Vaikų ir paauglių knygų birželio TOP10

Vaikai turi šimtus klausimų apie pasaulį ir save: kas, kaip, kodėl? Kodėl kodėl kodėl? Ne visada lengva į juos atsakyti be interneto ar knygų pagalbos, tad birželio mėnesio tope – daugybė pažintinių knygų, kurios kelia įdomius klausimus ir pateikia atsakymus apie mūsų kūną, pasaulį, priešistorę, gyvūnus ir žmones, kurie ryžosi ekstremaliems išbandymams, kad pasiektų tai, ko dar niekas nebuvo pasiekę. Net ir dvi grožinės į šio mėnesio topą pakliuvusios knygos ne tik siūlo įtraukiančias istorijas, bet ir turi ryškų pažintinį dėmenį.

Eglė Baliutavičiūtė

Ispanų mokslininkės biologės ir mokslo populiarintojos knyga vaikus supažindina su mūsų kūnu. Juk mažiesiems kyla tiek daug klausimų: kaip veikia mūsų pojūčiai? kodėl auga plaukai ir nagai? kodėl mums reikia gerti vandenį?

Knygoje itin paprastai paaiškinama daugybė dalykų apie žmogaus kūną, pateikiama netikėtų faktų ir erdvės eksperimentams, kuriuos galima atlikti namuose: ar tikrai užspaudus nosį maisto skonis susilpnėja? Ar turiu daltonizmą? Ar tikrai neįmanoma pakutenti pačiam savęs?

Smagi knyga, paskatinsianti mažiesiems geriau suprasti savo kūną, ir kaip jis veikia.

Didelio formato pažintinė knyga trumpai ir paprastai supažindina vaikus su arklių istorijos epizodais – nuo seniausių laikų iki šių dienų: iš kokio priešistorinio gyvūno jie išsivystė, kur jie buvo pasitelkiami senovėje, o kur dabar, kaip žirgai juda ir kaip pavadinti skirtingi jų ėjimo ar bėgimo būdai, paminimi ir mitiniai ar kultūros istorijoje buvę svarbūs arkliai (Pegasas, Juodasis Gražuolis, Aleksandro Makedoniečio žirgas Bucefalas ir kt.).

Tai gali būti įdomi pirmoji platesnė pažintis vaikams su gyvūnais, kurie tiek amžių buvo šalia mūsų. Vis dėlto knygoje pasigedau iš šiuolaikiškesnio žvilgsnio į arklių auginimą ir priežiūrą. Nuolat pasakojant apie tai, kaip žmonės įvairiai pasitelkia arklius (žemdirbystėje, kare, sporte), neišnaudota proga vaikams papasakoti, kad dalis dabar žirgus auginančių, ar jų prieglaudas įsteigusių žmonių atsisako daugeliui tarsi savaime suprantamo dalyko – jodinėjimo ir puoselėja kitokį santykį su savo augintiniais.

Didžiuliai gyvūnai, kadaise vaikščioję žeme, intriguoja ir vaikus, ir suaugusiuosius. Juk kiek apie dinozaurus sukurta grožinių ir pažintinių knygų, parašyta mokslinių straipsnių bei pastatyta filmų. Bet ar žinojote, kad ne visi dinozaurai buvo dideli, kai kurie netgi labai mažyčiai?

Naujausia pažintinė knyga lietuvių kalba vaikams apie dinozaurus atsako į daugybę klausimų, susijusių su šiais gyvūnais – nuo gana įprastų, pavyzdžiui, kada ir kur jie gyveno, iki tokių klausimų, koks matyti pavadinime: ar kodėl tiranozauro priekinės letenos tokios mažytės? Ar dinozaurai žaisdavo? Kokie dinozaurai buvo pavojingiausi? Ar laipiojo medžiais?

Nors knygoje atsakymų daug – daug ir spėlionių. Autorius neretai apibendrina įvairius mokslinius atradimus ir nurodo, jei vienu ar kitu klausimu bendras sutarimas nėra pasiektas. Toks jau tas mokslas... bet gal tai įkvėps jaunuosius skaitytojus tapti tyrinėtojais ir pačius atsakyti į tą galybę dar neatsakytų klausimų?

Tai jau antra gidės ir edukatorės Rūtos Norkūnės pažintinė knyga vaikams – pirmoji pasakojo apie įdomiausias, gerai žinomas ir menkesnio dėmesio sulaukusias, bet jo tikrai vertas Vilniaus vietas. O ši knyga kviečia kartu pažinti pajūrį ir jo lobius. Knygoje pristatomos įvairūs pajūrio miestai ir miestukai bei tai, ką įdomaus juose verta pamatyti ir aplankyti: nuo Šilutės iki Rusnės, nuo Minijos iki Drevernos, nuo Nidos iki Smiltynės, nuo Klaipėdos iki Šventosios ir t. t. Taigi susipažinti kviečiama ne tik su populiariausiomis ir lankomiausiomis vietomis, bet ir atrasti retesnius Lietuvos pajūrio grožius ir įdomybes. Knyga skatina pažinti miestų ir miestelių istoriją ir dabartį, legendas ir naujienas.

Tai, be abejonės, knyga visai šeimai, o vaikams gausybę faktų ir kitos pažintinės informacijos bus lengviau priimti dėl gausybės iliustracijų, be to, jie galės sekti pagrindinės veikėjos Vijos ir jos gražuolio šuns Meškos pėdsakais. Taip pat vaikams užduodami įvairūs klausimai, skatinantys įsižiūrėti į aplinką ir pamatyti įdomias miestų ir miestelių detales.

Tai knyga apie prarastus ir atrastus lobius bei jų ieškotojus, kurie kartais įdėdavo daug laiko ir pastangų, o kartais visai netyčia atrasdavo kažką nepaprasto ir svarbaus. Knygoje aprašoma 12 lobių – kai kurie yra tokie, kokius lobius daugelis vaikų ir įsivaizduoja – jūros dugne nuskendusios brangenybės, kažkur pradingusios ar pavogtos kultūros gėrybės, senųjų civilizacijų liekanos, kiti lobiai – kitokie. Štai kad ir Lasko urvas Prancūzijoje su priešistorinių žmonių piešiniais, kurį atrado keturi paaugliai, iš karto nė negalėję suvokti, ką surado.

Knygoje pasakojamos istorijos, kaip lobių buvo ieškoma, įvairios legendos ir mitai, susiję su aptariamais lobiais, pristatomi garsiausi lobių ieškotojai. O kad vaikams būtų įdomiau skaityti – informacija pateikiama beletrizuotai.

Pingvinas Rūkas gyvena Lietuvos jūrų muziejuje ir jis pasiruošęs papasakoti pingvinų atsiradimo Lietuvoje istoriją, apie savo draugus ir giminaičius, bet labiausiai jis nori įtikinti skaitytojus, kad yra labai labai lietuviškas paukštis! Aišku, būtinai papasakos ir apie save, pavyzdžiui, tai, kad jis yra grakščių linijų, šmaikštus, puikus dainininkas ir šiaip idealus vyras. Na, ir, aišku, dargi labai kuklus.

Lietuvos jūrų muziejus parengė jau ne vieną puikią ir vizualiai itin patrauklią knygą vaikams. Šmaikščiai parašytas „Pingvinas Lituanicus“ – ne išimtis. Tai beletrizuota pažintinė knyga, pristatanti vaikams Lietuvos jūrų muziejuje gyvenančius pingvinus, jų biologiją, kas jiems būdinga, iš kur jie kilę, kaip atrodo jų kasdienybė ir, žinoma, kokių nuotykių yra patyrę.

Daug žaismės knygai suteikia Viktorijos Ežiuko iliustracijos, kuriose, kaip ir pasakojime, pingvinai kiek sužmoginti, staiposi ir raivosi, mėgsta pasirodyti. Taip pat knyga papildyta viena kita fotografija, parodančia, kaip minimi veikėjai atrodo iš tiesų. Žinoma, norintys daugumą knygos veikėjų gali sutikti gyvai Lietuvos jūrų muziejuje.

Ar ryžtumėtės kelis mėnesius kęsti šaltį, vienodą maistą, nuo pūslių skaudančias kojas ir nuolatinį pavojų tik tam, kad pasiektumėte kurį nors Žemės ašigalį? O abu?

Knygoje pasakojama apie lenkų keliautoją Mareką Kaminskį, kuris buvo pirmasis žmogus per vienerius metus XX a. pabaigoje pasiekęs abu Žemės ašigalius be jokios pagalbos t. y. šunų kinkinių ar pagalbininkų, nešančių daiktus ir t. t. Pirmiausia nukako į Šiaurės, o paskui Pietų ašigalį.

Viena vertus taupiai – nes knygos skyriai visai trumpi ir gausiai iliustruoti pagaviomis trispalvėmis iliustracijomis, kita vertus pakankamai išsamiai pristatoma tokių kelionių kasdienybė, pasiruošimas joms, iššūkiai, pavojai ir džiaugsmai. Šią knygą, neabejoju, bus įdomu skaityti ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Šis pažintinis komiksas paliečia gana tradicines enciklopedines temas – žmogaus kūną, gyvūnų karalystę, Žemės ir mokslo klausimus, tačiau tai daro šmaikščiu, žaismingu, įtraukiančiu keliu, nes minėtomis temomis pasisako ne viską išmanantis pasakotojas, o patys temos herojai, štai, pavyzdžiui, karpa savo prisistatymą pradeda taip „Labas, aš karpa. Mano prastoka reputacija. Žmonės manęs NEKENČIA“ (p. 20), o vėliau pateikia patarimų, kaip jos galima išvengti.

Nors knyga rekomenduojama vaikams nuo septynerių metų, su suaugusiojo pagalba ja kuo puikiausiai gali mėgautis ir šiek tiek jaunesni. Galybė paveikslėlių ir trumpučiai, nesudėtingi tekstai tinkami ir bus suprantami ir penkiamečiams.

Ar tikrai tai pats juokingiausias komiksas – tegu atsako patys vaikai, bet kad jį smagu skaityti – nė kiek neabejoju ir patvirtinu.

„Protėvių šauksmas“ – viena svarbiausių amerikiečių rašytojo Jacko Londono kūrinių. Tiesa, Lietuvoje bene mėgstamiausia ir labiausiai į vaikų skaitybą  įėjusi yra kita jo knyga – „Baltoji iltis“.

Protėvių šauksmas nukelia į XIX a. pabaigos Šiaurės Ameriką. Gražuolis ir didžiulis šuo Bakas gyveno pavydėtiną gyvenimą Kalifornijoje su savo šeimininkais, tačiau jis pagrobiamas ir priverčiamas tapti kinkinių šunimi atšiaurioje Aliaskoje ir Kanadoje. Bakui tenka mokytis gyventi iš naujo – šiame pasaulyje nėra užuojautos ir ramybės, kasdien tenka kovoti už savo vietą. Prijaukintas, geras šuo pamažu atranda savo tolimą vilkišką prigimtį, kuri jį iš civilizacijos nuveda į laukinę gamtą.

Londonas knygoje vengė sužmoginti gyvūnus, stengėsi juos vaizduoti tokius, kokie jie yra, nesuteikti jiems nebūdingų savybių, pasaulį taip pat vaizdavo natūralistiškai – tokį, koks atrodė tuo metu, todėl knygoje yra sunkių, žiaurių scenų (pvz., šunų pjautynės). Atitinkamas yra ir pasakojimo stilius – neretai aštrus, atšiaurus, reflektuojantis tai, kas vyksta, stengiamasi surasti paaiškinimą, bet ne pateisinimą žmonių ir gyvūnų elgesiui, veiksmams. Tačiau kartais pro visa tai prasiskverbia poetiškos, lyriškos eilutės: „Jis lekia šuoliais, išsiskirdamas dydžiu ir savo brolių, ir iš visos galingos gerklės traukia tų laikų, kai šis pasaulis buvo jaunesnis, dainą – vilkų gaujos dainą“ (p. 116)

Knygą papildo realistinės italų menininko Maurizio A. C. Quarello iliustracijos, puikiai perteikiančios veikėjų emocijas,  rašytojo sukurtą pasaulį, jo šaltį, laukinį grubumą ir grožį.

Mokslinės fantastikos romanas skaitytoją nuves į Triumfo Kasyklos miestelį – nedidelę totalitarinę visuomenę, kurioje galioja griežtos taisyklės ir visi paklūsta vado įsakymams. Tik Emilija ir jos senelis – išskirtiniai. Kai bendruomenė čia pradėjo kurtis vienintelis Emilijos senelis pasipriešino, nesutiko parduoti savo medinio namelio ir kraustytis kitur. Taip ir gyvena jie – pusiau laisvi, pusiau ne. Kartą Emilija atranda vasaros kambaryje, kadaise priklausiusiame jos mirusiai mamai, piešinį, kuriame pavaizduota ji pati. Bet juk tai neįmanoma? O gal?

Tai gana sensualus, įvairiems potyriams atidus pasakojimas apie kelionę laiku, mūsų pasirinkimus (ar įmanomas laisvas pasirinkimas, jei viskas jau įvykę?), santykius su kitais ir primityvų blogį, bet nuo to ne mažiau niekingą ar baisų. Istorija nėra itin naujoviška, bet gudriai sumegzta, smagu stebėti, kaip knygos pradžioje užmegztos linijos netikėtai sugrįžta ir persipina, atsiskleidžia naujoje šviesoje.

Smagu ir tai, kad knygoje išvengta paauglių literatūros klišės – romantinės meilės, kai viskas vyksta tik dėl jos, kai ji tampa visos istorijos varikliu. Nors ši tema šiek tiek paliečiama, tačiau nėra nei dominuojanti, nei pagrindinė.