Spalio vaikų ir paauglių knygų TOP9

Išmokti pažinti, suprasti ir priimti kitą be galo svarbu, nemažai į spalio topą atrinktų knygų susijusios su šiomis temomis – nesvarbu apie ką tos knygos pasakoja, ar apie vampyrus, įsiveisusius mokykloje, ar patyčias, ar Antrojo pasaulinio karo metus, ar kaimynystę. Taip pat rasite tope ir tiesiog smagių, juokingų, neįpareigojančių knygų, kurios jas skaitant privers išsišiepti nuo ausies iki ausies arba netgi garsiai nusikvatoti.

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

„Kakė Makė“ jau tapo tikru lietuvių vaikų literatūros fenomenu, o jos draugų ir kitų jos pasaulio gyventojų nuotykius kuria ne be vien Lina Žutautė, bet ir kiti žinomi lietuvių rašytojai bei iliustruotojai, pavyzdžiui, Tomas Dirgėla, Greta Alice, Benas Bėrantas.

Nauja serijos knyga, parašyta Beno Bėranto, pasakoja apie dviejų Kakės Makės keturkojų – šuns Čiūčios ir vienaakio katino Pirato – nuotykius. Piratas, kol jo nepriglaudė Kakės Makės šeima, gyveno lauke. Namuose jam labai gera, bet vis vien traukia laukinis gyvenimas. Vieną dieną padedamas Čiūčios jis slapta iškeliauja su visa šeima į išvyką užmiestyje. Prasideda be galo juokingi Pirato nuotykiai – jis vis kur nors įsivelia ir ko nors prisidirba, laimei, visada šalia yra pasirengęs padėti Čiūčia.

Smagi ir kurioziškų nutikimų kupina knyga.

Artėjant metų pabaigai, knygynų lentynose padaugėja kalėdinių ir šventinių knygų. Pirmoji šiemet man patekusi į rankas – rašytojo ir iliustruotojo paveikslėlių knyga mažiesiems „Snaigė“.

Tai Kalėdų laukimu ir džiaugsmu alsuojanti knyga apie snaigę, kuri bijojo nusileisti žemyn, ir mažą mergaitę Nelę, svajojančią apie gražiausią eglutę. Nors jos eglutės šakelė nei dydžiu nei puošnumu neprilygsta matytoms vitrinose, tačiau vieną naktį jos viršūnę papuošia gražuolė snaigė – dabar tai pati gražiausiai ir puikiausia eglutė, kokią tik mergaitė kada turėjo.

Be galo šilta istorija, skatinanti vaikus džiaugtis net mažiausiais dalykais – juk kartais jie patys ypatingiausi.

Kai dukra užsispiria neiti į darželį, Jonės tėtis nutaria eiti vietoj jos ir praleisti dieną su vaikais. Jonei staiga praeina visos įsivaizduojamos ligos ir ji jau skuba paskui tėtį. Visos grupės laukia pati keisčiausia diena ir smagiausia diena!

Vaikų jau puikiai pažįstamas rašytojas Tomas Dirgėla sukūrė kurioziškų situacijų, juokų ir vaikiškos fantazijos kupiną knygą, kurią skaitydami greičiausiai kvatosis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisiminę savo vaikiškus išmislus.

Kai name atsilaisvina butas, kaimynai tuojau ima ieškoti naujo nuomininko, tačiau tai pasirodo ne taip jau paprasta. Susidomėjusiems laisvu butu vis kuo nors neįtinka kaimynai, taigi, ar atsiras bent vienas, kuriam patiks ne tik būstas bet ir kaimynai?

Žaisminga eiliuota pasakaitė parašyta žydų poetės, dramaturgės ir literatūros profesorės, turinčios litvakiškų šaknų.

Mažuosius, o tikriausiai ir suaugusiuosius nustebins ypatinga knygos forma. Ji ne tik išsilanksto it armonika, bet ir turi daugybę atvartų, praplečiančių ir paįvairinančių skaitymą bei kūrinio patyrimą. Šios knygos dizainą įkvėpė XVIII – XIX a. leistos transformacinės knygelės. Tokią knygos formą ir iliustracijas sukūrė lietuvių knygų menininkė, kūrybinės studijos „Knygų šalis“ steigėja Sigutė Chlebinskaitė, garsėjanti netikėtais knygų dizaino sprendimais.

Paprastai Kaunas laikomas labai lietuvišku miestu, tačiau jame nuo seno sugyveno daug tautų. Projekto „Kauno tautų pasakos“ metu buvo surinktos,renginiuose skaitomos įvairių mieste gyvenančių tautų pasakos, kurios galiausiai sugulė į daugiakalbę knygą.

Joje rasite 12 tautų pasakas: armėnų, graikų, lenkų, marokiečių, romų, rumunų, rusų, sirų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų pasakų. Kiekviena pasaka išspausdinta ne tik lietuvių, bet ir originalo kalba. O kiekvienos šalies pasaką lydi ir trumpas tos šalies, kultūros ir tautos pristatymas.

Nuskaičius knygos puslapiuose esančius QR kodus, galėsite pasiklausyti įskaitytų pasakų lietuvių ir originalo kalbomis, taip pat išgirsti pasakojimus apie įvairių tautų kultūras ir kaip jos įsitvirtino Lietuvoje.  

Nors knyga orientuota į Kauną, tačiau pasakos universalios, o Lietuvoje gyvenančių tautų kultūrinį paveldą verta bent šiek tiek pažinti visiems.

Vaikų poetės Violetos Palčinskaitės pjesė „Vejuosi vasarą“, parašyta dar 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, galima sakyti, yra legendinė. Ji pastatyta daugybę kartų profesionaliuose ir mokyklų teatruose, be to, ne vien Lietuvoje.

Aktualumo neprarandanti eiliuota pjesė pasakoja apie nuostabų Pienės Pūko miestą – čia amžina vasara, visada tvyro taika ir ramybė. Į jį patenka mokyklinukė Giedrutė, kuri ura amžinai nelaiminga ir dalytis nemėgstanti mergaitė. Ji čia atklydo ieškoti pamesto akmenuko, dar pati nesuprasdama, kad iš tiesų ieško pamestos laimės.

Giedrutei pažindinantis su nuostabiuoju miesteliu ir ieškant akmenuko, staiga į miestelį įsiveržia piktieji Kmynai, kurie nori sugriauti grožį ir viską apželdinti pagal savo skonį. Mergaitė atsiduria įvykių centre ir jai teks spręsti, ar pagaliau bent kartą pabūti nesavanaudiška ir padėti kitiems, ar tęsti jai taip rūpinčio akmenuko paieškas.

Knygos personažai ryškūs ir įsimenami, o pati knyga žaisminga, nors ir kalba apie rimtus ir sudėtingus dalykus, taip pat nestinga ir ironijos.

Simboliška, kad knyga apie taikų miestą, užpultą nedorėlių, pasirodė pirmą kartą kaip tik tada, kai rusų kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakiją, o 2022-aisiais pasirodžius pakartotiniam leidimui Rusija užpuolė Ukrainą... Taigi šią pasakinę pjesę galima perskaityti labai įvairiai, taip pat ir pritraukiant aktualius kontekstus.

Knygos apie holokaustą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems vis nepraranda populiarumo – daugybę skaitytojų jaudina tai, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais, o tiek grožinėse, tiek pažintinėse knygose ieškoma ne tik atsakymų apie tai, kas ir kodėl įvyko, bet ir vilties, kad tuo juodu ir žiauriu laikotarpiu būta ir žmogiškumo, šilumos, atjautos.

Viena tokių istorijų – australų rašytojos Dee White knyga „Berniukas su žvaigžde kojinėje, įkvėpta tikrų faktų (beje, retokai minimų) apie tai, kaip musulmonai gelbėjo žydų vaikų gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzijoje.

Vienuolikmetis Rubenas slapstosi su tėvais, tačiau jiems iškyla pavojus būti susektiems, todėl yra priversti išsiskirti. Tėvai išvyksta ieškoti prapuolusios vyresnėlės Rubeno sesers, o jis slepiasi nuo nacių Didžiojoje Paryžiaus mečetėje ir yra priverstas apsimesti musulmonu bei nešioti svetimą vardą. Tai be galo rizikinga, nes jei suseks, kad jis iš tiesų žydas, – mirtis laukia ir jam padedančiųjų.

Rubenas laukia paslaptingojo žydų gelbėtojo Lapino, kuris jam turėtų padėti nusigauti pas savo šeimą, tačiau mečetėje prasidėjus kratoms, jis nusprendžia bėgti vienas.

Tai jaudinanti nuotykinė istorinė knyga, kurioje netrūksta įtempto veiksmo, netikėtų posūkių, skaudžių ir žiaurių akimirkų, vaikiško naivumo, bet svarbiausia ryžto, meilės, svarbiausių gyvenimo pamokų ir gerumo bei noro padėti, kuris nepaiso nei skirtingų tikėjimų, nei asmeninių interesų.

„Negalime pasiduoti baimei. Baimė verčia nacius daryti tai, ką jie daro. Baimė verčia žmones nekęsti žydų, nekęsti mūsų. Negalime leistis valdomi baimės. Turime pasinaudoti ja, kad taptume stipresni“ (p. 242).

Kartais draugais tampa patys skirtingiausi žmonės pasaulyje – būtent tokia yra Milos, Rakelės ir Liljos trijulė. Jos pašiepia viena kita, ne visada supranta, bet laikosi drauge. Tačiau jų draugystei iškyla pavojus nutrūkti, kai Mila susigalvoja, kad jų matematikos mokytojas – tikrų tikriausias vampyras, siurbiantis iš mokinių gyvybinę energiją.

Nors knygoje yra fantastinių elementų (taip, vampyrai), tačiau vis dėlto knyga artimesnė realistinei problemų prozai, narstančiai jaunų žmonių augimo ir kitus iššūkius, su kuriais jie susiduria. O šioje knygoje paliečiama gausybė įvairiausių iššūkių – santykiai su tėvais, homoseksualumas, baimė būti savimi, negebėjimas įsiklausyti į kitus, nepasitikėjimas suaugusiaisiais, pernelyg didelis noras greičiau suaugti ir kt.

Knyga parašyta labai šmaikščiai, jaunatviškai, netrūksta viso ko hiperbolizavimo, sutirštinimo, kaip ir šiuolaikinio slengo, net vieno kito keiksmo. Smagi, žaisminga, paliečianti daug rimtų temų, knyga tikrai turėtų pasirodyti artima jaunesniesiems paaugliams, be to, ne kartą privers privers garsiai nusikvatoti.

Patyčių problema nėra reta paauglių literatūroje, kur gi bus – kai ji tokia aktuali ir tikrovėje... Klausimų tokioje knygose svarstoma daug. Ką išgyvena patyčias patiriantis vaikas? Ką mato ir jaučia jo artimieji? Ką išgyvena tie, kurie lieka abejingi? Kodėl kai kurie imasi engti kitus, kas juos verčia taip elgtis?..

Naujoje ispanų rašytojo Eloy Moreno knygoje aprėpiama visa ši klausimų puokštė. Knygoje pasakojama apie berniuką, kuris atsiduria ligoninėje. Manoma, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau berniukas slepia daug tamsių paslapčių, kurių nenori-negali-bijo išduoti.

Tai psichologinio pobūdžio problemų prozos kūrinys, kuris sudėliotas it mozaika iš skyrių, parašytų iš skirtingų veikėjų perspektyvos: paties berniuko (jis kalba pirmu asmeniu), jo aplinkos (parašyti trečiu asmeniu), taip pat ir pasakotojo, kuris dažniausiai apibendrina berniuko patirtis, jausmus, padeda geriau jas suvokti platesnėje perspektyvoje, taip pat išsako ir įvairius moralus, todėl vietos skaitytojo mintims, išvadoms knygoje lieka nedaug vietos, tačiau tai stipriai praturtina supratimą apie patyčias ir jų padarinius.

Pasakojimas iš pradžių gali pasirodyti kiek painokas, kelti sumišimą, nes niekada nenurodoma, kas kalba, todėl šioje mozaikoje susigaudyti teks pačiam skaitytojui. Pasakojimas gana lakoniškas ir kapotas, skyriai dažniausiai visai trumpi, o pagrindinis veikėjas neretai atrodo nutolęs, tarsi bandydamas atsiriboti nuo savęs paties ir savo patirčių. Be to, knygoje taip ir neatskleidžiamas pagrindinio veikėjo vardas – galbūt juo gali bet kuris vaikas ar jaunuolis, bet kuris iš jaunųjų skaitytojų?

Tarsi mozaika po truputį dėliojama ir knygos intriga, persimaišo čia dabartis ir praeitis, o visas paveikslas matyti tik pačioje knygos pabaigoje, todėl skaitytoją iki pat pabaigos lydi ir, galima sakyti, detektyvinė intriga – kas iš tiesų nutiko?..

Tai viena tų knygų, kurią vertėtų perskaityti visai šeimai, kad geriau suprastų vieni kitus.