#77 Rudamina
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Nematomas žmogus, prekiaujantis kompotu.
Jadvyga, parduodanti varškę ir kiaušinius.
Kojinės, laukiančios, kada jas nupirks ir padovanos.
Girliandos, apšviečiančios ankstyvo ryto veidus.
Žuvys, irgi norinčios kažką pasakyti.
Karina, sutinkanti pasikalbėti šiek tiek vėliau.
Turgus. Rudamina. Šeštadienio rytas.

Svarstėme, apie ką gi galėtų būti prieššventinis „100 Lietuvų“ pasakojimas? Vaikus, slidinėjančius nuo kalno ir skaičiuojančius dienas iki atostogų? Jų tėvus, skaičiuojančius eurus iki avanso ir atlyginimo, ir kad liktų sausiui? Senelius, pasakojančius apie kažkada neišbrendamas sniego pusnis? Prieš šventes nusprendėme važiuoti į turgų. Todėl ir nuvažiavome.

Pastebėjote, kad reportažuose ir straipsniuose apie turgus kartojamas žodis „šurmuliuoti“? Šurmuliuoja pirkėjai, šurmuliuoja prekybininkai. Ką jau kalbėti apie Kaziuko mugę – ji šurmuliuoja metai iš metų. Ilgainiui tas šurmuliavimas persikėlė į Knygų mugę, Kultūros naktį, Gatvės muzikos dieną. Nieko nepadarysi – gražus žodis.

 

Bet kas dar vyksta turguje be šurmuliavimo? Ir kas tą šurmulį sukelia? Švintant, kalbėdamiesi su prekybininkais, išsiaiškinome, kad turguje labiausiai šurmuliuoja pirkėjai. „Kodėl jūs šurmuliuojate?“ – turbūt taip turėtų skambėti mūsų klausimas.

Tačiau, norėdami išvengti žodžio „šurmulys“, pirkėjų nusprendėme išvis nekalbinti. Juos girdėsite. Juos matysite. Jie šurmuliuos. Bet apie turgų – be pirkėjų. Tačiau apie juos. Be kainų. Tačiau su prekėmis. Be politinių aktualijų. Be skundų. Be penkiolikos aštuonios. Rudamina, keliolika kilometrų nuo Vilniaus.

Mindaugas. Pats augina – pats parduoda.
Jau pilni maišai.
Savo maišą dar ruošia.
Mantas, žuvininkas. Karpis – 3 eurai už kilogramą.
Švinta.
O jeigu švinta, vadinasi, ir pradeda šurmuliuoti.
Vis tiek kas nors kada nors nupirks.
Rimtesni daiktai.
Saulius, prekiaujantis sodo technika.
Turguje – ir pašarai.
Ir eglutės, jei kas dar nespėjo.
Ir gėlės, daržovės, dar šis tas.
Ir Audrys su Irena.
Negi nevažiuosi, jeigu važiuoja.
Vienaragiai.
Penkiakampės ir kiti.
Visokie drabužiai.
Karina, prekiaujanti rūkyta žuvimi.
Turgus prisipildė.
Pirkėjų jau daugiau nei prekybininkų.
Valentina ir Viktoras. Vynuogės, vaisiai ir duona.
Jie taip pat turguje.
Žvelgia į pirkėjus.
Klausosi, kaip šie šurmuliuoja.
Prie kepurių.
Prie ką tik išrūkytos žuvies.
Kurią parduoda Milda.
Mildos atsivežta rūkykla.
Pirkėjai dar šiek tiek pašurmuliavo prie žuvies.
Tada prie mėsos.
Palei tvorą.
Patrypčiojo prie traktoriaus.
Ir riešutų.
Juos sveria Romas.
Tokiame aukštyje šurmulys dar girdėtųsi.
Jei pakiltume iki čia, turgus nurimtų.
Ir pamatytume Rudaminą, kuri nėra vien tik turgus. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą