Projektą remia
#3 Pavoverė
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas

Pakalbėkime apie liūdesį. Apie ankstesnes dvi keliones – į Turgelius ir Kęstučius. Apie daugybę jūsų atsiliepimų ir laiškų. Pasiūlymų, kur mums vertėtų atvykti, ką pamatyti. Pakalbėkime apie liūdesį. Apie skaitytoją Indrę iš Mažeikių, kuriai pasirodė, kad „viskas yra gražu, bet kažkaip liūdna“.

Todėl pakalbėkime apie liūdesį. Apie smulkų lietų ir tirpstantį sniegą. Apie vandenį, dar neseniai surakintą ledo. Ir vandens paviršių, dabar jau raibuliuojantį pavėjui. Apie laiką, kai, vos prašvitus, ima temti. Žmones, sutinkamus tuose kaimuose ir vienkiemiuose. Žmones, kurių ten nesutinkame.

Pakalbėkime apie žmones, kurie gyvena štai čia, šiame mediniame name, šiame mūriniame. Pakalbėkime apie tuos, kurių nežinojome esant. Ne apie liūdesį, o apie jausmą, kad štai ten, už miško, už bažnyčios, parduotuvės, už mūsų yra kažkas, ko turbūt niekada nesutiksime. Pakalbėkime apie jus, Indre, kuri štai, esate, nors beveik niekas pasaulyje to nežino.

Pakalbėkime apie skaitytoją Joną iš Šiaulių, Turgeliuose ir Kęstučiuose pasigedusį „kažko ypatingo“. Apie neypatingumą (pirmą kartą rašau tokį žodį), kuriam ir skirtas šis projektas. Pakalbėkime su mumis, tarpusavy, su savimi. Pakalbėkime taip, kad daugiau nebereikėtų kalbėti. Kad galėtumėm tik žiūrėti ir klausytis.

Apie Andrėjų Petuchovą, autokranininką, gyvenantį Pavoverėje, kaime Švenčionių rajone. Apie čia veikiantį vaikų ir jaunimo varinių dūdų orkestrą, vieną geriausių Lietuvoje. Apie jo vadovą Bronislovą Vilimą, kurį pamatysite ir išgirsite. O tada ir vėl apie smulkų lietų. Apie neliūdną liūdesį ir liūdną neliūdesį.

Pakalbėkime apie Šv. Kazimiero bažnyčią, pastatytą prieš pustrečio šimto metų. Apie tai, kad netrukus pateksite į jos vidų ir galėsite pasižvalgyti, suktis kairėn, dešinėn. Viršun, apačion. Apie lenkų maršalą Józefą Piłsudskį, pakrikštytą čia 1867-aisiais. Apie Lenkijos piligrimus ir turistus, kuriems Pavoverė didesnė (priežasties reikėtų ieškoti ankstesniam sakiny) ir už Mažeikius, ir už Šiaulius kartu sudėjus.

O dabar pakalbėkime apie du brolius – Ždaną ir Ustiną kad ir kokie reti atrodytų jų vardai. Apie jų mamą Liną. Apie kitus pusketvirto šimto žmonių, esančių čia pat. Apie tai, kad nežinome, ką jie veikia, kaip atrodo. Ir apie tris tigrus, kurie tuoj tuoj pažvelgs į jūsų akis ir pakvies nebekalbėti. Sveiki atvykę į Pavoverę.

Pakalbėkime apie sakinį, kurį dabar skaitote. Ir apie Šv. Kazimiero bažnyčią, kurią matome prieš akis. Paspaudę šį sakinį, pateksite į vidų. Šio sakinio, šios bažnyčios.

Žiūrėti
Projektą remia
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą