Tarp triukšmo ir tiesos: ką šiandien gali žurnalistika?

Šiandien, kai informacijos srautas didžiulis, o triukšmo – dar daugiau, 15min  kviečia pažvelgti giliau. Kampanija „Žurnalistika mato daugiau“ skirta priminti, kad tik kokybiška, nepriklausoma ir atsakinga žurnalistika leidžia pamatyti visą vaizdą – ne tik tai, kas matoma paviršiuje. 

Kodėl vieni žmonės tiki viena „tiesa“, o kiti – visiškai priešinga? Kaip socialiniai tinklai ir politikų komunikacija keičia mūsų požiūrį į pasaulį, o svarbiausia – kaip atpažinti manipuliacijas? 

Giedrė Vaičekauskienė: žurnalistika turi ne tik informuoti, bet ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą

 

001
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Giedrė Vaičekauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Giedrė Vaičekauskienė sako, kad žurnalistika gali ne tik pranešti apie populizmą, bet ir pati tapti jo veikėja. Todėl žurnalistams svarbu apmąstyti ne tik tai, ką jie praneša, bet ir kaip įrėmina informaciją: ar padeda visuomenei suprasti problemos sudėtingumą, ar, priešingai, stiprina antagonizmą, nepasitikėjimą ir iliuziją, kad į sudėtingus klausimus egzistuoja vienas paprastas ir visiems akivaizdus atsakymas. 

Pasak jos, profesionalios žurnalistikos užduotis šiandien – siekti analizės, tikslumo ir patikimumo, tai yra pasiūlyti tai, ko dažnai trūksta greitame socialinių tinklų sraute. 

Todėl žurnalistika turi ne tik informuoti, bet ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą – kantriai aiškinti, tikrinti faktus ir padėti žmonėms susiorientuoti sudėtingoje tikrovėje. Daugiau skaitykite čia.

Džina Donauskaitė: žiniasklaida galėtų tapti profesionalesnė, jei žurnalistai aktyviau įsitrauktų į vidines profesines diskusijas

002
Džina Donauskaitė. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Lietuvos žurnalistikos centro direktorė, Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro asistentė dr. Džina Donauskaitė sako mananti, kad Lietuvos žurnalistika yra profesionali, tačiau viešojoje erdvėje yra ir nemažai neprofesionalios produkcijos: „Ji galėtų tapti profesionalesnė, jei žurnalistai aktyviau įsitrauktų į vidines profesines diskusijas: kas yra etiška, kas teisinga ar neteisinga, kokį poveikį daro mano kuriami tekstai ir kita žurnalistinė informacija. Šioje srityje matau gana daug problemų. 

Jeigu žurnalistai ar redakcijų strategai nuolat orientuosis tik į prisitaikymą prie algoritmų, žiniasklaida galiausiai su jais supanašės ir nebeliks didelio skirtumo tarp socialinių tinklų ir žiniasklaidos. 

Tačiau jeigu žiniasklaida išlaikys savo tapatybę ir stiprins savo vertę auditorijai, manau, kad auditorija anksčiau ar vėliau atsigręš. Žmonėms išliks patikimos informacijos ir patikimo šaltinio poreikis. Žiniasklaida neišnyks.“ Daugiau skaitykite čia.

Vidas Mačiulis: žurnalisto misija – klausti, išgirsti atsakymą, iškelti problemas ir jas pateikti

003
Vidas Mačiulis. Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Suvienodėjusi žiniasklaida, anot Vido Mačiulio, yra viena didžiausių šiuolaikinės žurnalistikos problemų. Atsivertus skirtingus portalus ar laikraščius, skaitytojas randa tą pačią informaciją. 

„Iš spaudos konferencijos visi deda tą patį. Vienas gal kiek kitaip parašo, bet iš esmės tas pats. Atsivertus portalą – viskas tas pats. Konkuruojama tik greičiu, o ne kitokiu požiūriu, nuomone.“ 

Dar viena tendencija, kuri V. Mačiuliui kelia nerimą, – kai žurnalistas ima dominuoti prieš pašnekovą. „Gana dažnai žurnalistas klausia ir jau pats atsako, kaip turėtų būti. Bet žurnalisto užduotis – ne demonstruoti savo nuomonę, o išklausyti kitą.“ 

Kritikos sulaukia ir dalies tinklalaidžių kūrėjų kultūra: „Atsisėda prieš kamerą ir gali susidėti kojas ant stalo, gali nusikeikti, pradėti pasakoti, ką vakar valgė. Aš to nesuprantu. Nėra pagarbos. Ne tik žurnalistikai, bet ir sau.“ 

Jo įsitikinimu, populiarumo siekis negali tapti svarbesnis už profesinius standartus: „Jeigu tu esi žurnalistas, tai išlik tame lygyje, o ne tapk pajacu vien tam, kad būtų daugiau peržiūrų.“ 

Jo manymu, dirbtinis intelektas gali padėti techniniuose darbuose, bet negali pakeisti žurnalisto intuicijos, gebėjimo surasti istoriją ar atskleisti žmogų. Todėl profesionalai išliks. 

Nepaisant išsakytos kritikos, V.Mačiulis netiki, kad žurnalistika prarasta. Jis džiaugiasi techninėmis galimybėmis, augančiu televizijos profesionalumu, talentingais jaunais kolegomis: „Labai daug yra gerų. <...> Mūsų profesijos esmė nesikeičia: žurnalisto misija – klausti, išgirsti atsakymą, iškelti problemas ir jas pateikti.“ 

Po beveik šešiasdešimties metų darbo jis vis dar tiki tuo pačiu principu, kuriuo vadovavosi visą gyvenimą – žurnalistika pirmiausia turi tarnauti žmogui. Daugiau skaitykite čia.

Jolanta Beniušytė: yra vienas „bet“ – dirbtinio intelekto atsakymai gali būti klaidinantys ir pridaryti žalos 

004
Žurnalistė ir dėstytoja Jolanta Beniušytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak Klaipėdos universiteto Filosofijos ir komunikacijos katedros partnerystės docentės, portalo Gargzdapilis.lt redaktorės, Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovės Jolantos Beniušytės, naujos technologijos žurnalistikoje atnešė didžiulį greitį ir aštrią konkurenciją – kas pirmas praneš naujieną? Visi varžosi dėl auditorijos – jos reakcijų, peržiūrų skaičiaus. Imama orientuotis ne į tai, kas svarbu, o į tai, kas sulaukia daugiau skaitytojų reakcijų. Dėl to turinio kokybė neretai atsiduria antrajame plane, o visuomenė kenčia, gaudama prastesnį produktą.  

„Su studentais daug kalbame apie tai, kad vien peržiūrų skaičius nerodo žurnalistinio turinio kokybės. Žurnalistas savo profesinėje veikloje pirmiausia turi jausti didelę atsakomybę prieš visuomenę ir teikti jai patikrintą bei išsamią informaciją“, – sako J.Beniušytė. 

Ji priduria, kad pagrindinė grėsmė – tapti nebereikalingiems: žmonės atsakymų dabar turbūt dažniau ieško klausdami dirbtinio intelekto, o ne ieškodami straipsnių ar laidų žiniasklaidos priemonėse. Tačiau yra vienas „bet“ – dirbtinio intelekto atsakymai gali būti klaidinantys ir pridaryti žalos. Žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai pateikia visuomenei patikrintą informaciją, nes tai juos įpareigoja įstatymai ir profesiniai standartai. Šiandien informacijos yra per daug, tačiau patikimos galime rasti tik tradicinėje žiniasklaidoje. To pasitikėjimo žiniasklaida jokiu būdu negali prarasti, norėdama išlikti pati. 

Stebint, kokie dezinformacijos kiekiai plūsta į socialinius tinklus, ir kaip kartais lengvai pasiduodama manipuliacijomis, akivaizdu, kad profesionali žurnalistika yra svarbus patikimos informacijos garantas. Žurnalistai informuoja, kelia nepatogius klausimus valdžiai, aiškina procesus. Kartu jie kuria viešąją atmintį, fiksuoja pokyčius, suteikia tribūną skirtingoms nuomonėms. Be profesionalios žiniasklaidos visuomenė taptų dar labiau pažeidžiama manipuliacijų. Gyvename informacijos pertekliaus laikais – ją skelbia kas netingi, tačiau dažnai nesivarginama jos tikrinti, o kartais siekiama visai kitų tikslų – sukelti sumaištį, apgauti ar pakenkti. Manau, kad tradicinė žiniasklaida yra ne tik labai reikalinga, bet ir būtina ją visomis išgalėmis stiprinti. Nes stipri žurnalistika – tai stipri valstybė. Daugiau skaitykite čia.


Skirtingi keliai į žurnalistiką: nuo vaikystės svajonės iki netikėto atradimo

Žurnalistų keliai į šią profesiją labai skirtingi ir netikėti – vieni apie šią kryptį svajojo dar vaikystėje, kiti ilgokai svarstė, treti apie tai niekada negalvojo. Tačiau šiandien kiekvienas jų sako, kad yra būtent ten, kuri nori būti. 

Žurnalistė Jurga Andriejauskaitė: „Gyvenimas „nupūtė“ į žurnalistiką“ 

 

Žurnalistė Jurga Andriejauskaitė sako, kad dirba žurnaliste jau 20 metų. Ji dalinasi, kad žurnalistikoje atsidūrė netikėtai ir apie šią profesiją nesvajojo vaikystėje. Tačiau kai reikėjo spręsti, kur studijuoti, teko rinktis tarp žurnalistikos, teisės ir vokiečių filologijos. „Galiausiai gyvenimas mane nupūtė į žurnalistiką. Ta kelionė tęsiasi iki šiol ir niekada nepasigailėjau, kad čia esu“, - sakė Jurga.  

Videožurnalistė Dominyka Bukšaitytė: „Noriu nuvesti žmones ten, kur jie negali būti“

 

Videožurnalistė Dominyka Bukšaitytė sako, kad žiniasklaidoje atsidūrė netikėtai, nes niekada negalvojo, kad taps žurnaliste. Nepaisant to, mokykloje lankė žurnalistikos būrelį, o vėliau pasirinko komunikacijos studijas – ten ir įtraukė žurnalistika. „Galiausiai keliai nuvedė į televiziją, o paskui – į naujienų portalą“, – sakė ji. Dominyka dalinasi, kad šiandien jai įdomiausia būti ten, kur negali patekti kiekvienas: „Noriu nuvesti žmones ten, kur jie negali būti“. 

Nuo vaikystės žaidimų iki „žurnalistinio geno“: A. Jašinskienė atvirai apie savo karjeros kelią 

 

Jau daugiau nei dvidešimt metų žiniasklaidoje dirbanti žurnalistė Aurelija Jašinskienė dalinasi, kad labai gerai prisimena vieną sapną. „Stoviu prie molo ir matau, kad ateina neįsivaizduojamo dydžio banga. Visi žmonės bėga, o aš fotografuoju ir galvoju, kad mes būsime pirmieji, kurie turėsime tą bangą. Po to sapno pagalvojau, kad tai turbūt žurnalistinis genas, todėl ir esu čia“, - sakė A.Jašinskienė. O svajonė būti žurnaliste užgimė dar vaikystėje. Kaip kalba Aurelija – kiti žaisdavo mokyklomis, o ji – televiziją, kur pagrindiniais žiūrovais tapo jos broliai. „Man buvo labai aišku, ką aš noriu veikti dar vaikystėje“, - sakė Aurelija. 

20 metų žurnalistikoje: G. Kajėno kelias nuo knygų pasaulio iki žmogaus pažinimo per pokalbius 

 

15min Kultūros žurnalistas Gediminas Kajėnas žurnalistinį darbą dirba jau 20 metų. Baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas, jis gyveno knygų pasaulyje, tačiau netikėtai į gyvenimą atėjusioje žurnalistikoje jis rado sau tinkamą formą ir gyvenimo pažinimo būdą. Didžiausią dėmesį Gediminas skiria pokalbiams su žmonėmis, ką sau įvardija kaip portretinį žanrą, kuriame per ilgus ir lėtus pokalbius atsiskleidžia žmogaus istorija, gyvenimo pasakojimas, jo vertybės ir pasaulėžiūra.