#58 Krakūnai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Baltarusijos pasienis.
Visai čia pat – gatvinis Krakūnų kaimas.
Kaimas, kuris nebūtų išskirtinis. Jei ne viena istorija.

Gintaras Žagunis, 33-ejų pasienietis, Šaulių sąjungos narys, Sąjūdžio aktyvistas, 1991 metų vasario 19-ąją paskiriamas dirbti Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku. Dienomis ir naktimis, pasikeisdamas su kolegomis, jis budi Krakūnų kelio poste, šimto sodybų kaime, prie pat sienos su Baltarusija.

1991-ųjų pavasarį ir vasarą Lietuvos pasieniečiai patiria keliasdešimt išpuolių – Sovietų Sąjungos kariškiai, specialiųjų pajėgų OMON smogikai apšaudo, padega, nusiaubia skirtingus pasienio postus. Liepos 31-osios naktis Lietuvai tampa Medininkų tragedija – omonininkai pasienyje nužudo septynis Lietuvos pareigūnus.

 

Jausdami įtampą ir kylančią grėsmę, Šalčininkų užkardos pasieniečiai dar pavasarį priima sprendimą laikinai nebudėti – jų vagonėliai nutempiami į saugesnes vietas. O Krakūnų kaime niekas neturėjo traktoriaus, todėl vagonėlis liko stovėti. 1991-ųjų gegužės 19-osios naktį šiame poste budėjo Gintaras Žagunis. Iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti užpuolikai jį nužudė.  

87 metų ponas Emilijanas, nuo gimimo gyvenantis Krakūnuose, traktoriaus neturėjo taip pat. Prie pat jo namų kritusį pasienietį Emilijanas vadina „vyru su barzda“. Ir siunčia mus pas savo kaimynę, keliolika metų jaunesnę ponią Galiną. Prieš 27 metus ankstyvą rytą į ganyklą gindama karves, moteris pamatė griovyje gulintį jauną vyrą – pirmąjį po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusį Lietuvos pasienietį.

 

Mūsų prierašai po nuotraukomis kartais būna ironiški.
Kartais šiek tiek komiški.
Nesusiję su vaizdu, kurį matote.
Šįkart prierašų beveik nebus. Tiesiog neradome tinkamos nuotaikos.
Todėl daug kur patylėsime.
Traktoriai, kurių 1991-aisiais Krakūnuose nebuvo.
Ponia Galina, Krakūnų gyventoja.
Ponia Galina nuėjo pasitikti kaimynių.
2004-aisiais pastatytas paminklas Gintaro Žagunio žūties vietoje. Skulptorius Vidmantas Gylikis, architektai Leonas Ziberkas, Kęstutis Lupeikis ir Marius Morkūnas.
Paminklo kaimynystėje (geltonas namas) gyvena ponas Emilijanas.
Ponia Galina pasitiko grįžusias kaimynes.
Daugybė namų Krakūnuose jau nebegyvenami.
Tačiau minint Gintaro Žagunio žūties metines, kaimas sulaukia svečių.
Ponia Galina vėl išėjo į lauką.
Šiek tiek pavargusį kaimyną ji paragino nelįsti į kadrą.
Ir kaimynas į jos raginimą atsižvelgė.
Krakūnai, Šalčininkų rajonas, pasienis su Baltarusija.
Gintaras Žagunis (1957–1991) palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios ir Medininkų aukų. Po mirties jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą