Vitalija Teresa Jonušienė – tarp atminties, kultūros ir žmonių. Yra žmonių, kurių gyvenimo darbai tampa neatsiejama vietos istorijos dalimi. Vitalija Teresa Jonušienė – viena tokių asmenybių. Vydūno žodžiais tariant, tai „saulėtas žmogus“ – šiltas, telkiantis, nepaprastai energingas ir savo darbu saugantis tai, kas svarbu ne tik Kuršių nerijai, bet ir Lietuvai. Istorikė, mokytoja, muziejininkė Vitalija, didžiąją gyvenimo dalį skyrė Kuršių nerijos bei Mažosios / Prūsijos Lietuvos istorijos bei kultūros gaivinimui ir puoselėjimui. Dar 1976 metais drauge su vyru, tautodailininku Eduardu Antanu Jonušu, inicijavo Liudviko Rėzos 200 gimimo metinių minėjimą Neringoje, ir prisidėjo prie jo vardo bei kultūrinės reikšmės įtvirtinimo Lietuvoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, V. T. Jonušienės veikla įgavo dar platesnį mastą: 1995 metais ji tapo pirmąja Thomo Manno kultūros centro vadove, o jos ir bendraminčių pastangomis Nobelio premijos laureato vasarnamis buvo prikeltas naujam gyvenimui. Taip Nida tapo svarbia Lietuvos ir Baltijos regiono šalių kultūrinio dialogo vieta. Vitalija yra ir 2026 metais trisdešimtmetį atšventusio tarptautinio Thomo Manno festivalio ištakų liudininkė. Dvidešimt metų ji rūpinosi, kad festivalis augtų, atspindėtų humanistines idėjas, visuomeninio gyvenimo aktualijas bei telktų Lietuvos ir užsienio kultūros žmones. Šiandien šis kultūros reiškinys, apjungiantis literatūrą, dailę, muziką ir kiną, garsina Lietuvos vardą Europoje. Jos indėlis įvertintas ir tarptautiniu mastu – Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris 2025 m. apdovanojo Vitaliją Teresą Jonušienę Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžiumi. Ir šiandien Vitalija, būdama garbingo amžiaus – šiais metais ji švęs 85-ąjį gimtadienį, – aktyviai dalyvauja muziejinėje veikloje, veda ekskursijas ne tik apie rašytoją Thomą Manną, bet ir pamario krašto istoriją. Įkūrusi viešąją įstaigą „Eduardo Jonušo namai“, ji taip pat rūpinasi Eduardo Jonušo kūrybiniu palikimu. Vitalija T. Jonušienė – asmenybė, kuriai svarbu ne tik išsaugoti istorinį, kultūrinį palikimą, bet ir perduoti jo prasmę. Jos pasakojimuose gyva tai, ko neįmanoma rasti knygose – asmeniniai prisiminimai, įžvalgos, žmonės, jų darbai ir laiko ženklai. Vitalija Teresa Jonušienė – gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp Kuršių nerijos ir Lietuvos, tarp Lietuvos ir Europos. Jos veikla ir nueitas gyvenimo kelias neabejotinai jau tapę šalies kultūros istorijos dalimi. Nuotr. Editos Anglickaitės-Beržinskienės