Požeminis Vilnius: niūrūs ir mistiški apleisti amunicijos sandėlio tunelių keliai

Šią savaitę kviečiame kartu su 15min fotografais pasidairyti po tamsius ir vėsius apleisto amunicijos bunkerių komplekso tunelius po Šeškinės kalnu.

Luko Balandžio nuotr.

Važiuodami Geležinio vilko gatve Vilniuje miesto centro kryptimi, dešinėje galite pamatyti niūrius ir apleistus betoninius statinius, kurie atrodo tarsi įėjimai į požemius po Šeškinės kalnu. Ar kada nors susimąstėte, kas tai yra?

Luko Balandžio nuotr.

Tai – amunicijos bunkeriai, tarpukario lenkiškojo Vilniaus palikimas. Iš viso Šeškinės kalno papėdėje stūksantį amunicijos bunkerių kompleksą sudarė penki bunkeriai, pastatyti 1924–1927 m. Lenkijos kariuomenės užsakymu.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerių statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija. 1920 m. spalį Lenkijos kariuomenės junginys, vadovaujamas generolo Želigovskio, užgrobė Vilnių ir Vilniaus kraštą ir įkūrė marionetinę Vidurio Lietuvos valstybę. Ji 1922 m. buvo prijungta prie Lenkijos.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerius sudarė koridoriai ir sandėliavimo patalpos.

Luko Balandžio nuotr.

Drėgmės ir vėsos paveiktas metalas.

Luko Balandžio nuotr.

Vilnių prisijungusi Lenkija susirūpino miesto gynyba ir aplink miestą pradėjo įrenginėti gynybinių įtvirtinimų tinklą. Šeškinės bunkeriai tapo šio tinklo dalimi. Taip pat amunicijos bunkeriai buvo pastatyti Antakalnyje ir Rasose.

Luko Balandžio nuotr.

Po II pasaulinio karo bunkeriai buvo apleisti. Apleisti jie ir dabar, nors 2008 m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą kaip regioninės reikšmės inžinerinis, kraštovaizdžio ir architektūrinis paminklas.

Luko Balandžio nuotr.

Elektros skydinė.

Luko Balandžio nuotr.

Ir iš jos po visus tunelius išvedžioti elektros laidai.

Luko Balandžio nuotr.

Buvusio apšvietimo likučiai.

Luko Balandžio nuotr.

Apleistame komplekse matyti ir buvusių gyventojų palikimas.

Luko Balandžio nuotr.

Pagalvės ir kiti benamių sunešti daiktai.

Luko Balandžio nuotr.

Žmonių pėdsakai bunkeryje.

Luko Balandžio nuotr.

Praėjimas vos keliasdešimt centimetrų pločio.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerių vėdinimo sistemą sudarė vėdinimo kanalai, ventiliacinės angos ir ortakiai, išeinantys į išorę. Išoriniai išvadai buvo nuardyti ir pakeisti kitais, visa kita vėdinimo sistemos dalis išliko.

Luko Balandžio nuotr.

Įtvirtinimai pastatyti stataus Neries slėnio šlaito apatinėje dalyje ir gana lygioje, nežymiai žemėjančioje pietų kryptimi priešais šlaitą esančioje slėnio dalyje.

Luko Balandžio nuotr.

Į kiekvieną iš penkių bunkerių buvo įrengti du įėjimai. Virš jų įrengtos ventiliacijos angos. Taip pat virš įėjimų kabojo lenkiško erelio su vainiku bareljefai, kurie buvo nudaužyti ir iki šių dienų neišliko.

Luko Balandžio nuotr.

Virš bunkerių įrengtos ventiliacijos angos.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerius sudarė koridoriai ir sandėliavimo patalpos. Du bunkeriai turėjo po dvi sandėliavimo patalpas, dar du – po keturias, o penktas – dviaukštis – aštuonias. Jame buvo įrengti laiptai ir specialus liftas. Sovietmečiu toje vietoje įrengti modernizuotos ventiliacijos vamzdžiai, o pats liftas demontuotas.

Luko Balandžio nuotr.

Viduje galima rasti įvairiausių daiktų.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkeryje apsilanko ir grafičio meistrai.

Luko Balandžio nuotr.

Amunicijos bunkerių komplekso sienas puošia atsitiktiniai užklydėlių piešiniai.

Luko Balandžio nuotr.

Vienos sandėliavimo patalpos plotas svyravo maždaug nuo 12 iki 23 kvadratinių metrų. Didžiausios patalpos buvo maždaug 7,5x3,2 m ploto ir 3,35 metrų aukščio.

Luko Balandžio nuotr.

Be bunkerių, komplekse taip pat yra išlikę krūmais apaugęs pylimas (apie 35 m ilgio, 1 m aukščio ir 2–3m pločio), dvi taip pat krūmais apaugusios stačiakampio formos iškasos (9 m ilgio, 7 m pločio ir 2 m gylio, juosiamos 0,5 aukščio pylimo), vandens nutekėjimo grioviai, vietomis grįsti akmenimis ir juosiantys bunkerius nuo šlaito. Dalis jų užslinkę.

Luko Balandžio nuotr.

Visi bunkeriai drauge užima 2,67 hektarų plotą. Palei juos auga apie 80 metų amžiaus tuopų eilė.

Luko Balandžio nuotr.

Dar vienas akligatvis – užmūrytas įėjimas į bunkerį.

Luko Balandžio nuotr.

Ventiliacinės angos.

Luko Balandžio nuotr.

Išlikę vamzdžiai.

Luko Balandžio nuotr.

Pelėsiu apaugusios bunkerio lubos.

Luko Balandžio nuotr.

Vienoje iš patalpų – didžiulis užrašas „Haloween“.

Luko Balandžio nuotr.

Ant sienos kreida užrašyti „The Band Perry“ dainos „If I Die Young“ žodžiai.

Luko Balandžio nuotr.

Lubų skliautai.

Luko Balandžio nuotr.

Nieko nematyti, kas slypi už posūkio.

Luko Balandžio nuotr.

Surūdijęs šviestuvas.

Luko Balandžio nuotr.

Tamsoje lengva už visko užkliūti.

Luko Balandžio nuotr.

Šviesos jungiklis jau nebeatliekantis savo funkcijos.

Luko Balandžio nuotr.

Surūdijusios metalinės detalės.

Luko Balandžio nuotr.

Surūdiję durų vyriai.

Luko Balandžio nuotr.

Ne pirmas dienas bunkeryje skaičiuojantis moteriškas rankinukas.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkeryje daugybė ventiliacijos angų.

Luko Balandžio nuotr.

Bunkerius dengia maždaug 5 m storio žemių sluoksnis.

Luko Balandžio nuotr.

Vieno iš sandėlių skliautas.

Luko Balandžio nuotr.

Nuo korozijos ištrupėjęs vamzdis.

Luko Balandžio nuotr.

Galbūt laužui renkamos medžio šakos kampe.

Luko Balandžio nuotr.

Dalis privažiavimo kelių ir takų ties bunkeriais buvo sunaikinti tiesiant Geležinio vilko gatvę, kanalizaciją ir vandentiekį.  Bet dalis pietų šiaurės krypties privažiavimo trasos, einančios šalia bunkerių, išliko.

Luko Balandžio nuotr.

Dar viena ventiliacijos anga.

Luko Balandžio nuotr.

Dėžės su amunicija buvo transportuojamos vežimėliais ant siaurų koridoriuose įrengtų bėgių. Posūkius į patalpas vežimėlis įveikdavo  naudojant specialų sukamą diską. Bunkeriuose išlikę 55 cm pločio bėgių fragmentai.

Luko Balandžio nuotr.

Užmūrytas įėjimas į bunkerį. Ant lubų įmantrias linijas išpaišė jomis keliaujantys šliužai.

Luko Balandžio nuotr.

Pro bunkerius vingį darė tarpukariu gynybiniais tikslais Vilniuje įrengtas siaurasis geležinkelis, kuris dabar jau visiškai išardytas.

Luko Balandžio nuotr.

Kultūros paveldo departamento specialistai yra teigę, kad tinkamai sutvarkyti ir visuomenės poreikiams pritaikyti bunkeriai galėtų tapti visuomenės traukos centru. Bet šiuo metu jie vis dar stovi apleisti.

Luko Balandžio nuotr.

Išeinančius pasitinka kone akinanti šviesa.

Luko Balandžio nuotr.

Įprastinis gyvenimas verda išėjus iš bunkerio.