Varėna keičiasi neatpažįstamai: čia gimę verslai užkariauja užsienio rinkas, o žmonės kuria tai, ko niekur kitur nepamatysite

Varėnos rajono savivaldybė pagal plotą yra didžiausia Lietuvos savivaldybė, kurioje kiekvienais metais apsilanko daug Lietuvos bei užsienio svečių. Varėnos kraštas vis labiau auga, o kartu su juo auga ir žmonės, atsiranda tarptautinę rinką pasiekusių verslų, unikalių vietų, kuriančių ir bendruomenes puoselėjančių žmonių bei įspūdingų ir daugybę svečių pritraukiančių švenčių – vienintelių tokių Lietuvoje.

Vienas iš unikalių renginių – Grybų šventė, Varėnos krašte vykstanti kone tris dešimtmečius, o svarbiausias šventės akcentas – 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas, vykstantis Žiūrų kaime ir suburiantis grybautojų komandas ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Grybų šventė, anot Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, tapo visos Dzūkijos tapatybės dalimi: „Ši šventė atspindi mūsų gyvenimo būdą, tradicijas, nuoširdumą. O taip pat ji kiekvieną kartą keičiasi – mes pasiūlome ką nors įdomaus ir naujoviško.“

Grybų šventė yra tapusi tarptautine švente – susirenka ne tik daugybė svečių iš skirtingų Lietuvos kampelių, bet ir iš užsienio šalių. Daugiausiai atvyksta iš Lenkijos, Latvijos, taip pat dalyvauja kitų šalių ambasadoriai.

Šiemet komandos, pasiruošusios užimti pirmąją vietą grybavimo čempionate, susirinko iš įvairių Lietuvos kampelių – Klaipėdos, Druskininkų, Molėtų, Kauno. Taip pat netrūko ir vietinių dalyvių, dalis jų grybavimo čempionate dalyvauja jau ne pirmus metus.

Kaip patys dalyviai teigia, sudalyvauti tokioje šventėje smagu ne tik dėl grybavimo čempionato, bet vyraujančios geros nuotaikos, linksmybių, kerinčių miškų ir puikiai nusiteikusios kompanijos. Anot jų, šventė yra išskirtinė, unikali ir vienintelė tokia visoje Lietuvoje.

Iš grybavimo čempionato Žiūrų kaime persikėlus į Varėną lankytojus pasitinka dar daugiau pramogų, dainų, nuostabiai šventei papuoštas parkas ir mugė su vietiniais ir iš kitų Lietuvos kampelių atkeliavusiais amatininkais.

„Dalyvauju šioje šventėje jau daugybę metų, tai yra viena gražiausių šio krašto švenčių. Dalyvauti yra smagu, vyrauja stipri dzūkiška dvasia, ateina daugybė žmonių, viskas unikaliai papuošta ir įdėta daugybė pastangų“, – šypsosi iš Marijampolės atvykęs amatininkas Vitalijus.

O štai iš Vilniaus atvykęs amatininkas, buvęs lakūnas, šypsodamasis atskleidžia, jog jį nugalėjo meilė drožybai, o pats smagiausias darbas – drožinėti skraidukus: „Žmonės mane pažįsta iš skraidukų. Tai yra aviacijos laikų palikimas. Kiek žmonių yra bandę atkartoti, niekam nepavyko sukurti tokio, kuris skraidytų ir sugebėtų pakilti taip aukštai, mat šiame darbe yra įdėti net 7 dėsniai.“

Tokios šventės yra ne tik pramoga, jos reikšmingai prisideda prie Varėnos krašto populiarinimo ir turizmo plėtros. Meras teigia, jog šventės svečiams puikiai atskleidžia, jog Varėnos kraštas nėra provincija ar užmirštas kampelis: „Gamta puikiai dera su šiuolaikiniu gyvenimu, veikia šaunios bendruomenes, čia gera ne tik gyventi, bet ir kurti bei mėgautis gamtos ramybe.“

Varėnos rajone yra daugybė unikalių, gražiai sutvarkytų miestelių ir kaimelių, kurie buria bendruomenes, pritraukia vis daugiau turistų. Į juos sugrįžta gyventi vis daugiau jaunų šeimų, iškeitusių didmiesčio gyvenimą į ramybę, gamtą ir tyrą orą.

Štai Marcinkonių kaimelis nėra didelis, bet tikrai turi kuo pasigirti – buvusioje mokykloje įsikūrusiu Daugiafunkciu centru, orientuotu tiek į suaugusiuosius, tiek į vaikus.

Suaugusiuosius centras kviečia užsiimti audimu ar kitomis norimomis veiklomis, vaikams siūlo menų laboratorijas bei anglų kalbos pamokas. Centras specializuojasi ir ikimokykliniame bei priešmokykliniame ugdyme. Darželis veikia 4 valandas per dieną, o vaikų grupėje gali būti iki 13.

Centro direktorė Lina Černiauskienė pastebi, jog daug žmonių grįžta į kaimus. Labai noriai grįžta jaunos šeimos, taip pat pensininkai, norintys ramybės ir turintys daugiau laisvo laiko: „Žmonės, atsikėlė iš didžiųjų miestų, yra pripratę prie greitesnio gyvenimo tempo, tad ir mes bandome jiems pasiūlyti kuo daugiau veiklų.“

O kaimo bendruomenė, anot jos, yra itin stipri, ją apjungia ir kultūros centras, ir seniūnija: „Grybų šventėje buvome labai gražiai pasipuošę ir pristatėme unikalią miško pasaką, kiekvienais metais pasipuošiame Kalėdoms, kartu su vietiniais kuriame kalėdinę mugę kartu su eglutės įžiebimu ir seneliu. Atvykę turistai net nustemba, kokia stipri šio kaimelio dvasia“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.

Turizmas, Linos teigimu, auga akyse. Marcinkonys sulaukia daugybės lankytojų, o kiti Varėnos rajone esantys miesteliai ir kaimeliai taip pat atsigauna, daugėja turistų. Ypač vasarą. Žmonės atvažiuoja traukiniais, atsiveža dviračius ir visą dieną praleidžia tyrinėdami vieną ar kitą Dzūkijos kampelį. „Būna, kad net į parduotuvę neįmanoma įeiti, kiek daug turistų atvažiuoja“, – juokiasi Lina.

Dideliuose miestuose, pasak pašnekovės, tokio didelio bendruomeniškumo nėra, žmonės nepažįsta vieni kitų, kiekvienas įsisuka į savas veiklas, o štai kaimo bendruomenės yra stiprios, draugiškos ir su kiekvienais metais vis labiau klestinčios.

Anot Varėnos rajono savivaldybės vicemero Alvydo Verbicko, Varėnos krašte taip pat yra išlikusių ir naujai susikūrusių smulkiųjų verslų. Vicemeras džiaugiasi, jog dalis verslų yra pasiekę net tarptautinę rinką.

Dzūkija yra grybų ir miškų kraštas, tad nenuostabu, jog ir verslai orientuojasi būtent į šias pramones. Tarptautinę rinką pasiekusi „Adex LT“ įmonė žmonėms tiekia grybus, uogas ir sraiges. Daugiau nei prieš 30 metų įsikūrusi įmonė pradėjo būtent nuo Lietuvos miškuose augančių gėrybių, jų supirkimo iš vietinių rinkėjų ir pardavimo užsienio rinkoms.

„Mano mama yra kilusi iš Varėnos, čia augusi, tad šis kraštas mūsų šeimai visada buvo labai artimas. Aš pati vaikystėje vasaras leisdavau Varėnoje pas močiutę. Man visada buvo įdomu, kad tėvai į Varėnos kraštą žiūrėjo ne tik kaip į gražią, savą vietą tarp miškų ir ežerų, bet kartu pamatė ir galimybę verslui. Grybavimas ir uogavimas Dzūkijoje visada buvo natūrali gyvenimo dalis – čia buvo žaliava, žmonės, gerai pažįstantys miškus, ir visa aplinka tokiam verslui atsirasti“, – šypsodamasi apie šeimos įmonę pasakoja Pardavimų ir verslo plėtros vadovė Lauksvė Gulbinaitė.

Varėnoje prasidėjęs verslas šiandien jau gerokai išsiplėtęs – žaliava perkama ne tik visoje Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos bei Skandinavijos šalyse, taip pat Ukrainoje. „Superkame šviežią žaliavą iš rinkėjų, ūkių ir surinkimo punktų, o toliau ją apdorojame savo gamyboje. Dirbame su šviežiais, šaldytais ir džiovintais produktais, gaminame uogų tyres. Didžioji mūsų verslo dalis yra didmena ir eksportas – produkciją tiekiame klientams tiek Europoje, tiek Azijoje ir Amerikoje. Lietuvai siūlome šaldytų uogų ir grybų, uogų rinkinių, džiovintų voveraičių ir baravykų. Taip atsirado „Beribu“ – mūsų prekės ženklas, skirtas būtent Lietuvos rinkai“, – pasakoja pašnekovė.

Šeimos verslas stipriai prisideda prie nuolatinių darbo vietų kūrimo regione, o komanda jau yra tapusi viena didele šeima. Dalis žmonių, anot Lauksvės, įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo pradžios, yra matę skirtingus įmonės etapus, augę kartu su ja ir šiandien neša labai didelę dalį jos patirties.

„Varėnoje vis dar stiprus kasdienis ryšys su mišku ir savo kraštu. Žmonės čia dirba, grybauja, uogauja, pažįsta miškus, turi savo vietas. Ir mums tai nėra tik graži tradicija – iš verslo pusės labai svarbu jausti, kad regione yra žmonių, su kuriais galime dirbti, kad galime čia investuoti, plėsti gamybą. Matome čia daug galimybių ir norime toliau augti kartu su šiuo kraštu“, – šypsosi Lauksvė.

Nors Varėnos kraštą garsina miškai ir grybai, tai anaiptol ne viskas, o unikalių pažibų – apstu. Prie regiono garsinimo prisideda varėniškis Motiejus Baublys, Varėnos sporto centre įkūręs unikalų sporto muziejų. Muziejuje šiuo metu galima išvysti daugiau nei 400 eksponatų – krepšinio marškinėlių, sportbačių, medalių, kortelių, knygų ir kitų įvairių reliktų. Tarp jų yra ir vienetinių, išskirtinę istoriją turinčių eksponatų, kurių kitur taip lengvai nepamatysi.

Muziejaus įkūrėjas ir kolekcionierius Motiejus domėtis krepšiniu pradėjo 2006 metais: „Tuo metu man buvo keturiolika, užsikrėčiau nuo pusbrolio, kai jis palaikė tuometinį Vilniaus „Lietuvos rytą“. Kai pradėjau kolekcionuoti krepšinio reliktus, iškart ėmiau svajoti, kad vieną dieną turėsiu savo kampelį, kuriame galėsiu visiems parodyti sukauptus eksponatus.“

2013 metais Motiejus įkūrė virtualų krepšinio muziejų, į kurį po truputį kėlė visus turimus su krepšiniu susijusius eksponatus. Šiandien jų virtualiame muziejuje – jau daugiau nei 5000.

O 2025 metais Varėnoje atsirado ir fizinis krepšinio kampelis. Tuomet apie savo hobį, sukauptą kolekciją ir seną svajonę Motiejus papasakojo tuometiniam direktoriui. Jis šią idėją priėmė labai entuziastingai – surado laisvą erdvę, pasirūpino vitrinomis ir taip Varėnoje atsirado dar vienas mažas, bet ypatingas krepšinio taškas Lietuvos žemėlapyje.

Motiejaus eksponatai į kolekciją patenka įvairiais būdais, o kolekcijos pagrindas yra autografai. Dėl jų kolekcionieriui tenka nemažai pakeliauti po Lietuvos miestus, dažniausiai – į Kauną. Prieš vykdamas į rungtynes Motiejus pasidaro A4 formato maketus, o tuomet belieka laukti ir „medžioti“ krepšininkus, kad pavyktų gauti jų parašus.

Šiandien ir žmonės gali iš arti pamatyti sukauptus eksponatus ir per juos prisiliesti prie Lietuvos krepšinio istorijos. Motiejui tai – kadaise turėtos svajonės išsipildymas. „Varėnoje yra nemažai iniciatyvių ir kūrybingų žmonių, kurie turi idėjų, imasi jas įgyvendinti, organizuoja įvairius renginius, kuria projektus ir taip prisideda prie savo krašto augimo bei gyvybingumo. Smagu matyti, kad žmonės nestovi vietoje, o stengiasi kurti ir daryti kažką gero savo bendruomenei. Bet svarbiausia – palaikymas ir kitų įvertinimas“, – šypsodamasis sako pašnekovas.