Vaikai, virš kurių galvų ką tik praskridome, pasuko kairėn – Salų dvaro sodybos ir parko pusėn. Jiems tai yra įprasta miestelio vieta, o mums – vienas įdomesnių šios vasaros atradimų, kuriuo dalijamės su jumis – „100 Lietuvų“ žiūrėtojais ir skaitytojais.
Salos – Rokiškio rajone. Ir kaip jau matėte pirmoje nuotraukoje – unikalioje vietoje, Dviragio ežere. Ežero plotas užima 285 hektarus, miestelio – 73. Būtent dėl geografinio išskirtinumo nusprendėme traukti šion pusėn, tačiau, pasidomėję išsamiau, supratome, kad čia traukti verta ne tik dėl to.
Dvaras, kuriame netrukus pabūsite, minimas nuo XVI amžiaus. Priklausė Radviloms, vėliau Morikoniams, Tyzenhauzams, Przezdzieckiams. XX amžiuje tarp jo sienų būta ligoninės, mergaičių namų ūkio mokyklos, žemės ūkio mokyklos (vėliau – technikumo), Salų pagrindinės.
Šiandien Salose gyvena apie pusantro šimto žmonių. Mes pasikalbėjome su keturiais: bibliotekininke Rasa, knygų skaitytoja Janina, dvaro reikalų išmanytoja Inga (pokalbis su ja trunka apie 11 minučių, bet nepatingėkite – daug sužinosite) ir bendruomenės pirmininke Irina.
Ponią Iriną viso pokalbio metu vadinau ponia Irena, tad už tai atsiprašau, kaip ir Irmantas, prastai suvedęs ryškumą – Irinos agurkus tuoj pamatysite gerokai ryškiau nei jų augintoją. Kita vertus, juk dabar – pats sezonas.
Salų žmonės.
Salų karvės.
Kombainas – irgi Salų.
Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia.
Bažnyčia pastatyta 1888 metais.
Vienas. Viduje. Vidurdienį.
Jei nuspręsite važiuoti autobusu.
Biblioteka ir parduotuvė.
Prie parduotuvės.
Levaškevičiaus reikalavimai.
Dainiaus pasiūlymai.
Šeimyna.
Traktorius ir vanduo.
Žmogus ir arklys.
Nauja parduotuvė.
Smėlio dėžė.
Žmogus, kuris žvejoja.
Žmogus, kuris dirba.
Irmantas sako, kad jam – gražu.
Man tai gražiau šitaip.
Salų dvaras.
Šiandieninis dvaro šeimininkas.
Salų parkas – vienas seniausių Lietuvoje.
Vienas to parko medžių.
Trečiame aukšte.
Antrame aukšte.
Pirmame.
Šimtajame.
Vietiniai sako, kad iš viršaus Salų miestelis panašus į Lietuvos teritoriją. O jums?
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
