Edvinas Kavaliauskas
Kavaliauskų sodai
Mūsų ūkio pradžia Alantoje nebuvo panaši į modernius verslo planus. Tai buvo 15 arų braškių, begalinis smalsumas ir... krūva medienos atraižų. Pamename, kaip tvorai stulpelius rinkome iš artimųjų kiemų – tiesiog tai, kas liko nuo rąstų apdirbimo. Biudžetas tada buvo minimalus, tad kiekviena agro plėvelės juosta buvo patiesta savo rankomis, o tarpuvagius pjaudavome paprasta stumiama žoliapjove. Nors ūkis įsikūrė pačiame miestelyje, pradžioje buvome tarsi nematomi – tik mes, žemė ir nuolatinė kova su laukiniais žvėrimis. ​Mums šis ūkis niekada nebuvo tik verslas. Tai – mūsų šeimos laisvalaikio užsiėmimas, papildoma sezoninė veikla, į kurią neriame po pagrindinių darbų. Tai laikas, kai ofiso drabužius ar kasdienę rutiną pakeičia darbiniai batai, o poilsį – fizinis darbas gryname ore. ​Tačiau ambicijos augo kartu su uogų kiekiu. Lemtingas lūžis įvyko tada, kai nusprendėme siekti Jaunojo ūkininko paramos. Tai buvo stiprus postūmis, leidęs mums profesionaliai įsikurti ir išplėsti braškynus iki dabartinių 84 arų. Vėliau sekęs tolimesnis ES finansavimas padėjo galutinai modernizuoti ūkį, įsigyti reikiamą techniką ir užtikrinti, kad Alantos krašto uogos būtų pačios aukščiausios kokybės. ​Šiandien Kavaliauskų sodai – tai ne tik braškės. Tai virš 200 vaismedžių sodas su vyšniomis priešakyje, 50 arų remontantinių aviečių ir mūsų ištikimiausios darbininkės – bitės, kurios rūpinasi būsimu derliumi. ​Mokėmės iš savo klaidų, naktimis skaitėme apie augalų ligas, bet didžiausias mūsų variklis visada išliko tas pats – klientų ratas, kuris kasmet sparčiai didėja. Matyti, kaip pas mus sugrįžta šeimos, atsiveža draugus ir giminaičius, mums yra didžiausias įrodymas, kad net ir pradedant nuo atraižų tvoros, galima užauginti kažką didelio ir prasmingo.
5489
Balsuoti