Rašau iš Senjorų Avilio su dideliu džiaugsmu, norėdama pristatyti mūsų nuostabią bendruomenės narę Vidą Lukštaitę, kuriai jau 90 metų. Vida — architektė, visą gyvenimą kūrusi erdves žmonėms. Ir dabar, sulaukusi garbaus amžiaus, ji nenustoja kurti — piešia, tapo, fotografuoja, jau surengė kelias savo tapybos ir fotografijos parodas. Tačiau labiausiai Vidą apibūdina ne parodos ar pasiekimai, o jos ramybė, žingeidumas ir nuoširdus dėmesys kiekvienam žmogui. Vida niekada nebijo naujovių. Kai reikėjo persikelti nuotraukas iš telefono į kompiuterį, ji pati, be jokios pagalbos, išsiaiškino, kokios jungties reikia, ir tiksliai ją įsigijo — liko tik paklausti, kaip ta jungtimi pasinaudoti. Toks mažas, bet daug pasakantis epizodas: Vidai smalsumas ir noras mokytis neturi amžiaus ribos. Būtent tokia ji ir yra — rami, oria, žingeidi, visada pasiruošusi mokytis, klausyti ir dalintis. Savo pavyzdžiu, be jokios pompastikos, ji įkvepia visą mūsų bendruomenę tikėti, kad amžius niekada netrukdo augti ir stebėtis pasauliu. Mes, Senjorų Avilio bendruomenė, labai norime, kad Vida Lukštaitė būtų pastebėta ir įvertinta — ji to tikrai nusipelno.