Projektą remia
#32 Šaukėnai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas

Šaukėnuose stabtelėjusi pora iš šio pasakojimo pavadinimo – ne mudu su Irmantu. Tiedu čia užklydo seniai seniai, kai Šaukėnų dar nebuvo, o mes – neseniai, kovo 11-ąją, iš miestelio bendruomenės pirmininkės Jūratės Gotautienės sužinoję, kad Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga šaukėniškiai susitiks gimnazijos stadione. Ne šiaip susitiks, o bėgs.

Ponia Jūratė taip pat papasakojo apie Eleną Burdulienę, 41-erius metus mokykloje dirbusią biologijos mokytoją, įkūrusią Šaukėnų kraštotyros muziejų. 87-erių moteris iki šiol keliauja po Kelmės rajoną ir renka medžiagą apie apylinkių kaimus – ir nykstančius, ir atsikuriančius. Be abejo, legendą apie gamtos pašauktą porą išgirdome iš jos.

map_grey_saukenai

Labiausiai žinomi dėl Šaukėnų dvaro, minimo nuo XV amžiaus, valdyto didikų Šonų, Šemetų, Jeleskių ir Gorskių, o pokariu tapusio psichiatrijos ligonine, tegul šiandien Šaukėnai tampa žinomi kaip aktyvios bendruomenės miestelis – apytuštis dienos metu, tačiau išjudėjęs vakarop.

„100 Lietuvų“ – Žemaitijoje. Ne tik stabtelėjus pasižvalgyti (po gamtą), bet pabuvus kiek ilgiau. Iki vakaro.  

Geltona, žalia, raudona ir kitos, ne tokios ryškios, spalvos.

Kovo 11-osios rytas.

Švč. Trejybės bažnyčios vartai.

Tie patys vartai 1938-aisiais.

Vartai į veidrodį: muziejininkė Elena Burdulienė.

Vidurdienis Šaukėnuose.

Sala tvenkinio vidury.

Dabartinė bažnyčia miestelyje pastatyta 1989-aisiais.

Vartai į dvaro parką.

Tie patys vartai 1931-aisiais.

Šaukėnai po pietų.

Šaukėnai iš pietų.

Ūkininko technika.

1929-ieji. Pirmasis automobilis Šaukėnuose. Jį įsigijo ūkininkas Fokas.

Prie parduotuvės.

Prie turgaus.

Prie Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos.

Elenos surinkti daiktai.

Nuolatinis muziejaus lankytojas.

Ir kasdienė jo klausytoja.

Kompozicija.

1929-ieji. Siuvinėjimo ir siuvimo kursai Šaukėnuose.

Prie Švč. Trejybės bažnyčios.

Čia pat 1938-aisiais.

Aptrupėjusi, bet vis tiek.

Aprūdijusios, bet vis tiek.

Pavasario šauklys (galima sakyti ir šaukėnas).

Kovo 11-osios pavakarys.

Kilsime šiek tiek aukščiau.

Spindulys ir kiti spinduliai.

„Lietuva, Lietuva...“ Ir taip – dar 98 kartus. Iki.

Projektą remia
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą