Vasario vaikų ir paauglių knygų TOP10

Pažvelkite į žvaigždėmis nusėtą dangų – mažasis lokiukas negali joms atsispirti, pažvelkite, kokių kokias stebuklingas dangaus būtybes išvystume paskirus šviesulius sujungę į žvaigždynus? Stebuklų ir grožio šio mėnesio vaikų ir paauglių knygų tope nestinga – mažų ir didelių, apčiuopiamų ir nematomų.  

Parengė Eglė Baliutavičiūtė

Eiliuota kartoninė knygelė puikiai tinka jaukiems vakarams ruošiantis miegoti. Štai ir lokiuko tėtis kviečia mažylį eiti ilsėtis, tačiau lokiuką suvilioja nakties grožis ir danguje šviečiančios žvaigždės. Tad juodu išeina pasigėrėti naktimi, taip gražu ir ramu, ypač kai visi miega, netrukus ir lokiukas užminga tėčio glėby. Naktis čia iliustracijose vaizduojama labai jauki ir maloni, visai nebaugi.

Na, bet jei mažieji nenuoramos miegoti neužsimanys, galės paskaičiuoti danguje švytinčias žvaigždes, kiekviename puslapyje jų nušvinta skirtingas skaičius (į knygelę įmontuoti šviesos diodai).

Mažasis Pūkis tai piktas, tai nuobodžiauja... Mamos patartas, iškeliauja pasivaikščioti – nusiraminti, pažaisti, naujų draugų susirasti. Atrodo, kad Pūkio laukia nusivylimas, nes visi užsiėmę savo reikalais ir be reikalo žiemą nekiša nosies į lauką. Lyg tyčia iš dangaus nusileidžia snaigė. Su ja labai smagu, o kai ši pasikviečia šimtus savo brolių ir sesių, pasidaro tik dar linksmiau. Tikriau taip smagu, kad net visos ryto paikybės iškrinta Pūkiui iš galvos.

Pūkio mama, kaip ir ankstesnėse „Pūkio istorijų“ dalyse pasirodo esanti išmintinga ir pedagogiška, ji nelaksto paskui vaiką ir nepuola spręsti jo nedidelių vaikiškų kaprizų, atvirkščiai, duoda gerą patarimą ir leidžia pačiam Pūkiui nusiraminti bei patirti nuotykį.

Taigi tai dar viena smagi paveikslėlių knygų serijos apie lapiuką Pūkį dalis, kurią pasičiupti reikėtų suskubti. Na, kol dar sniegas neužleido vietos pavasario žalybei.

Žaisti slėpynes labai labai smagu, ypač kai pavyksta gerai pasislėpti... arba greitai surasti pasislėpusiuosius! Bėda, kad meškinas Bertas dar nė karto nelaimėjo šio žaidimo – vargšelis visai nemoka slėptis, tad geriausias draugas lapinas Frenkas jį labai greitai suranda. Galiausiai Frenkas nusprendžia kartelį Bertui leisti laimėti, juk supranta, kad draugas nuliūs, jei ir vėl jam nepasiseks. Jam draugo laimė svarbiau už dar vieną pergalę.

Labai graži, ryškių neoninių spalvų ir žemiškų tonų žaisme pasižyminti komiška paveikslėlių knyga ne tik ne kartą privers nusijuokti, bet ir duos vertingų pamokų apie draugystę.

Atidžiai iliustracijose stebėkite draugų išraiškas, ypač akis, jos labai daug ką pasako!

Simas turi savo darželį, kuriame augina visokiausias gėles, bet kai iš močiutės sužino apie kardelį – tuojau pat jo užsigeidžia ir nukniaukia vieną svogūnėlį. Juk kardelis – kaip kardas, dargi močiutė tvirtina, kad jos pavadinimas kilęs iš lotyniško „gladius“, o iš šio žodžio kilęs ir „gladiatorius“, o tai Simui laaaabai patinka. Didinga gėlė!

Deja, ne taip ir paprasta išauginti kardelį – tai vėtra nulaužia, tai kažkas darželį išmindo, bet Simas nepasiduoda, nes žino, kad norint ką nors išauginti, reikia kantrybės ir laiko, gal net pakalbinti... Ne tik Simas rūpinasi gėle, ir ji jam suteikia ryžto ir drąsos. Viso to jam prireiks. Kam? Gėlei pražydus, Simas ją skina – šiandien Rugsėjo pirmoji ir jis jau pirmokas!

Knygoje subtiliai kalbama apie vaiko pasiruošimą eiti į mokyklą – rūpinimasis gėle jį patį augina ir stiprina, įkvepia drąsos ir moko kantrybės, kad ne viskas, ko nori, pasiekiama greitai ir lengvai, kad kartais tenka įdėti daug pastangų. Paliečiama ir lyčių stereotipų tema, parodoma, kad kiekvienas vaikas gali užsiimti tuo, kuo nori, nesvarbu, ar ta veikla tradiciškai laikoma berniukiška, ar mergaitiška.  

Broliai ir sesės. Tokie skirtingi ir tokie panašūs. Pešasi, niaujasi, bet vis vien vienas kitą myli. Apie jų ryšį ir santykius ir yra ši knyga, primenanti trumputę esė ir apibendrintai kalbanti gana suaugėlišku tonu – švelniai lyrišku, bet kartu ir kiek didaktišku. Pasakotojas į brolių ir sesių kasdienybę žvelgia tarsi iš viršaus, žinodamas, kurie dalykai gyvenime būna laikini, o kas išlieka visam gyvenimui, apie tai skatina susimąstyti ir mažąjį skaitytoją.

Svarbu, kad knygoje akcentuojama brolių ir sesių įvairovė – jie gali būti ne tik tie, kurie gimsta toje pačioje šeimoje, bet ir tie, „kuriuos sutinkame gyvenime“. Broliai ir sesės gali atrodyti visiškai skirtingai, mėgti skirtingus dalykus, tačiau tai tik smulkmenos, svarbiausia yra bendrystė, meilė, o ne skirtybės.

Tai viena tų knygų, kurios adresatą nusakyti labai sunku, ji ir vaikams, bet kartu (o gal netgi labiau?) suaugusiesiems. Prie mažųjų skaitytojų pasakojimą padeda priartinti žaismingos iliustracijose, jose konkrečiais pavyzdžiais parodomos situacijos, apie kurias tik aptakiai užsimenama tekste.

Ši interaktyvi pažintinė knyga – neilga, bet įsiminti kelionė po skirtingas šalis ir žvaigždynus.

Kiekviename atvarte skaitytojas atsiduria vis kitoje šalyje gyvenančio vaiko kambaryje, kuriame atsispindi konkrečiai kultūrai būdinga puošyba, daiktai, augalai ir kt. Taigi versdami lapus vaikai aplankys Japonijoje, Maroke, Mongolije ir kituose Žemės kampeliuose esančius vaikų kambarius. Ir pro kiekvieno kambario langą galės pažvelgti į žvaigždynus. Koks tikslas tiek keliauti? Juk dėl Žemės sukimosi skirtingu metų laiku iš skirtingų vietų matome vis kitas žvaigždes. Tad tokia knygos išpildymas ir pagyvina pažintinį turinį, ir padeda vaikams suprantamu būdu iliustruoti jį.

Skaitydami eiliuotas mįsles vaikai gali spėti apie kokio gyvūno žvaigždyną yra kalbama, galės ir atsivertę langelį pamėginti įsivaizduoti, koks gyvūnas gali slypėti už tų iš pirmo žvilgsnio, rodos, pabirų žvaigždžių spiečiaus. Na, o įsitikinti, ar gerai spėjo, galės knygą pastatęs prieš šviesos šaltinį (langą ar lempą), tada pasirodys gyvūnų figūra.

Ar gali nutikti kas nors gero, kai į tavo buto duris pasibeldžia 42 katės, atsiprašau, 36 ir 6 katės? Pasibeldžia ir gražbyliauja prašydamosi į vidų? Ponia Uogienė tuo labai abejoja, tačiau papirkta vienos iš pulko katės grožio vis dėlto įsileidžia be pastogės likusius katinus vienai naktelei. Bent jau taip mano, kad tik vienai naktelei. Katės gudrios ir moka apsukti žmones aplink savo uodegos galiuką! Jos mielai čia pasiliktų ilgėliau, juk Uogienė visai maloni ir tokias skanias bandeles kepa.

Ukrainiečių rašytojos Halyna Vdovychenko „36 ir 6 katės“ katiniško šėlsmo, ryškių katiniškų tipažų ir juokingų nutikimų pilna knyga apie tai, kaip būrys valkataujančių kačių į gera pakeičia ponios Uogienės ir jos sūnėno gyvenimą.

Nuo mažų dienų Lilė girdėjo galimybę močiutės pasakų, atsivežtų iš gimtosios Pietų Korėjos. O dabar, močiutei susirgus, Lilė su vyresnėle seserimi ir mama persikrausto pas ją į mažytį miestelį, ir tigras iš pasakų ima rodytis mergaitei. Ar jis tikras, ar Lilei tik pasivaideno, prisisapnavo? Ko jis nori? Ar jis ketina pakenkti močiutei? Močiutė minėjusi, kad tikrai klastingi ir pavojingi...

Lilei teks išlįsti iš savo kiauto, atsikratyti savo galios būti nematoma, kad išsiaiškintų visą tiesą apie tigrą ir jį sučiuptų, kol jis dar niekam nepakenkė.

Magiškojo realizmo bruožų turinti istorija kalba apie asmeninės istorijos žymes, kurias ji – norime to, ar ne – palieka mumyse, apie traumas ir užslėptas patirtis, jausmus, kurie anksčiau ar vėliau iškyla į paviršių. Svarbios knygoje ir netekties, atsisveikinimo, šeimos tarpusavio santykių temos, dvigubos tapatybės turėjimas ir bandymas susivokti, kas esi. Bet bene svarbiausia tema yra pasakojimų galia. Galia jungti mus su mūsų kultūra, keisti mūsų likimus, padėti susidoroti su gyvenimo iššūkiais bei formuoti mūsų tapatybę, pasaulėžiūrą.

Knygos autorė Tae Keller gimė Seule, Pietų Korėjoje. Būdama trejų kartu su tėvais persikėlė gyventi į Havajus. Ją nuo vaikystės supo močiutės sekamos korėjiečių liaudies pasakos apie magišką pasaulį – ypač tigrus, tad užaugusi T. Keller nusprendė sukurti ir savo istoriją apie šiuos mįslingus pasakų plėšrūnus.

Knyga 2021 m. apdovanota reikšmingiausiu JAV vaikų literatūros apdovanojimu – Newbery'io medaliu!

Liūdna, skaudi, bet vilties ir žmogiškosios šilumos kupina knyga, paremta tikrais istoriniais įvykiais. XX a. vidurio Indija. Britų valdžia traukiasi, Indija atgauna nepriklausomybę, o musulmonų dominuojamas regionas nusprendžia atsiskirti ir įkurti naują valstybę – Pakistaną.

Skyla ne tik šalis, skyla žmonių gyvenimai ir likimai. Dvylikametės Nišos gimtajame miestelyje vienas šalia kito iki šiol sugyveno musulmonai, hinduistai, sikhai, o dabar čia jau Pakistanas ir sugyventi nebeįmanoma. Prasideda smurto protrūkiai, o Nišos šeimai, hinduistams, tenka palikti gimtuosius namus ir bėgti į naująją Indiją. Kelionė pėsčiomis labai pavojinga – ne tik dėl maisto ir vandens stygiaus, bet ir dėl priešiškai nusiteikusių grupuočių...

Įtaigiai vaizduojamas jaunos merginos bandymas suvokti savo tapatybę, etninę ir netgi religinę priklausomybę. Nors ji hinduistė, tačiau jos šeima nėra tipiška, jos tėtis, huinduistas, kadaise vedė musulmonę. Jau tada tai buvo revoliucinga, neįprasta, negarbinga, o dabar tai dar stipriau atsisuka prie jų šeimą. Ji vis svarsto apie tai, kas ji yra, ir kas yra jos tėvynė, nesupranta, kodėl laimi blogis ir žiaurumas, o ne gerosios žmonių savybės – gebėjimas susitarti, bendradarbiauti, sugyventi. „Mano vaikystė visada bus padalyta į dvi dalis: prieš ir po“ (p. 97), – dienoraštyje užfiksuoja ji.

Istoriją pasakoja pati Niša, rašydama tarsi dienoraštį, tarsi laiškus mirusiai mamai. Ji pasakoja viską, ką mato, patiria, jaučia. Todėl, visai kaip Anos Frank „Dienoraštyje“, ir čia susipina politinių įvykių, nusikaltimų fiksavimas ir savos šeimos gyvenimo, santykių peripetijos, asmeninės mintys, svarstymai.

Knyga 2019 m. įtraukta į reikšmingiausio JAV vaikų literatūros apdovanojimo Niuberio medalio (Newbery medal) Garbės sąrašą.

Svarbiausių pasaulyje tarptautinių vaikų literatūros apdovanojimų – Hanso Christiano Anderseno medalio ir Astridos Lindgren atminimo premijos – laimėtojos, austrų vaikų rašytojos knyga „Pirmadienį viskas kitaip“ jau yra tapusi vaikų literatūros klasika, kurią ir Lietuvoje skaitė ne viena vaikų karta. O dabar, po dvidešimties metų, pasirodė naujas knygos leidimas.

Autorė su švelnia ironija ir kartu didele atida vaikui, jo pasaulėvokai ir norui bent ką nors gyvenime spręsti pačiam, pasakoja istorija apie mergaitę Kati – turinčią savo nuomonę ir mokančią pakovoti už save, kartais net tada, kai to daryti visai nebūtina, todėl mokykloje vis įsiveliančią į nemalonumus.

Gyvendama su griežta mama, mergaitė labiausiai laukia pirmadienių, kai susitinka su savo močiute. Juodvi puikiai sutaria. Ir štai vieną pirmadienį Kati įkalba močiutę nukirpti jos garbanas ir padaryti šaunią pankišką skiauterę. Nepatinka naujoji šuokuosena nei mamai, nei mokytojams, niekam iš suaugusiųjų, užtat vaikams nė kiek nekliūva. Ši avantiūra, prasidėjusi it katastrofa, virsta proga mergaitei sustiprinti ryšį su mama, išmokti pripažinti savo klaidas ir įgyti naujų draugų.