#83 Grybaulia
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Tai galėtų būti istorija apie Dzūkijos mišką ir grybus.
Bet mišką, Dainavos girią, perskiria Grūdos upė.
Kaip ir kiekviename miške, taip ir čia – ne vienas keliukas.
O štai šiuo keliuku jūsų link artėja Kastytis Leonas Skromanas.
Išdrožęs ir šį kryžių, ir kitus, apie kuriuos pasakojime neišgirsite.
Nes Kastytis mieliau kalbės ne apie meną, o apie žuvis.
Grybaulia, kaimas Varėnos rajone. Dailininko vienkiemis.

Šiame vienkiemyje dailininkas gyvena nuo 1996-ųjų. Priežastis, kodėl išsikraustė iš Vilniaus, jis netrukus papasakos pats. 1943-iaisiais gimęs Kaune, atvažiavęs į Vilnių ir baigęs tuometį Valstybinį dailės institutą, Kastytis Skromanas įgijo grafiko-knygų iliustruotojo specialybę, dirbo įvairiose leidyklose.

Sovietmečiu jo tapybos darbai atsidūrė ne viename Vilniaus, Kauno, Panevėžio restorane. Dailininkas prisidėjo prie interjerų puošybos, tapyti sutikdavęs ir kavinėms, valgykloms, kolūkiams. Bet visgi daugiausia reiškėsi kaip iliustruotojas – savo ranką Kastytis pridėjo prie daugiau kaip pusės tūkstančio knygų.

map_Grey
map_Grey

Turbūt ne rečiau nei pieštuką ir popierių dailininkas į rankas paimdavo meškerę. Jis pasakoja ne vieną mėnesį gyvenęs ir keliavęs po Kirgiziją, Archangelską, žvejojęs Baikalo ežere, daugumoje Sibiro upių. O dabar su meškere eina prie Grūdos, tekančios beveik palei langus.

Šaltuoju laiku palei langus Kastytis vaikštinėja vienas – Druskininkuose gyvenanti jo žmona Izolda čia atsikraustys pavasariop. Ji rinks ir pardavinės grybus, apie kuriuos juk ir galėtų būti pasakojimas iš Grybaulios. Tačiau kol kas jokių grybų čia nėra. Tik vienas, niekur neskubantis Kastytis. Tik viena iš „100 Lietuvų“.

Kastytis sako pripratęs prie klausimo: „Ką tu ten teplioji?“
Pavasariop visos spalvos palengva sugrįš.
Tikimės, ir jums įdomu, kaip ši istorija baigėsi.
Dar viena Kastyčio istorija su sėkminga pabaiga.
Liūtas? Liūtas.
Kastyčio iliustruotos knygos.
Dešinėje – žmonos Izoldos portretas.
O apie šiuos darbus jau papasakos pats dailininkas.
Pavadinime minėjome žuvis, kabančias paluby. Štai jos.
Puodelis – ir tas su žuvimis.
Pamatome, kaip Kastytis atrodė jaunystėje.
O tuomet – tarp dažų ir teptukų – kaukolę.
Žuvys kabo ir virš darbo stalo.
Kastytis – tuoj parodys, kuris – prieš maždaug 70 metų.
Viduje jau seniai pavasaris.
Irmantas daro kadrą „dailininkas prie šaldytuvo“.
Netrukus ir vėl išeisime į lauką.
Kastytis parodys sieną, ant kurios kabina gyvūnų kaulus.
O tuomet dar šiek tiek apsidairysime vienkiemyje.
Kastytis Leonas Skromanas, dailininkas iš Grybaulios.
Laukiantis pavasario. Ne tik todėl, kad sugrįš Izolda.
Kai viskas sužydės, sužaliuos, jo namų beveik nesimatys.
Nebent žuvims, plaukiančioms pro vienkiemį.
Ir virš jo.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą