#98 Sidabravas
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
1829-aisiais pastatyta Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčia.
Netrukus jos viduje susirinks apie šimtą žmonių.
Jie kalbės ir tylės apie bendrystę. Apie juos telkiantį žmogų.
O kol kas mes bandome padaryti nuotrauką „Auksinis ruduo“.
Tiksliau tokią, kurioje rastumėte ir aukso, ir sidabro.
Ir visų kitų spalvų, į kurias rudeniui įpusėjus įsižiūrime įdėmiau.
Tada sugrįžtame prie bažnyčios, kur sidabras ryškesnis už auksą.
Kunigas Remigijus Jurevičius, suskilusį varpą pakeitęs nauju.
Šiandien Sidabravo bažnyčioje klebonas aukos paskutines mišias.
Ponia Bronė sako einanti pasimelsti, padėkoti ir atsisveikinti.
Nuotrauka tarsi sidabrinė. Bet istorija apie žmogų, čia vadinamą „auksiniu“.

Rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas Sidabrave klebonavo 1905-aisiais. Tiesa, vos keletą mėnesių. O štai kunigas Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius Si­dab­ra­vo, Va­dak­tų ir Dap­šio­nių baž­ny­čiose kartu su tikinčiaisiais meldėsi penkerius metus. Sako tikėjęsis čia būti iki mirties, bet vyskupas nusprendė jį paskirti kitur.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nieko čia ypatinga – tokia ir yra kunigystės misija, bendruomenės nuolat priima ir išlydi besikeičiančius kunigus. Tačiau šis atvejis nėra kasdienis. Kaip ir pats klebonas, kurio išlydėtuvėms nusprendėme skirti 98-ąjį pasakojimą iš 100.

 

Norėdami jus sudominti, pavadinimui parinkome neįprastą detalę. Bet klebonas tikrai vairavo nedidelį traktorių bažnyčios viduje. Ją remontuojant, kapitališkai tvarkant sienas ir grindis, meistrai dirbdavo iki vakaro. O klebonas nusprendė padirbėt iki išnaktų. Miestelyje niekas nepamirš atsitikimo, kai seniūnas, vidurnaktį išvydęs bažnyčioje mirgančias šviesas, atėjo ir pamatė statybose burzgiantį kunigą.

Ką dar galėjome iškelti į pavadinimą? Pavyzdžiui, faktą, kad Re­mi­gi­jus Ju­re­vi­čius, prieš daugiau kaip dešimtmetį klebonavęs Žarėnų miestelyje, kartą nusprendė neaukoti mišių, nes parapijiečiai sekmadienį susirinko ne bažnyčioje, o bulviakasyje. Atrodo, kad Sidabravo ir aplinkinių kaimų žmonės šių mišių dėl bulviakasio nepraleistų. Todėl į jas atvykome ir mes.

Paprašėme stabtelėti ir bent keliais žodžiais apibūdinti kleboną.
O klebonas prašė jo neapraudoti – gyvenimas nesibaigia.
Nuodėmės ir atleidimas.
Naujas bažnyčios grindis kartu su meistrais klojo pats klebonas.
Sidabravo bažnyčios choras.
Iš palubio mes taip pat nusileidome į apačią.
Kad galėtume nufotografuoti iš arčiau, o tada sugrįžti viršun.
Po vieną ir būreliais parapijiečiai ėjo tarti padėkos žodžių.
Visų kalbų neišgirsite, bet choristų – būtinai.
Mišių patarnautojai, dabar padedantys priimti sveikinimus.
Nes ilgai nesibaigė nei dovanos, nei kalbos.
Klebonas paskutinį kartą taria žodį kaip bažnyčios šeimininkas.
Po mišių išėjome į lauką. Sutarėme padaryti nuotrauką atminčiai.
Remigijus Jurevičius, Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.
Sakydamas pamokslą, kunigas kalbėjo apie pasitikėjimą vienų kitais.
Šalia Sidabravo pamatėme kopūstų lauką.
Ir štai tokią šypseną.
Tu gali įsigyti bulvių ar kopūstų, o užmokestį palikti kasoje.
Štai taip turbūt ir atrodo kunigo linkėtas pasitikėjimas. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą