Vaidmina Gabnė
Gabnių ūkis
Noriu pasidžiaugti ne savo, bet savo vyro ir jo tėčio ūkiu. Du ūkiai – viena širdis ir vienas tikslas. Mano vyro ir jo tėčio ūkiai gyvena tarsi atskirai, bet iš tiesų jie – viena stipri, darniai veikianti komanda. Čia kiekvienas darbas atliekamas su atsakomybe, pagarba ir meile žemei. Vos tik ateina pavasaris, jų kiemuose atgyja naujas gyvenimo ritmas. Prasideda pirmieji darbai – kruopščiai ruošiama technika, viskas apžiūrima, sutvarkoma, pataisoma. Kiekvienas varžtelis turi savo vietą, kiekvienas įrankis – savo istoriją. Tai žmonės, iš kurių galima mokytis tikros tvarkos: ką paėmei – padėk atgal, kas sugedo – sutaisyk. Jie retai prašo pagalbos, nes įpratę viską įveikti savo rankomis. Tačiau patys niekada neatsisako padėti kitiems – jų darbai kalba apie paprastą, bet labai tikrą žmogiškumą. Laukai jiems – ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jie rūpinasi žeme, stengiasi jos nenualinti, dirba apgalvotai ir su pagarba gamtai. Sėja, augina, prižiūri ir laukia – kantriai, su viltimi ir tikėjimu. O kai ateina derliaus metas ir paskutiniai grūdai subyra į aruodus, jų širdyse – tylus, bet labai tikras džiaugsmas: viskas pavyko, viskas praėjo sklandžiai. Nors sezono metu dienos prasideda anksti ir baigiasi vėlai, juos visada sutiksi su šypsena. Nes tai, ką jie daro, nėra tik darbas – tai gyvenimo būdas. Kiekvieną sezoną jie pasitinka su nekantrumu, naujomis idėjomis ir tuo pačiu tvirtu tikėjimu: kol yra meilė žemei ir darbui – viskas bus gerai.
137
Balsuoti