Ekspertai aiškinasi, ar šiemet praeivės gyvybę nusinešusią nelaimę Naujojoje Vilnioje galėjo lemti neveikiantis automobilio rankinis stabdys. Tuo metu 15min pašnekovai atvirai pasakoja savo patirtis, kaip techninių apžiūrų centruose kyšiais dangstė rankinių stabdžių ir daugelį kitų gedimų. Korupcija techninių apžiūrų (TA) centruose patenka į vadinamąją pilkąją zoną ir nesulaukia deramo sprendimų priėmėjų bei teisėsaugos dėmesio.

27-erių kauniečio vadybininko Laimio juodame „Toyota“ automobilyje užsidegė raudona lemputė „Check Engine“ – patikrink variklį. Tai – pranešimas, kad dėl rimto gedimo automobilis techniškai netvarkingas ir nesaugus.

Tačiau net tokie kritiniai trūkumai Lietuvoje gali įveikti Techninių apžiūrų centrų patikras: jie užkaišomi ryšiais, kyšiais, lipniomis juostomis ir statybinėmis putomis.

„Su ta degančia lempute nebūčiau atlikęs techninės apžiūros, tai paskambinau žmogui, susitariau, kada atvažiuosiu. Viskas gerai buvo, pravariau technikinę. Išvažiavęs iš centro, netoliese susitarėm, kad perduosiu pinigus. Aš jo net vardo nežinau. Susitikom, padaviau pinigus ir tiek“, – be įtampos balse atvirauja Laimis.

Savo patirtimi apie kyšiais „šalinamus“ automobilių trūkumus su 15min dalijosi kelios dešimtys žmonių, veikusių devyniuose skirtinguose šalies miestuose. Kai kurie jų neslepia – korupcija tiek įprasta, kad kartais susimokama be rimtesnio reikalo, „dėl šventos ramybės“.

Technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos atstovai pasakoja apie pastangas pažaboti korupciją diegiant stebėjimo, kontrolės sistemas apžiūrų centruose. Tačiau teisėsaugą šiemet pasiekė vos keletas iš beveik 1,4 tūkst. fiksuotų pranešimų apie TA kontrolieriams galbūt siūlytus kyšius.

Išviso per metus atliekama per 1,5 mln. įvairių autotransporto priemonių patikrinimų – atsakingieji už technines apžiūras pabrėžia jų svarbą kelių eismo saugumui.

1,5 mln.  tiek Lietuvoje kasmet atliekama techninių apžiūrų

Galima tik spėlioti, kiek šimtų ar tūkstančių techniškai netvarkingų automobilių kasmet išrieda į kelius. Nei teisėsauga, nei draudimo bendrovės nekaupia ir neturi duomenų, kiek eismo įvykių kelyje galėjo lemti transporto priemonių gedimai. Lietuvos transporto saugos administracijos ekspertai pastaraisiais metais tyrė apie 20 žmonių žūtimi pasibaigusių eismo nelaimių, kurioms įtakos galėjo turėti automobilių techninė būklė.

15min tyrimų komanda informaciją surinko maždaug iš dviejų dešimčių tarpusavyje nesusijusių asmenų, davusių kyšius už TA apžiūras, korupcinėse schemose dalyvaujančių tarpininkų, teisėsaugos pareigūnų ir transporto įmonių darbuotojų. 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Kėdainių, Varėnos, Marijampolės ir Vievio TA centruose apžiūras „susiveikę“ žmonės, sutiko kalbėti apie kyšius su anonimiškumo sąlyga, nes už šiuos veiksmus jiems gresia baudžiamoji atsakomybė. 

Tyrimo metu žurnalistai bendravo su Specialiųjų tyrimų tarnyba, policija, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija, Lietuvos transporto saugos administracija, draudimo bendrovėmis, nagrinėjo bylas, susijusias su korupcija techninės apžiūros centruose.

20 – tiek šiemet atliekama tyrimų, dėl žmonių žūtimi pasibaigusių eismo įvykių, kurių priežastimi galėjo tapti techniškai netvarkingi automobiliai

Tragiškos žūtys ir mįslingos skylės

Dažnas pašnekovas kyšiais tvarkytų apžiūrų istorijas pasakoja atsainiai, lyg kalbėtų apie kasdienę įprastą buitį.

„Neveikia rankinis stabdys“ – toks įrašas baltame transporto saugos ekspertų lape taip pat nesukelia didesnių emocijų, kol nepaaiškėja, kad jis susijęs su tragiškos nelaimės aplinkybėmis. Šių metų pavasarį Naujojoje Vilnioje prispausta automobilio žuvo 60-metė praeivė. Tarnybos tebetiria šį atvejį, besiaiškindamos, kaip ir kodėl „Toyota“ automobilis atbulas nuriedėjęs nuo kalno mirtinai prispaudė pro šalį ėjusią moterį. Įtariama, kad tai galėjo nutikti ir dėl techninių trūkumų.

Tuo metu advokatai teismuose narsto savo nukentėjusių klientų bylas, bandydami apsaugoti juos ir nuo finansinių nuostolių.

„Ką rodo bylos ir mūsų klientai, kurie ateina į mūsų kontorą, kad dažnu sykiu nusiperka automobilį su įvairiausiais gedimais. Suprantu gedimus, kurių negalima užfiksuoti neišardžius kažkokio bloko, neprijungus kompiuterio. Bet tenka pastebėti, kad pastaruoju metu vizualiai plika akimi tiesiog matomi trūkumai, dėl kurių techninės apžiūros negalėtų būti praeinamos“, – 15min pasakojo klaipėdietis advokatas Raimondas Simonavičius.

Pernai jis teisme atstovavo klientei, Vilniuje įsigijusiai 2004 metų „Volvo“ XC90. Automobilio techninė apžiūra dar turėjo galioti metus, tačiau vos nusipirkus paaiškėjo, kad mašina tiesiogine prasme kiaura.

„Automobilis buvo tiek sutrešęs, kad guminį kilimėlį išėmus iš automobilio, kojomis būtų galima remtis į asfaltą. (…) Kaip kontrolierius galėtų nepastebėti net ne vienos skylės, bet keleto skylių, ir pakankamai didelių, automobilio dugne? Na tai čia ir lieka tokia mįslė“, – pasakojo advokatas.

Ir gynėjui, ir galiausiai teismui tapo akivaizdu, kad per metus taip sudūlėti automobilis negalėjo. O papildomų ekspertizių metu net keliuose centruose nustatyta iš viso apie 20 minėto „Volvo“ techninių trūkumų.

„Išvados buvo kategoriškos – jis negali dalyvauti eisme“, – pasakojo R.Simonavičius.

Kyšiai vietoj vargo ir gaišaties

TA apžiūros kaina svyruoja nuo 20 iki 36 eurų, priklausomai nuo autotransporto tipo. Pakartotinių apžiūrų kaina kaskart krinta.

Sostinėje gyvenantis Saulius užsiima senų automobilių pardavinėjimo verslu, taip pat dirba transporto įmonėje, todėl TA centruose lankosi bene kiekvieną savaitę. Vienoje Vilniaus Techninės apžiūros stotyje pažįsta tris kontrolierius, jiems moka kyšius. Su jais bendrauja per šifruotas programėles bei skambučius. Pokalbyje praneša, kada norėtų atvykti. Kontrolieriai pasako, ar tą dieną vizitas įmanomas. Jei taip – Saulius užsiregistruoja sutartu laiku internete.

50 eurų toks vidutinis kyšio už TA dydis

Kontrolierių bei tarpininkų kontaktus žmonės susiranda per draugus, šeimos narius bei kitus aplinkinius žmones. Taip pat socialinio tinklo Facebook“ grupėse, automobilių skelbimų tinklalapiuose, kartais forumuose. Bendraujant telefonu arba susirašinėjant nekalbama apie pinigus ar kyšį. Nevartojami jokie žodžiai ar frazės, kurie vėliau galėtų tapti įkalčiais.

Tuo metu kyšių dydžiai svyruoja nuo vyraujančio 50-ties eurų „įkainio“ iki 100 eurų didesniuose centruose.  Mažuose miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta, tokia paslauga gali kainuoti ir 20 eurų arba mainų principu atsiskaitoma kitomis paslaugomis pačiam techninės apžiūros specialistui.

 

Techninėse apžiūrose dirbantys asmenys negauna didelių pinigų ir jeigu per dieną bent 3-5 žmonės palieka panašią sumą, tu gali gyventi jau gana neblogai. Pagalvok, turi šeimą, vaikų ir tiesiog tau palieka tokią sumą. Faktas, kad tu praleisi daug bėdų pro akis

– 25 metų kyšininkas iš Klaipėdos.

 

15min pašnekovai liudija, kad kai kuriose techninių apžiūrų stotyse kyšiai tokie įprasti, kad dalis vairuotojų juos moka net ir tada, kai automobilis yra techniškai tvarkingas arba turi tik smulkius trūkumus

„Taupau laiką. Kam vargti du kartus, jeigu gali iškart pravaryti“, – paaiškina pusamžis verslininkas iš nedidelio miestelio, ne kartą pakišom išsisprendęs savas ir draugų problemas. 

Saugi tarpinė grandis

„Negi tu „savo chodu“ varai technikinę ir nemoki? Kam taip vargti?“ – nuoširdžiai nustebęs 15min žurnalisto paklausė ir kitas mažos gyvenvietės Dzūkijoje verslininkas. Jis – vienas iš Lietuvoje veikiančių tarpininkų, padedančių už kyšį techniškai netvarkingiems automobiliams gauti reikiamus dokumentus.

Seniau kyšiai techninių apžiūrų centrų darbuotojams buvo paliekami automobilyje arba dokumentuose, duodamuose tikrinančiam ekspertui. Tačiau tokie primityvūs perdavimo būdai – atgyvena.

Šiuo metu, griežtėjant korupcijos prevencijai, kyšius stengiamasi perduoti netiesiogiai – susitarimas ir atsiskaitymas vyksta per tarpininkus.

Tarpininkais tampa techninę apžiūrą atliekančių ekspertų giminės, artimi draugai, kaimynai ar kiti geri pažįstami. Norėdamas „susitarti“ vairuotojas kreipiasi į tarpininką, šis suderina laiką, kada galima varyti ir jį perduoda automobilio savininkui.

15min kalbintas 42-ejų kaunietis Julius – savo autoservisą turintis mechanikas, už kyšius ne kartą yra pats gavęs techninės apžiūros dokumentus. Kartais imasi tarpininkavimo savo klientams, padėdamas gauti reikiamus techninės apžiūros dokumentus.

 

Na jeigu matau, kad „parinasi“, kad sunkiai praeis ar kiek laiko užtruks, pasiūlau padėti. Bet žmonės dažnai turi savus kontaktus

– Julius, Kaunas.

 

Tarpininkas saugo techninės apžiūros centro darbuotoją nuo rizikos būti tiesiogiai sučiuptam su kyšiu. Neretai kyšio davėjas net nežino, kam duodamas kyšis. Ypač jeigu vienu metu dirba keletas apžiūros ekspertų.

Pinigus tarpininkas surenka prieš arba po apžiūros ir nedarbo metu perduoda juos ekspertui. Dalis tarpininkų už šį darbą ima 15–20 eurų mokestį nuo kiekvieno automobilio. Kai kurie tai daro nemokamai arba už kitas paslaugas.

Jeigu automobilis dėl kokių nors priežasčių vis dėlto negauna techninės apžiūros lapo – pinigai neimami arba, jei jau buvo sumokėti – grąžinami.

Kai kur korumpuoti ekspertai dirba grupėmis. Susitarus su vienu, automobilį gali apžiūrėti jo kolega, o rezultatas būna toks, už kurį sumokėta. Kartais „tinkamos“ pamainos gali tekti palaukti keletą dienų.

„Dabar jie tarpusavyje daugiau kalbasi ir dalinasi mašinomis, nes dabar nustatytas mašinų paėmimo eiliškumas. Kontrolierius negali prisiskirti sau mašinos, kol ji dar toli, turi imti tą, kuri stovi prie vartų, anksčiau nebuvo šito. Jis galėjo stovėti, tavęs pusę valandos laukti ir nieko netikrinti, o dabar negalima taip jau... Mane aptarnauja dažniausiai mano žmogus, bet būna, kad ir kitas paima. Vieni kuria sistemą, o kiti galvoja, kaip ją apeiti“, – pasakoja vilnietis verslininkas Saulius.

Apgauna ir vaizdo kameras

Kasmet TA centruose siekiama diegti vis daugiau priemonių, turinčių apsaugoti nuo ekspertų piktnaudžiavimo ir korupcijos.

Vaizdo stebėjimo kameros gerokai apsunkino kyšininkų veikimą, tačiau žinant, ką ir kokiu kampu jos stebi – nesunku apgauti. Tarkim, tikrindamas neveikiantį rankinį stabdį ekspertas gali įjungti pavarą ir atleisti sankabos pedalą. Automobilis sustos, o stabdžių lemputės automobilio gale neužsidegs. Kartais šios lemputės, siekiant paslėpti neveikiantį rankinį, tiesiog išsukamos.

Tikrindamas lemputės veikimą inspektorius užstoja ją nuo vaizdo kameros ir taip neužfiksuojama, kad ji neveikia. O atėjus rankinio stabdžio patikros laikui, nuspaudžiamas kojinis stabdys, lemputė neužsidega.

12
2
18
5
3
9
19
4
16
17
11
10
13
15
8
7
14
1
6

„Remontai“ lipniomis juostomis ir statybinėmis putomis

Kai kuriuose centruose ant technines apžiūros darbuotojų aprangos prisegus vaizdo kameras, kyšininkams kilo iššūkis, kaip „nepastebėti“ kai kurių akivaizdžiai matomų trūkumų.

Automobilio valdymo panelėje degančios variklio ar kitos lemputės, kaip ir minėtas „Check Engine“ pavyzdys, yra priežastis, dėl kurios automobiliui gali būti neleista dalyvauti eisme. Nuo vaizdo kameros šis trūkumas paslepiamas labai paprastai – užklijuojama tamsia lipnia juosta arba toje vietoje uždedamas cigarečių pakelis, akinių dėžutė.

Išpuvusios kėbulo dalys taip pat viena priežasčių, dėl kurių gali būti neišduotas techninės apžiūros dokumentas. Jas sunku paslėpti nuo vaizdo kamerų, pritvirtintų ant kontrolierių aprangos. Pasak vieno iš kalbintų tarpininkų, tokie trūkumai  „remontuojami“ pripurškiant statybinių putų, užklijuojant lipnia juosta ir nudažant panašia į kėbulo spalva. Jeigu pažeidimo negalima paslėpti gudrybėmis, ant darbuotojo esanti vaizdo kamera tuo metu yra nusukama arba uždengiama drabužio dalimi.

 

CO2 matuojamas kaip? Vamzdelis tam tikro skersmens įkišamas į duslintuvo galą ir spaudžiamas gazas. Viduje prie aparato stovi davikliai, kurie fiksuoja ateinančius per vamzdelį dūmus. Vamzdelį prispaudi koja, vamzdelio praėjimas lieka mažas ir taip CO2 tampa mažas.

– Saulius, Vilnius

Transporto įmonėse – už kyšius atsakingi darbuotojai

Šaltinių teigimu, didžiausias pelnas korumpuotiems TA kontrolieriams tenka iš sunkiasvorių automobilių techninės apžiūros. Vilkikai privalo būti tikrinami kasmet, o autobusai – kas pusmetį.

Logistikos įmonėse yra darbuotojai, kurių pareiga pasirūpinti, kad transportas laiku ir be trikdžių gautų techninės apžiūros dokumentą. Bendrovėse, kuriose automobilių parkas yra labai senas ar labai didelis, neretai tai daroma mokant kyšius, tvirtina 15min kalbinti skirtingų logistikos įmonių buvę ir esami darbuotojai.

Bet kokia tokių automobilių prastova įmonei atneša  papildomų nuostolių. Tad kur kas paprasčiau yra sumokėti santykinai nedidelę sumą TA ekspertui, nei gaišti laiką remontuojant automobilius ir atliekant pakartotinę apžiūrą.

40-metis Saulius vienoje stambioje Vilniuje įsikūrusioje logistikos įmonėje yra atsakingas už transporto priemonių techninę būklę. Jo pareiga užtikrinti, kad vilkikai atitiktų techninius reikalavimus ir turėtų reikiamus dokumentus. Su 15min sutikęs kalbėtis vyras neslepia, kad jis yra vienas tų, mokančiųjų kyšius už įmonės transporto priemones. Šios įmonės automobilių parkas nėra senas, 2010–2018 m.

Saulius techninėms apžiūroms skiriamus pinigus kyšiams vadina „parama“ ir tikina, kad apie ją žino ir įmonių vadovai: „Kad vadovai visi žino, tai, manau, tikrai, nes sumos nemažos, vis tiek jiems reikia gi paaiškinti, kur pinigus deda, nes jokių dokumentų neišrašo, kad tą paramą skiria. Tai visa schema yra. Nes, kad nuimtum pinigus iš įmonės sąskaitos, reikia mokėti mokesčius ir pagrįsti, kam tu juos nuimi. Tai galima pavadinti absoliutūs juodi (pinigai – red.).“

Tokiose vežėjų įmonėse atsakingaisiais už technines apžiūras kartais būna buvę TA centrų specialistai, išmanantys sistemą ir turintys reikiamų ryšių.

 

Taip, nemažos sumos, bet aš nemoku už visus vilkikus. Žiūriu pagal daugelį dalykų, kada mokėti. Jeigu didelės eilės būna, tada kad ir tvarkinga mašina būtų – sumokėčiau, nes nėra tiek daug laisvo laiko stovėti eilėse po kelis kartus. Ir aš moku dažniausiai už nelabai reikšmingus dalykus, kurių nelabai apsimoka tvarkyti, bet nekelia pavojaus. Žinau įmonių, kurios tiesiog moka, kad tik praleistų ir net neremontuoja. Važiuoja su visiškai apleistom mašinom, jiems svarbiausia pelnas.

– Saulius, Vilnius.

 

Kyšiai padeda automobilių perpardavinėtojams

Įmonės, kurių automobiliai gauna techninės apžiūros dokumentą už kyšį, su tais automobiliais vengia važiuoti, pavyzdžiui, į Šveicariją ar Europos Sąjungos šalis, kur gali būti vykdomas techninės apžiūros perpatikrinimas.

Kai kurios įmonės atsižvelgia į išsakytas pastabas dėl techninių trūkumų ir dalį jų sutvarko, jau gavę reikiamus dokumentus.

Kyšiai atliekant technines apžiūras yra pamėgti ir automobilių perpardavinėtojų. Jie dideliais kiekiais veža automobilius, todėl bet koks trukdis kainuotų laiką ir papildomas išlaidas. Techninę apžiūrą už kyšius gali padėti suorganizuoti ir autoservisų darbuotojai.

Kartais tai gali skambėti tiesiog kaip pasiūlymas „pravaryti technikinę“. Savininkas kartais gali net nežinoti, kad kyšio kaina buvo įskaičiuota į remonto darbus.

Patikrinimų saugosi, bet nebijo

Techninės apžiūros centrų išorinę kontrolę vykdo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistai. Jų automobilis sustoja toliau nuo techninės apžiūros centro, kad nebūtų pastebėtas TA darbuotojų.

Tačiau likti nepastebėtiems, kaip sako Transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo, sudėtinga. Mat LTSA automobiliai – žymėti. Be to, ne kartą fiksuoti atvejai, kuomet tikrintojų automobiliai buvo sekami ir stebimi vos išjudėję iš savosios aikštelės. Susižinojimas vyksta ir organizuotai, ir labai greitai.

TA centrų kontrolinės patikros efektyvios tik tikrinant pirmąjį automobilį, mat sužinojus apie jas korumpuotiems darbuotojams, iškart atšaukiami visi tą dieną už kyšius apžiūrimi automobiliai.

Kai kurie TA centrų darbuotojai besisaugodami Transporto saugos administracijos pareigūnų už kyšius varomus automobilius stengiasi priimti prieš darbo laiko pabaigą, kuomet mažesnė tikimybė įkliūti.

Iš naujo tikrinami paprastai tik teigiamą techninę apžiūrą gavę automobiliai. Todėl kai kurie darbuotojai naudoja gudrią schemą – neužrašo rimtų automobilio saugumo trūkumų, tačiau leidimo dalyvauti eisme neduoda dėl smulkmenos, pavyzdžiui, neveikiančios posūkio lemputės. Tai labai lengvai ir greitai galima pašalinti ir, atvažiavus į pakartotinę apžiūrą, bus tikrinamas tik šis trūkumas.

Kyšininkas taip apsidraudžia nuo rizikos tapti pastebėtu, nes jo atsakymas buvo neigiamas ir, tikėtina, automobilio niekas iš naujo netikrins. O leidimą dalyvauti eisme gali pasirašyti ir visiškai nieko apie schemą nenutuokiantis ekspertas, kuris žiūri tik į lape užfiksuotą trūkumo pašalinimą.

 

Labai paprasta gudrybė – tikrina taip, kaip ir paprastą mašiną. Rašosi ant lapuko trūkumus, o po to tiesiog jų nesusiveda, kai išrašinėja jau žalią lapą. Arba išrašo baltą popieriaus lapą, bet tiesiog įrašo kokią smulkmeną, kad  budinčiam tikrintojui tiesiog reikėtų parodyti, pavyzdžiui, lemputė galinė kokia nedegė ir tiek. Jei ir „grabelis“, visi galvoja, kad va, nepraėjo, o ten tiesiog smulkmena palikta.

– Saulius, Vilnius.

 

Asociacija: kontrolierių darbas tikrinamas

Lietuvoje privalomąją techninę apžiūrą atlieka dešimt privačių įmonių, turinčių 69 techninės apžiūros centrus. Joms šią funkciją atlikti delegavo valstybė.

Minėtos įmonės susibūrusios į Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociaciją „Transeksta“. Jos atstovai tikina žinantys apie korupciją TA centruose ir siekiantys ją pažaboti.

10 – tiek maždaug kasmet TA ekspertų atleidžiama iš darbo kilus įtarimams dėl korupcijos 

„Kiekvienoje įmonėje yra darbuotojas, atsakingas už vidaus kokybės kontrolę. Siekiant įvertinti, ar kontrolierius nedaro klaidų, atliekami pakartotiniai automobilių patikrinimai“, – pasakojo „Transekstos“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.

Pasak jo, 2020 metais šalyje tokių pakartotinių patikrų atlikta virš tūkstančio. Nustatyta 60 atvejų, kai kontrolieriai užfiksavo tik dalį tikrintų transporto priemonės defektų. Už klaidas vertinant techninius trūkumus skiriamos 70–90 eurų baudos. Jei kontrolierius nepastebi pavojingų trūkumų – jis gali būti atleistas iš darbo. Kasmet už tai atleidžiama iki 10 TA centrų darbuotojų.

Gelbės vaizdo registratoriai?

Klausiamas apie konkrečias antikorupcines priemones, asociacijos vadovas Gintautas Šlėderis mini gruodį pasirodysiantį susisiekimo ministro įsakymą. Pagal jį TA kontrolierius galės nutraukti techninę apžiūrą, jeigu automobilyje bus palikti pinigai arba bus daroma įtaka jo veiksmams.

Be to, anot G.Šlėderio, svarstoma ateityje daugiau TA centrų darbuotojų aprūpinti vaizdo registratoriais.

„Dabar vykdomas vienas eksperimentas, jis tęsiasi beveik metus, vienoje įmonėje visi kontrolieriai vaikšto su registratoriais, visas procesas yra filmuojamas ir jeigu atsiranda siūlytojai, kyšio davėjai, tai tiesiog yra pranešama policijai“, – pasakojo G.Šlėderis.

Būtent įrodymų trūkumu asociacijos vadovai aiškina keistą paradoksą, kuomet kontrolieriai kasmet savoje sistemoje fiksuoja per tūkstantį siūlymų „susitarti“, užuominų apie kyšius, tačiau teisėsaugos ši informacija nepasiekia. 

Įmonių asociacijos „Traseksta“ sistemoje, gruodžio duomenimis, jos darbuotojai šiais metais nurodė apie 1441 galimos korupcijos situaciją. Tokiais atvejais automobilis patenka į savotišką „juodąjį sąrašą“ ir bet kuriame centre tikrinamas akyliau. Jokia kita atsakomybė kyšių siūlytojams iš esmės negresia.

„Va ir šiandien aš gavau pranešimą, nes jeigu pažymėta galima korupcija, tai mes, asociacija, gauname pranešimą – elektroniniu paštu, į telefoną ateina SMS žinutės ir į tą stotį, kurią nuvažiavo. (…) Kaune vienas BMW automobilis, jame sudėti angliški žibintai, savininkas siūlė kyšį, tai yra pažymėta kontrolieriaus. Iš kalbos dar kontrolieriai įrašė pastabą, kad jis vis tiek nesitvarkys, važiuos į bet kokią stotį – tol važiuos, kol praeis už kyšį“, – rodydamas į savo kompiuterio ekraną kalba „Transekstos“ vadovas. Tačiau net toks įžūlus atviras kyšio brukimas policijos ar STT greičiausiai nepasieks.

Pareiga pranešti teisėsaugai apie siūlomus kyšius palikta eiliniams TA centrų darbuotojams. Tačiau tokie pranešimai juos įveltų į sudėtingus teisinius procesus ir procedūras, taigi motyvo tai daryti nebelieka.  

Asociacijos įmonės anksčiau skelbėsi, kad kontrolieriai bus skatinami premijomis iki 500 eurų už fiksuojamus korupcinius atvejus. Tačiau klausiami apie tai, kiek kontrolierių sulaukė tokių paskatų, asociacijos atstovai nurodė neturį tokios informacijos.

1441 – tiek vairuotojų šiemet bandė duoti kyšius TA kontrolieriams

Pilkoji korupcijos zona

Pastaraisiais metais teisėsauga atliko vos keletą tyrimų, susijusių su korupcija TA centruose.

Policijoje tyrimas atliktas gavus informacijos iš kitos tarnybos apie korupcijos schemoje tarpininkavimu užsiimantį pareigūną. Tyrimo ėmėsi imuniteto pareigūnai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat nurodo pastaruoju metu tokių tyrimų nepradėjusi.

Kyšininkavimas TA centruose patenka į vadinamąją pilkąją zoną. Pareigūnai orientuojasi į sunkius nusikaltimus. O išplitę mažesnio dydžio kyšiai lieka be teisėsaugos dėmesio, smulkiai korupcijai pažaboti trūksta žmogiškųjų išteklių ir techninių priemonių.

<5 – tiek šiemet teisėsauga gavo pranešimų apie bandymus papirkti TA centruose

Vis tik remdamasi „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ apklausomis, STT sako pastebinti pokyčių – gyventojų, privalomosios techninės apžiūros įmonėse davusių kyšį, dalis per penkerius metus sumažėjo keturis kartus: nuo 8 proc. 2016 metais iki 2 proc. 2020-aisiais.

„Svarbu, kad visos korupcijos prevencijos priemonės, kurios jau yra įdiegtos, realiai būtų panaudojamos, užtikrinant antikorupcinės aplinkos kūrimą. Tačiau iš techninę priežiūrą atliekančių institucijų nesame gavę pranešimų apie bandymus papirkti. Tai vertiname, kaip nesukurtą antikorupcinę aplinką šioje srityje“, – 15min teigė STT atstovė spaudai Renata Keblienė.

Kol atsakingųjų galvos bado pirštais vieni į kitus, kas ir kiek turėtų rūpintis antikorupcine aplinka, Laimis, Saulius ir daugelis kitų be įtampų ir baimės toliau „tvarkosi“ technines apžiūras kyšiais, o į gatves ir kelius išrieda „grabeliai“, bet kurią akimirką galintys nusinešti dar kažkieno gyvybę.

Jeigu turite klausimų, galite juos užduoti Tyrimo komandos žurnalistams. Į juos bus atsakyta specialioje 15min prenumeratoriams skirtoje laidoje. Turintiems informacijos apie kyšius technikinės apžiūros centruose galite ja pasidalinti. Anonimiškumą garantuojame.
Ačiū, kad dalyvaujate!