Rugsėjo knygų vaikams ir paaugliams TOP 10
Rugsėjo knygų lentynoje dešimt naujų knygų visai mažiems ir jau paaugusiems vaikams, paaugliams. Šios knygos kvies į nuotykius jaukiose sodybose gamtos apsuptyje, ir į džiungles ir net povandenines gelmes. Rasite tarp jų ir vaikų literatūros klasikos, naujienų ir įkvepiančių istorijų apie žmones, nuvertusius kalnus.
Parengė Eglė Baliutavičiūtė
„Kas gyvena džiunglėse“
Iliustravo Liz Forester
Iš anglų k. vertė Rūta Tumėnaitė
Išleido „Briedis“
Vaikams nuo 0 m. 10 puslapių
Viena vertus „Kas gyvena džiunglėse“ yra tipiška kartoninė lytėjimo knyga, skirta patiems mažiausiesiems, maždaug nuo pusės metų kūdikiams. Joje pavaizduoti įvairiausi gyvūnėliai ir daugelio jų kailių ar odos imitacijas galima paliesti, pajusti jų tekstūrą, švelnumą, slidumą ir panašiai.
Kita vertus, dažniau knygynuose tokios knygelės vaikams rodo mums artimesnį pasaulį – ūkio gyvūnus ar namų augintinius, mūsų miškuose ir pievose gyvenančius gyvūnus. O šioje knygoje vaikams atveriamas džiunglių pasaulis – paliesti ir susipažinti galima ir su populiariausiais gyvūnais – tigru, pantera ar drambliu, ir lemūru, gekonu, tinginiu ir kitais. Prie dalies paveikslėlių parašytas ne tik gyvūno pavadinimas, bet ir nusakoma kokia nors jo ypatybė, pavyzdžiui, kad gekonas turi lipnius letenų padus, kurie padeda laipioti, o lėtajam loriui didžiulės akys padeda matyti tamsoje. Paprastai lytėjimo knygos skiriamos 0–2 metų vaikams, bet dėl šios pažintinės informacijos, knyga gali būti įdomi ir vyresniems nei 2 metų vaikams.
Lytėjimo knygelės mažiesiems svarbios – jiems svarbu ne tik matyti ir girdėti, bet lytėti knygas, o įvairūs medžiaginiai ir panašūs elementai suteikia daugiau galimybių vaikui patirti, pamėgti knygą. O jei knyga nuo mažų dienų vaikui siesis su maloniomis emocijomis ir patyrimais, tai jam gali padėti pamėgti knygas ir skaitymą visam gyvenimui.
„Maestro, muzika!”
Iliustravo Marion Billet
Iš prancūzų k. vertė Donata Pleskevičienė
Išleido Baltos lankos
Vaikams nuo 1 m. 14 puslapių
Tai kartoninė muzikinė knyga, kuri supažindina mažylius su dvylika iškiliausių visų laikų klasikinės muzikos kompozitorių kūrinių: Bacho, Mocarto, Debiusi ir kitų.
Kiekviename iliustruotame puslapyje pristatomas vis kitas kūrinys, kurį galima išgirsti paspaudus specialų apskritimą, o iliustracija vaizduoja kūrinio siužetą ar nuotaika: Roberto Šumano „Slėpynių“ puslapyje matome įvairius gyvūnėlius tarp medžių žaidžiančius slėpynes, Džoakimo Rosinio „Kačių duete“ – Paryžiaus stogus, ant kurių dvi katės kniaukia savo melodijas, o Klodo Debiusi „Arabeskoje Nr. 1“ pastebėsime poną su katiliuku, kuris nuo tiltelio žvelgia į ežerą ir mėgaujasi puikia diena.
Smagi knyga, norintiems savo mažylius supažindinti su vertingiausiais klasikiniais kūriniais ir lavinti jų muzikinį skonį.
Sven Nordqvist „Ar pažįsti Petsoną ir Findusą?“ ir „Kur dingo Petsonas?“
Iš švedų k. vertė Greta Barkauskytė
Išleido „Nieko rimto“
Vaikams nuo 2 m. 14 puslapių
Dėdulė Petsonas ir katinas Findusas – Lietuvoje jau gerai atpažįstami personažai, sukurti pripažinto švedų rašytojo ir iliustruotojo Sveno Nordqvisto. Petsonas ir Findusas sau linksmai gyvena sodyboje tarp laukų ir pievų. Jų gyvenimas ramus, bet kartu ir kupinas nedidelių nuotykių, žaidimų ir juokingų nutikimų. Tad šios knygelės kupinos džiaugsmo, komizmo ir smagybių! O knygų iliustracijos nukelia į jaukią kaimo sodybą, kur gamta žaliuoja, kur tiek daug buities rakandų, kaimo gyvūnų ir kitokių įdomių. Šios knygelės tarsi vasaros atostogos pas senelius kaime.
„Ar pažįsti Petsoną ir Findusą?“ ir „Kur dingo Petsonas?“ – nedidukės kartoninės paveikslėlių knygutės, skirtos mažiausiems skaitytojams; iki šiol leistos tik didesnio formato paveikslėlių knygos apie šiuos du draugus.
Pirmoje knygoje katinas Findusas sugalvojo Petsonui užduočių – jis turi ieškoti paslėptų daiktų. Štai jau rado dubenį, tris kiaušinius, pieno bidonėlį ir keptuvę... Ką gi bando pasakyti gudrusis katinėlis? Gal nori sukirsti keletą gardžių blynų su geriausiu draugu?
Antroje Findusas nupiešė piešinį ir nori jį padovanoti Petsonui, bet niekur jo neranda. O su kitais sodybos gyventojais – vištomis, karvėmis ir muklomis – visai neišeina susišnekėti. Jie tiesiog kvailioja ir draugiškai erzina katiną. Laimei, netrukus pasirodo Petsonas – jis irgi turi staigmeną savo bičiuliui!
Nadia Kovaliova „Meškis ir Žąsis. Pyrago diena“
Išleido Alma littera
Vaikams nuo 2 m. 40 puslapių
Meškis ir Žąsis – personažai jau pažįstam iš ankstesnių lietuvių rašytojos ir iliustruotojos Nadios Kovaliovos knygų. Kiekvienoje iš jų pasakojamas vis kitas Meškio ir Žąsies nuotykis, todėl jas galima skaityti nenuosekliai.
„Meškis ir Žąsis. Pyrago diena“ – nukelia į nuotykių kupiną rudens dieną. Juk taip smagu tarp nukritusių medžių lapų žaisti slėpynių. Deja, užklupus lietui tenka slėptis namuose... čia ir kyla puiki idėja išsikepti obuolių pyragą. Barsukas jiems padeda surasti gardžiausių obuolių ir visai netrukus visi namai pakvimpa nuostabiu rudenišku obuolių pyragu. Ši jauki istorija pasakoja apie vaikiškus žaidimus, draugystę ir tai, kad dalytis labai smagu ir gera.
Nors knygos galiniame viršelyje rasite nurodyta, kad knyga skirta 4–7 metų pradedantiems skaityti savarankiškai vaikams, tačiau puikiai tiks ir mažesniems klausytojams. Juk joje teksto itin mažai ir jis parašytas vien didžiosiomis raidėmis, o paveikslėliai aiškūs, dideli, siužetas nesudėtingas ir smagus.
Alan Durant „Širdyje mylėsiu visada“
Iliustravo Debi Gliori
Iš anglų k. vertė Dalius Norkūnas
Išleido Baltos lankos
Vaikams nuo 4 m. 32 puslapiai
Škotų rašytojos ir iliustruotojos Debi Gliori paveikslėlių knyga „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ – odė begalinei tėvų meilei vaikams, ši knyga itin mėgstama tėvų ir vaikų daugybėje pasaulio šalių. Ieškantys jautrių ir gilias temas paliečiančių knygų, turėtų atkreipti dėmesį į tik ką lietuviškai pasirodžiusią „Širdyje mylėsiu visada“ – ją iliustravo jau minėtoji Debi Gliori, o parašė britų rašytojas Alanas Durantas. Ši knyga nesudėtingai ir įtaigiai kalba apie mirtį, praradimo skausmą, gedulą ir mokymąsi gyventi toliau be mylimo žmogaus šalia.
Gyvena sau laimingai ūdra, kiškė, kurmis ir lapinas, visiems kartu jiems buvo linksma ir gera. Deja, vieną dieną lapinas susirgo, netrukus ir mirė. Jo draugams labai sunku gyventi be mylimo draugo, viskas atrodo nei šiaip nei taip, o skausmas graužia krūtinę, jie visai nebeišeina susitikti su kitais draugais. Laikas bėga, keičiasi metų laikai, tik netekties skausmas neatslūgsta.
Vieną dieną ūdrą, kiškę ir lapiną aplanko voverė, kuri primena jiems, kaip smagu buvo su lapinu, kiek visokiausių juokingų dalykų nutikdavo. Draugai pirmą kartą po ilgo laiko vėl šypsosi ir juokiasi. Ne, lapino jie niekada nepamirš, nes jų atmintyje ir širdyse lapinas gyvens ir toliau.
Kitaip tariant, knyga kalba apie tai, kad amžinai gyventi su skausmu nėra gerai, reikia išmokti gyventi toliau be išėjusiojo – jo nepamiršti, bet lankyti jo kapą, prisiminti gražiausias kartu praleistas akimirkas.
Jei vaikui kyla klausimų apie mirtį ar aplinkoje būta mirties – ši knyga gali būti kaip tik tai, ko reika.
Julian Gough „Kiškis ir Meška. Pelėda puola“
Iliustravo Jim Field
Iš anglų k. vertė Asta Tobulevičienė
Išleido „Alma littera“
Vaikams nuo 6 m. 112 puslapių
Tai jau nebe pirma komiška ir kartu išmintinga, gausiai iliustruota knyga apie dviejų draugų – ramiosios meškos ir dramatiškojo kiškio – nuotykius. (Kiekviena knyga – atskira istorija, todėl visai nebūtina jų skaityti iš eilės.)
Vieną dieną į ramų meškos ir kiškio slėnį nusileidžia keistas nematytas padaras ir atsitrenkia į medį. Vos kiškis su meška išsiaiškina, kad tai pelėda – kiškis paklaiksta. Jis girdėjęs baisių dalykų apie pelėdas – jos pavojingos, jų nagai kaip kardai, jos yra metro, ne, dviejų, ne gal keturių ar net penkių metrų ūgio, jos tave gyvą praryja, o kitą dieną išraugėja tavo kaulus! Taip taip, kuo daugiau kiškis kalba, tuo baisesnė atrodo pelėda, nors tas be sąmonės vis dar gulintis gniužulas visai neprimena siaubingo plėšrūno. Laimei, meškai pavyksta nuraminti kiškį ir netrukus paaiškėja, kad mažoji pelėda visai nebaisi, ji netgi gali tapti puikia drauge.
Ši daugiaklodė istorija kalba apie daug svarbių dalykų. Visų pirma, ji yra draugystę, baimę, kuri lydima lakios vaizduotės, gali iš musės padaryti dramblį, ir apie tai, kad nereikia nieko iš anksto ir be įrodymų teisti. Knygą galima perskaityti netgi migracijos, pabėgėlių, išsigandusios minios keliamo chaoso situacijų kontekste.
Virgis Šidlauskas „Goris“
Iliustravo Marija Smirnovaitė
Išleido „Nieko rimto“
Vaikams nuo 6 m. 32 puslapiai
Virgis Šidlauskas mėgsta kurti naujus, įdomius ir šiek tiek keistus pasaulius. Į dar vieną tokį jis kartu su patyrusia iliustruotoja Marija Smirnovaite kviečia panirti savo naujausioje paveikslėlių knygelėje „Goris“.
Giliai giliai po vandeniu, kur viskas šiek tiek žalsva, gyvena daugybė keistų padarėlių. Čia stovi egzotiškai atrodantis miestas, vyksta mugės ir cirko pasirodymai, o nuo visų atokiai nuo nepriežiūros apdumblojusiame slepiasi šios istorijos pagrindinis veikėjas Goris.
Goris gyvena vienas, nieko neįsileidžia ir yra amžinai surūgęs. Kadaise jis netikėtai susidūrė su aukščio baime, pasijuto „menkutis lyg karoso žvynelis“ ir kaip tyčia tą pačią akimirką kažkas jį (gal tyčia, gal ir ne) stumtelėjo, jis griuvo ir susižeidė. Kūnelis smarkiai nenukentėjo, bet ego – labai. Tada ir atsiskyrė nuo visų. Jo gyvenimas netikėtai pasikeičia kai vieną dieną atsitiktinai į jo namus undinukas...
Į trumputę istoriją autorius įaudė daugybę svarbių psichologinių temų – mūsų baimę būti išjuoktiems ir atstumtiems, negebėjimą atleisti ir pasijuokti patiems iš savęs. Būtent dėl tokių subtilių temų, knyga skirta ne jau kiek paaugusiems vaikams, pradinukams. Kūrinio kalba irgi kiek sudėtingesnė, išdailinta ir švelni, skaitydami atrasite daugybę įvairiausių taiklių ir vaizdingų palyginimų.
Edgar Valter „Puokiai“
Iš estų k. vertė Viltarė Urbaitė
Išleido „Nieko rimto“
Vaikams nuo 7 m. 144 puslapiai
Estų rašytojas ir iliustruotojas Edgaras Valteris pamėgtas ne tik gimtojoje šalyje, bet ir Lietuvoje. Po daugiau nei dešimtmečio pasirodė jo knygos „Puokiai“ pakartotinis leidimas.
Puokiai – autoriaus išgalvotos gamtos būtybės, gyvenančios prie vandenų. Puokiai primena išdžiūvusių žolių kupstelius, tik kad turi veidus, rankas ir kojas, dar jie labai smalsūs ir linksmi, tikri padūkėliai. Paprastai jų nesutiksi, jie vengia žmonių, tačiau kartą išėję ieškoti naujų namų jie netikėtai atsiduria prie senos sodybos, nuo kurios sklinda gerumas. Nenuostabu, kad jie greitai susidraugauja su sodybos šeimininku Piekiu ir įsitikina, kad žmonių būna visokių ir ne visų reikia bijoti.
Puokiams apsigyvenus pas Piekį, prasideda nuotykių, linksmybių ir daugybės naujų įspūdžių kupinos dienos – juk taip įdomu ir keista gyventi žmogaus namuose tarp neįprastų rakandų. Po truputėlį puokiai supanašėja su Piekiu, o Piekis su puokiais – tai tikra draugystė, visi jie laimingi ir patenkinti.
Tai džiugesio, gerumo ir laimės kupina knyga, kurios pasakojimą praplečia puikios paties pieštos autoriaus iliustracijos, vaizduojančios idilišką gyvenimą kaimo sodyboje gamtos apsuptyje.
Stanisław Lem „Robotų pasakos“
Iliustravo Gosia Herba, Paweł Mildner, Rita Kaczmarska ir kt.
Iš lenkų k. vertė Viktoras Tamošiūnas
Išleido „Odilė“
Vaikams ir jaunimui nuo 10 m. 208 puslapiai
Lenkų rašytojo Stanisławo Lemo pavardė turbūt daugeliui girdėta – jis fantastas, bene geriausiai žinomas kaip „Soliario“ autorius. Kaip vaikų literatūros kūrėjas jis žinomas mažiau, nors kai 1964 m. pasirodė pirmasis „Robotų pasakų“ leidimas Lenkijoje, netrukus jos buvo įtrauktos į mokiniams perskaityti privalomųjų knygų sąrašą. Lietuviškai šios pasakos šiemet išleistos pirmą kartą.
„Robotų pasakas“ – sudaro šešiolika trumpų pasakų. Kaip puikiai pažymi patys knygos leidėjai, jose mokslinė fantastika meistriškai jungiama su folkloro tradicija, socialine ironija ir satyra.
Skirtingai nei mums įprastose pasakose, šiose veikia ne paprasti drakonai (ar jie gali būti paprasti?), o iš elektros sutverti; riteriai ne šarvais apsikaustę, o patys yra iš geležies, žalvario ar kvarco; o išminčiaus vaidmenį neretai atlieka protingosios mašinos, nors net ir joms kartais būdingos žmogiškosios ydos. Šių knygų pasaulyje išradimų nestinga – egzistuoja mašinos, galinčios padaryti ir pagaminti viską iš „n“ raidės, paprastus akmenis ir medžius jau seniai pakeitė kiberakmenys ir kibermedžiai kibergiriose, kai kurių pasakų veiksmas vyksta mėnulyje, kosmose ar tolimoje planetoje.
Nepaisant daugybės stebinančių dalykų, vis dėlto daug kas pasakose atpažįstama – ne tik liaudies pasakų siužetai, bet bendražmogiškosios temos. Dažnai pasakose pajuokiamos žmonijos ydos: kvailumas, tuščios ambicijos ir garbėtroška, menkybė. Štai du išradėjai pešasi, kas gudresnis, ir vos nesunaikina pasaulio, karalius įsakinėja kurti vis tobulesnes karo mašinas ir vos nepražūva pats su visa karalyste. Be to, kaip jau galėjote suprasti, pasakos turi aiškų moralą.
Daugiasluoksnėse „Robotų pasakose“ nestinga ir blizgučių akims, neribotos fantazijos, komizmo, gelmės ir išminties. Ne veltui jas skaito ne tik vaikai, bet ir suaugę mokslinės fantastikos gerbėjai.
„Robotų pasakas“ iliustravo aštuoni lenkų dailininkai, pelnę apdovanojimų daugelyje tarptautinių iliustruotojų konkursų. O kadangi nedažną knygą vaikams lydi įžanginis ar pabaigos žodis, norisi pasidžiaugti, kad knygoje jauniesiems skaitytojams keletą žodžių apie Stanisławą Lemą ir jo kūrybą parašė lietuvių rašytojas fantastas Justinas Žilinskas.
Lorena Kickok „Helenos Keler istorija“
Iš anglų k. vertė Virginija Traškevičiūtė
Išleido Alma littera
Jaunimui nuo 12 m. 144 puslapiai
Kartais negalia nėra kliūtis pasiekti tai, ko trokšti, kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodytų, jei turi stiprią valią, pakankamai užsispyrimo ir žmones, kurie nori bei žino, kaip tau padėti. Apie tai yra ši tikrais faktais paremta istorija.
Helena Keler dvejų metų susirgusi, liko akla ir kurčia visam gyvenimui. Tėvams sunkiai sekėsi su ja susitvarkyti ir jie jau buvo nuleidę rankas: „Jos protas, kad ir koks jis ten būtų, įkalintas vienutėje <...>. Jis negali ištrūkti, ir niekas negali atidaryti durų, nes raktas pražuvęs, surasti jo neįmanoma“. Tačiau jų šeimoje apsigyvena Mokytoja, kuri pakeičia Helenos gyvenimą. Ji tiki, kad Helena yra sveika, stipri ir protinga mergaitė, jei tiesiog reikia pagalbos. Mokytoja išlaisvina septynmetę mergaitę, išmokydama ją į delną rašomos ženklų kalbos, o vėliau ir dar daugybės naudingų dalykų. Nors iš pradžių buvo sunku, ne mažiau nei Mokytoja, pati Helena stengėsi ištrūkti iš tylos ir tamsos.
Šiandien Helena Keler (1880–1968) yra žinoma amerikiečių rašytoja ir žmonių su negalia teisių aktyvistė. Nepaisant daugybės kliūčių ji baigė ne tik mokyklą, bet ir Harvardo universiteto Radklifo moterų koledžą, o vėliau visą gyvenimą rašė, skaitė paskaitas, gynė neįgaliųjų teises ir rinko jų mokymui labdarą. Knygoje pasakojama Helenos Keler nelengva ir įkvepianti kelionė nuo mažų dienų iki pat senatvės. Ją pravartu perskaityti tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, ypač tiems, kurie pernelyg dažnai kartoja „negaliu“ ar „neįmanoma“.