Projektą remia
#2 Kęstučiai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas

Šiuo metu jūs skaitote juodas raides baltame fone. Ar baltumas reiškia žiemą? Kad pagaliau prisnigo? Ne, tiesiog dizaineris Donatas sako, kad juodos raidės baltame fone matomos geriau nei baltos juodame. Kas išmano, tas ir gano, taip sakant.

Jeigu esate nekantrūs ir šių žodžių neskaitote, liksite nesužinoję kelių reikšmingų detalių. Pirmiausia, kad Kęstučiai – Trakų rajone, šalia Onuškio. Kęstučiuose nėra nė vieno Kęstučio, tačiau yra Vytenis, Rima, Vlada, Saulius, Aldona.

1923 metais šiose apylinkėse apsigyveno vargonininkas, knygnešys Mečislovas Stankevičius (1877–1953). Vietinių atsiminimuose liudijama, kad tai jis palaukėje pastatė akmenį ir ištarė – „Tegul čia bus Kęstučiai.“ Mirė viduržiemį, į laidotuves beveik niekas neatėjo, nes neišbrido per pusnis.

Kai rašau šias eilutes, Kęstučių kaime gyvena 37 žmonės. Viliuosi, kad jums šias eilutes skaitant, visi tie 37 žmonės tebegyvena. Tebeklampoja po apsnigtą žemę. Kad jie niekur neišskridę. Viduržiemį dangus taip pat būna baltas, sunkiai išbrendamas.

Tolumoje – vienkiemis ant kalno. Prisimerkiu – šuo, dūmai pro kaminą. Mudu su fotografu Irmantu nesame labai gudrūs, tačiau, žvelgdami į pėdsakus sniege, suprantame, kad nuo kalno kažkas brido žemyn. Pėdsakai jau apipustyti. Vadinasi, eita anksčiau.

Mano tėvas Petras Nastaravičius (1936–2014), kilęs būtent iš šių Lietuvos įkalnių ir nuokalnių, vieną žiemos rytą išsivedė mane į mišką, žadėdamas išmokyti atskirti laukinių gyvūnų pėdsakus. Tačiau lyg tyčia jokių pėdsakų neaptikome. Tik savuosius, grįžtant atgal.

O šiais, Kęstučių kaimo pakrašty įspaustais pėdsakais, dar niekas negrįžo. Vėliau, vakarop, jais mins Rita, ankstyvą rytą išėjusi į darbą Onuškio vaikų darželyje. Dabar tuos pėdsakus matuojamės mes, artėdami prie apsnigto vienkiemio.

Sniegas užkloja beveik visus darbus, pasakys kartu su žmona Rita čia gyvenantis ūkininkas Vaclovas. Žiemą tereikia kūrenti pečių ir šerti gyvulius. Tarp sustingusių vaismedžių – kažkieno pėdos. Galvoju, kad stirnos. Ne, kiškio, sako Vaclovas.

Rita ir Vaclovas užaugino dvi dukras. Dabar abi gyvena Vilniuje. Viena turi šešiametį sūnų. Vaclovas pasakoja, kad anūkas čia praleido žiemos atostogas. Nenorėjo grįžti į miestą. Nes triušiai, katinas, šuo. Nes kalnas ir sniegas.

Vėliau, sako Vaclovas, anūkui bus įdomiau mieste. Nes draugai, kinas, viskas. O dabar jis žvalgosi nuo kalno, klausinėdamas senelio, kodėl ir toje, ir kitoje pusėje nieko nėra. Kodėl kaimynai taip toli. Kodėl taip retai pravažiuoja automobilis. Kodėl šalia nėra parduotuvės. 

Vaclovas sako, kad vaikai visada daug klausinėja. Todėl stovime ir tylime. Jokių klausimų. Pagalvojęs, kad nebeturiu ko paklausti, Vaclovas sako eisiantis pakurti pečiaus, nes popiet grįš Rita, tad reikia prišildyti namus. Sako, kad ji turbūt nepatikės, jog kažkas čia buvo, fotografavo, filmavo. Po kelių akimirkų Vaclovas vėl pasirodys kieme. Gal paklausiu kažko apie sniegą.

Laba diena, p. Rita. Matote, kokiais niekais užsiima Vaclovas? Turite puikų vyrą. Ne dėl to, kad anksčiau, kol pro Kęstučius nevažiuodavo autobusai, į darbą jus nuveždavo rogėmis, pasikinkęs arklį. O todėl, nes daug ir nuoširdžiai apie jus pasakojo, žinodamas, kad šių sakinių turbūt neskaitysite. Ir dar – atsiprašome, kad sodyboje palikome tiek daug pėdsakų. Jūs tikrai atpažinote, kad jie – ne stirnų.

Projektą remia
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą