienas jis turi išmokti nusileisti ant žemės, išmokti pasirūpinti savimi ir elgtis ryžtingiau bei atsakingiau. Per tą vieną dieną jis įsipainioja ir į baugius, ir keistus, ir sapniškus, ir fantasiškus nuotykius. Gal net pasaulį jam teks išgelbėti! O gal bent susapnuoti, kad jį išgelbėja.

Daug dėmesio skiriama Pranciškaus santykiams su seneliu – nors jis senesnis ir išmintingesnis už anūką, abu jie lengvai randa bendrą kalbą. Galbūt todėl, kad senelis tiesiogiai nenurodinėja,

kaip elgtis vaikui, atvirkščiai, kitokiais būdais paskatina jį pagalvoti apie savo elgesį ir imtis veikti. Pavyzdžiui, nutikus negeram dalykui pamėginti žaisti polianišką žaidimą – atrasti šviesiąją reikalo pusę ir ja džiaugtis.

Knygoje gausu žaidimų kalba – nuo smagių sąskambių, naujų žodžių išradinėjimo, specialiai, supainiojamų reikšmių, štai, pavyzdžiui, kaip gudriai atšauna Pranciškus išvadintas neapsišvietusiu: „Kaip gali būti apsišvietęs tankiame kadagyne.<...> Čia tokia prieblanda, nors uodega į akį durk“ (p.67).

Tai ne pirmas šios smagios ir subtiliai pamokomos knygos leidimas, prieš dešimtmetį išleista knyga vadinosi „Kiškis Pranciškus be abejo“. Naujasis leidimas autoriaus kiek patobulintas, pakeistas knygos formatas.

Karl Olsberg „Berniukas akligatvyje“

Iš vokiečių k. vertė Indrė Dalia Klimkaitė

Išleido „Debesų ganyklos“

Jaunimui nuo 13 m. 336 puslapiai

Penkiolikmetis Manuelis serga nepagydoma liga, kuri iš jo atėmė galimybę judėti, netrukus atims ir gyvybę, tačiau neatėmė aštraus proto. Likusias dienas jis leidžia žaisdamas kompiuterinį žaidimą, nes nebeturi ką daugiau veikti, nebemato prasmės. Žaidimas įtraukia ir jam nebereikia galvoti apie savo padėtį ir ankstyvą mirtį. Tačiau vieną dieną jo gyvenimą apverčia miglota galimybė įveikti mirtį – gyventi amžinai kompiuteryje. Tam reikės dalyvauti eksperimente, kurio metu bus nuskenuotos jo smegenis ir jo sąmonė, smegenyse sukaupta informacija paversta kompiuterine programa. Tačiau dėl eksperimento jam mirti tektų dar greičiau nei numatyta gydytojų.

Tai provokuojantis romanas, kviečiantis pagalvoti apie tai, ką reiškia būti žmogumi, kokios yra dirbtinio intelekto ribos, ar įmanoma gyventi amžinai ir ką tai reikštų, ar eutanazija – moralu? Nemažą kūrinio dalį sudaro ir ideologinė kova – Manueliui nusprendus dalyvauti eksperimente, jam tenka atsidurti krikščioniškos ir ateistinės diskusijos centre.

Itin daug dėmesio skiriama Manuelio santykiams su šeima – tėvais ir seserimi: kaip juos veikia Manuelio liga, kaip jie jaučiasi dėl jo sprendimo, kiek tėvai yra pasirengę paaukoti dėl menkutės galimybės? Ar kada nors šeima bus tokia, kokia buvo?

Religinių diskusijų ir šeimos dramos fone įsižiebia tikras trileris, kuris verčia permąstyti viską, kas iki tol buvo pasakyta ir pažadėta.

Tai trečioji mokslinės fantastikos trilerio apie netolimą ateitį „Berniukas baltame kambaryje“ dalis. Kiekvienoje dalyje pasakojama vis kita istorija, vykstanti skirtingu laiku, su skirtingais pagrindiniais veikėjais, jei knygas išdėliotume chronoligiškai, būtent ši – „Berniukas akligatvyje“ – būtų pirma, „Berniukas baltame kambaryje“ antra, o „Mergaitė keistoje šalyje“ – trečia. Puikiausia yra tai, kad šią seriją galima skaityti bet kokia tvarka.

Beje, „Berniukas akligatvyje“, mano vertinimu, literatūriškai stipriausia ir įdomiausia iš trejetuko, kurią norėtųsi rekomenduoti visiems didelius klausimus keliantiems paaugliams.