Arvydas Kertenis
Arvydo Kertenio ūkis
Jis gyvena ten, kur rytais rūkas kyla virš senojo senelių sklypo, o oras kvepia drėgna žeme ir ką tik nupjauta žole. Jis – vienas tų, kurie tyliai, be didelių lozungų, „augina Lietuvą“. Jo ūkis prasidėjo nuo kelių hektarų paveldėtos žemės ir seno traktoriaus. Šiandien Arvydo laukai sudaro beveik 100 ha. Sezono metu jį dažniausiai pamatysi kabinoje – nuo ankstyvo pavasario sėjos iki auksinių rudens pjūčių. Jis sako, kad žemė nemeluoja: kiek į ją įdedi širdies ir prakaito, tiek ji tau grąžina. Tačiau tikroji Arvydo sielos atgaiva ir ūkio pasididžiavimas – žirgai. „Grūdai maitina kūną, o žirgai – sielą“, – taip sako ūkininkas. Arvydas ne tik augina žirgus, jis juos supranta. Kiekvienas jo žirgas turi savo charakterį ir istoriją. Vietiniai žino: jei nori pamatyti tikrą stebuklą, reikia užsukti pas Arvydą pavakarę, kai jis išleidžia bandą į ganyklas. Tas laisvės pojūtis, kai žemė dunda po kanopomis, yra geriausias atlygis už visos dienos nuovargį. Kai vakarais Arvydas sėdi ant supynių prie savo namų, žvelgdamas į tolumoje ganykloje esančiu žirgus, jis žino – jo darbas nėra tik darbas. Tai jo palikimas. Tai jo tylus indėlis į tai, kad Lietuva būtų žalia, gyva ir stipri.
1190
Balsuoti