Rugsėjo vaikų ir paauglių knygų TOP10

Koks galėtų būti blogų dienų gelbėjimo planas? Žinoma, kad gera ir tinkama knyga tikrai gali išgelbėti prastą dieną ir pakelti ūpą, nuskraidinti į kitus pasaulius, kuriuose šviečia saulė, o veikėjai patiria daugybę nuotykių ir išbandymų. Dėmesio vertų knygų vaikas ir paaugliams šiame tope rasite net dešimt. Bet yra ir daugiau receptų, vienas iš jų atskleidžiamas Kotrynos Zylės ir Ingos Dagilės knygoje „Geriausia diena“!

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

Ši kartoninė paveikslėlių knyga su garsais – pasakoja ne šiaip kokią nors mielą istoriją muzikinio kūrinio motyvais, joje pasakojama apie patį Bethoveną! Biografinės knygos vaikams nėra itin dažnos Lietuvoje, o dargi skirtos patiems mažiausiems.

Valtimi per miestus miestelius ir miškus upe plaukiantis gyvūnų orkestras mažuosius supažindins su vienu garsiausių visų laikų kompozitoriumi ir svarbiausiais jo gyvenimo momentais bei penkiais itin svarbiais muzikiniais kūriniais. Kūrinio kalba nesudėtinga, nesileidžiama į smulkmenas, tačiau dėl informatyvumo knyga tikrai tiks ne tik mažiausiems, bet ir jau kiek ūgtelėjusiems vaikams.

Tiesa, reikėtų pastebėti, kad muzikinio įrašo kokybė ne itin gera, tad knyga labiau pasimėgauti pavyks kūrinius susiradus internete ir pasileidus per kitus prietaisus.

Vienos knygos mažiausiems rašomos apie universalias, ir vaikams, ir suaugusiems aktualias temas – draugystė, svajonės, meilė, o kitos apie labai konkrečias mažųjų patirtis, aktualias tik tam tikru gyvenimo momentu, jos gali vaikui padėti spręsti tam tikras problemas ar iššūkius. Atrodo, kad taikomojo pobūdžio knygų daugėja, štai ir nauja Skaistės Dirgėlienės ir Gretos Alice knyga „Otis eina į darželį“ kaip tik tokia.

Tai mielas ir švelnus, vaiko potyriams atidus pasakojimas apie pirmąją Očio dieną darželyje. Očiui neramu, jis nori ir patirti naują nuotykį, bet ir nori likti namuose. Pirma diena kupina įspūdžių, naujų pažinčių, žaidimų, tačiau ir persmelkta nuolatinių minčių apie mamą ir tėtį, kurių mažylis be galo ilgisi. Tačiau dienai pasibaigus Otis labai patenkintas darželiu ir jau svajoja apie rytdieną, kai vėl čia sugrįš.

Paprastai vaikai susigalvoja įsivaizduojamus draugus, o štai 2015 m. metais prestižinį Caldecotto medalį, teikiamą už geriausią metų paveikslėlių knygą, išleistą JAV, gavusioje Dano Santato knygoje „Biklio nuotykiai. Neįsivaizduojamas draugas“ nutinka atvirkščiai – daugybė dar vaikų nesulaukusių įsivaizduojamų draugų smagiai leidžia dienas tolimoje saloje. Vienas iš jų – Biklis, tiesa, kol kas bevardis, pavargo laukti ir sugalvojo kai ką neįsivaizduojamo – leistis į ilgą kelionę, patekti į žmonių pasaulį ir pats susirasti savo vaiką, su kuriuo galėtų tapti neišskiriamais draugais.

Kelionė sunki, o žmonių pasaulis kitoks nei įsivaizdavo ir, kai jau atrodo, nuleis rankas – nutinka stebuklas. Jį pastebi tokia pat vieniša mergaitė. Jo mergaitė. Jo draugė.

Visai kaip klasikinėse paveikslėlių knygose – žodžių šioje knygoje labai mažai, vyrauja fantastiški, vaizduotę žadinantys ir į nuotykius kviečiantys piešiniai. Tai knyga ne tik apie draugystės troškimą, bet ir tai, kaip svarbu nesėdėti sudėjus rankų, bet siekti savo svajonių.

Paulai labai patinka sakyti NE, taip gali išsisukti nuo daugybės nemalonių darbų. Nusineši indus po valgio? NE. Susitvarkyti žaislus? NE. Valytis dantis? Ne ne ne.

Vieną vakarą Paulos mama žvilgtelėjusi į netvarką dukros kambaryje tarsteli, kad netrukus čia viskas virs džiunglėmis. Ir vos Paula spėjo užmigti, ją pažadina knarkiantis liūtas, koridoriuje pasitinka egzotiški pernelyg garsiai kranksintys pekanai, beždžionėlės plėšo jos knygeles... O baisiausia, kad ir jai išauga uodega. Ji visai nenori, kad namuose būtų džiunglės, o ji pati visai nenori būti laukinis gyvūnas. Paula greitai susipranta, ką nuo šiol turi daryti. Ir žinoma, laimei, visos šios džiunglės tebuvo neramus sapnas.

Tai žavingai ir su humoru iliustruota didaktinė istorija, kuri artima pasirodys tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurie ją skaitys savo mažiesiems.

Uostamiesčio vaikų šiandien laukia tikras netikėtumas – kažkas po visą miestą paleido daugybę popierinių lėktuvėlių. Mažieji smalsuoliai it tikri detektyvai su darželio auklėtoja tuojau leidžiasi išsiaiškinti, kas ir kodėl tai padarė. Tirdami šią bylą ir sekdami lėktuvėlių pėdsakais jie susipažįsta su daugybe įvairių profesijų, apsilanko ir oro uoste, ir ūkyje, ir restorano virtuvėje ir daug kitų darbo vietų.

Tai į grožinės literatūros rūbą įvilkta pažintinė knyga, padėsianti mažiesiems geriau suprasti, kaip veikia pasaulis, miestas, kiek skirtingų profesijų reikia, kad viskas vyktų sklandžiai ir nieko netrūktų.

Ši knyga turėtų sudominti vaikus, kurie neatsitraukia nuo Richardo Scarry knygos „Ką žmonės dirba visą dieną“.

Robotas, kuris padarytų namuose viską, ką reikia – tikra svajonė ir mažo, ir didelio. Robotas, kuris nurinktų nuo stalo trupinius, sukrautų žaislus į dėžę, pagamintų skanius pietus ir daug daug dar ko nuveiktų.

Štai gyveno sau ramiai du broliai – Rutgeris ir Valteris. Valteris sukinėjosi namuose, o Rutgeris išradinėjo visokiausius daiktus. Išrado ir robotą, kai tik šią mintį jam pakišo brolis. Manot, kad viską galintį robotą turėti labai puiku? Perskaitę šią paveikslėlių knygelę greičiausiai apsigalvosit... Rutgerio išradimas pasirodo esąs ne tik puikus darbininkas, bet jis ir turi savo minčių, ypač kaip pagerinti brolių gyvenimą.

Šmaikšti ir smagi knyga apie tai, kad kartais geriau, jei svajonės neišsipildo. Kartais juk svajonės mintyse atrodo daug geriau nei realybėje.

Knygą sukūrė Lietuvoje iš tokių paveikslėlių knygų kaip „Atgijęs namas“ ar „Ilga kelionė“ pažįstamas autorių duetas.

Rašytoja Kotryna ir Inga Dagilė paruošė puikų receptą, kaip net blogiausią dieną padaryti bent šiek tiek geresnę ar normalesnę. Ir šį receptą sudėjo į naują knygą „Geriausia diena“, kur iš pradžių buvo sukurta knygiuko pavidalu akcijoje „Knygiukai į pagalbą vaikams“.

Elzė ir Titas gyvena viename daugiabutyje, turi skirtingus pomėgius, bet sutaria visai neblogai, tik Titui ne visai aiškus Elzės užsidegimas rinkti degtukų dėžutes ir į jas krauti geriausių dienų atminimus – piešinėlius, smulkius daiktelius, net kvapus, t. y. tai, kas primintų būtent tą puikią dieną. Tačiau Elzė įtikina Titą pabandyti. Ir štai vieną dieną, kai abiem vaikams diena nekokia, jiedu išsitraukia savo degtukų dėžutes ir, o stebukle, suveikia! Vaikai panyra į nuotykių prisiminimus ir net nepastebi, kaip prabėga laikas, o diena ima ir apsiverčia aukštyn kojom – tampa geriausia diena.

Knyga papasakos ne tik apie vaikų kasdienybę ir puikią Elzės idėją, bet iliustracijos parodys margų margiausią daugiabučio gyvenimą, o iš koliažų ir piešinių sukurtos iliustracijos galbūt netgi pakiš ne vieną kūrybingą įdėją mažiesiems, kaip ką nors susikonstruoti ar įdomiau nupiešti panaudojant paprasčiausius buities daiktus.

Jau vaikų literatūros klasika tapusių knygų „Tegu baltieji lokiai šoka“ bei „Ištižėliai ir pramuštgalviai“ autorius Ulfas Starkas lietuviškai skaitantiems tuojau atsiskleis visai naujai. Iki šiol mums pažinotas kaip jautrių ir kartu juokingų knygų vaikams ir jaunesniesiems paaugliams kūrėjas, pasirodo, rašė ir eilėraščius!

Knygoje mįslingu pavadinimu „Žvėrys, kurių niekas nematė, tik mes“ rasite dvidešimt septynis verlibru parašytus eilėraščius apie įvairiausius sutvėrimus, kurie iš pradžių gyveno tik autoriaus vaizduotėje, o vėliau įsikūrė ir šioje knygoje.

Apie ką šie eilėraščiai? Apie gyvenimą, apie tai ko trokšta, apie ką svajoja, kaip dienas leidžia keistieji padarai. Vieni eilėraščiai labiau žaismingi, stebinantys išmone ir netikėtais vaizdiniais, kiti šiek tiek liūdni, filosofiški: štai Kvinela kas vakarą žvelgia į vandenį ir ten mato savo dvynę, kuriai vis kartoja „Tu mano vienintelis draugas“, Lumena savo tinklais ketina pasičiupti dieną, o Kokiažuvė, išlipusi iš vandens ir įsikūrusi medyje, mąsto apie gyvenimo laikinumą. Knygoje kažką sau įdomaus ir artimo atras ir ikimokyklinukas, ir ūgtelėjęs vaikas, ir suaugusysis.

Knygą iliustravo suomių vaikų knygų dailininkė Linda Bondestam už savo kūrybą apdovanota ne viena premija. Jos stilius, kiek žaidžiantis praėjusio amžiaus antros pusės eksperimentais, išsiskiria drąsiomis formomis, ryškiomis spalvomis bei įvairių technikų derinimu.

Naujame knygų vyresniems pradinukams bei jaunesniesiems paaugliams „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“ bei „Raganos sūnus“ autorės maginio realizmo romane „Beveik tikra Džeko istorija“ pasakojama apie daugelio, net tėvų beveik nepastebimą berniuką Džeką, kuris prasidėjus tėvų skyrybos išvežamas pas dėdę ir tetą į atokų mažytį miestelį Ajovos valstijoje.

Nuo pat pirmų atvykimo akimirkų ima dėtis keisti, sunkiai paaiškinami, tiesiog magiški dalykai, kuriais Džekas netiki ir nenori priimti, vienintelis jo noras – grįžti namo. Tačiau tai neįmanoma, atrodo, kad pats miestelis, tetos ir dėdės namas, gamta... viskas jo nenori paleisti. Pamažu ima skleistis miglota, su mitais ir prietarais persimaišiusi realybė, kurioje Džekui lemta atrasti tai, kas jis iš tikrųjų yra ir kodėl tiek laiko buvo kitų nepastebimas. Šis atradimas turės didžiulę kainą.

Istorija šiek tiek šiurpi, šiek tik filosofiška, viena iš tų, kurios palieka daug klausimų ir minčių, kuriuos susidėlioti ir atsakyti teks pačiam skaitytojui.

Vaikų literatūros kūrinių, pasakojančių apie gyvenimą sovietmečiu iš šių dienų perspektyvos tėra vienas kitas, dažnai nutaikytas į kokį nors konkretų įvykį, pavyzdžiui, tremtį ar išsivadavimą, Sausio 11-osios įvykius. O naujame GiedRé‘s ir Holly R. istoriniame komikse „Skardinė žirnelių“ pasakojama būtent apie gyvenimo kasdienybę sovietmečiu, kuri šiandieninių vaikų kartą gali stipriai nustebinti.

Ar žinojote, kad konservuoti žirneliai sovietmečiu buvo tikra retenybė? Kad už, rodos, nekaltų plakatų kabinimą galėjai būti išsiųstas į lagerį, o vieną kramtomosios gumos gabalėlį kaip didžiausią brangenybę paeiliui čiaumodavo visi kiemo vaikai?

Per trijų kartų gyvenimo istorijas nesudėtinga kalba atskleidžiama neteisybė ir nelygybė, nuolatinis įtarumas, susikaustymas, melas, net paprasčiausių daiktų trūkumas, ir gyvenimo pilkybė sovietmečiu, ne vieną privesdavusi prie alkoholizmo. Ryškių spalvų tam gyvenimui suteikdavo tik ryšiai su artimaisiais, jų pasiaukojimas ir žygiai, bei malonūs draugystės blyksniai, kai su draugais dalindavaisi viskuo – ar kramtomąja guma, ar trintuku, kurį sukarpydavai į daugybę smulkių gabalėlių.

Knygos pabaigoje atskleidžiama ir įtampa tarp kartų. Istorijos pasakotoja, kuri su mama iš Lietuvos išvyko dar vaikystėje, tik iš mamos pasakojimų žino sovietmečio baisybes, nes jai, vaikui, kur kas labiau įsiminė tai, kas buvo gražu ir gera – močiutė, suveikdavusi visiems anūkams apelsinų, ar visko dalijimasis su draugais. Todėl susišnekėti ir suprasti viena kitą dabar, mergaitei jau suaugus, ne taip ir lengva.

Pasak leidyklos pristatymo, GiedRé  (g. 1985 m., tikrasis vardas Giedrė Barauskaitė) gimė Lietuvoje, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko gyventi į Prancūziją. Tuomet jai, kaip ir knygos pasakotojai, buvo septyneri. Suaugusi tapo dainų kūrėja, dainininke, komike, o dabar ir rašytoja. „Skardinė žirnelių" – debiutinė jos knyga, prancūziškai išleista 2019 metais.