Ateities mokykla Balsiuose – A.Didžgalvio fotoreportaže

Yra Vilniuje toks priemiestis – Balsiai. Jis yra šiaurinėje dalyje, pravažiavus Verkius, ten, kur Žalieji ežerai. Netoliese yra ir Gulbinai, Riešės, Kryžiokai ir panašiai. Žodžiu, ištaigingų nuosavų namų rajonai.

Kodėl Balsiai? Nes netoli yra Balsio ežeras. Taigi, būtent Balsiuose prieš septynerius metus (2011 m.) duris atvėrė prašmatniausia Lietuvos mokykla – Balsių progimnazija. Manau, nesuklysiu pasakęs, kad Balsių bendruomenė pagrįstai didžiuojasi šia mokykla, pakeitusia rajono veidą.

Dirbdamas fotografu kartais susiduriu su nuobodžiais paveikslavimais, po kurių nuotraukas išsiunti ir pamiršti. Per pastaruosius 10 metų aš paveikslavau daugybę viešųjų erdvių, pvz., „Airbus“ gamyklą arba įvairius pasaulio čempionatus. Bet šitas reportažas mane tikrai nustebino. Pamenu savo mokyklą (Šiaulių Didždvario gimnaziją), tačiau tai, ką jums dabar parodysiu, yra ateities mokykla.

Augusto Didžgalvio nuotr.
Progimnazija – mokykla, kurioje vaikai mokosi nuo pirmos iki aštuntos klasės, o vėliau mokslus tęsia kitur.

Adresas: Bubilo g. 8, Vilnius. Kas tas Bubilas? Pasirodo, pagoniškas medaus ir bičių dievas, Austėjos vyras.

Ten visur aplink panašūs gatvių pavadinimai, susiję su lietuviška mitologija: Aitvarų, Aukuro, Laumių, Kaukų, Žalčių ir panašios gatvės.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Šalia mokyklos – dviračių stovėjimo aikštelė, kuri pavasarį būna pilnut pilnutėlė. Antram plane – dar ir futbolo aikštė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Pirmąsyk gyvenime matau visiškai stiklines duris į mokyklą. Mano nuomone, visur į valstybines įstaigas ir viešus pastatus turėtų būti stiklinės durys – jos ne tik puikiai atrodo, bet ir sukuria atvirumo įspūdį.

Pvz., Vokietijoje dauguma durų į laiptines yra stiklinės. O Rusijoje dauguma durų į laiptines yra metalinės. Spręskite patys, kas mums artimiau.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Įeiti galima tik su kortelėmis, kurias turi asmeniškai kiekvienas mokinys.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Pagrindinė fojė. Mokykla pastatyta ne pagal kokį nors importinį ar tipinį, bet pagal autorinį Sigito Kuncevičiaus projektą.

Apačioje, prie turniketų, budi konsjeržas. Taigi, pro turniketų apačią nepralįsi. 
Augusto Didžgalvio nuotr.
Šių valdų šeimininkė, t.y. mokyklos direktorė nuo pat įsikūrimo, ilgametė muzikos pedagogė dr. Loreta Kačiušytė-Skramtai.
Labai norėčiau, kad būtent taip atrodytų visų Lietuvos mokyklų vadovai. Pasitempę, su šypsena ir solidžiai atrodantys.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Čia ta pati fojė, tik iš kitos pusės. Mokykla trijų aukštų, 11 tūkst. kv. m.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Šalia įkurtas mokyklos muziejus, kuriame įvairiausios padėkos, diplomai, taurės, gairelės, kitokie suvenyrai ir t. t.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Pagal mergaitės dydį patys galite įvertinti ir akvariumo dydį.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Kartais panašios lentelės labai praverstų ir suaugusiųjų darbuose.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Mokykla apipavidalinta, sakyčiau, šiuolaikiniu industriniu stiliumi.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Klasėse tiesiog milžiniški langai, bet ne tai svarbiausia. Išnyko senosios kreidinės lentos ir jų smirdantys skudurėliai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ant išmaniosios lentos rašo su paprasčiausiais markeriais, o ką reikia – projektuoja iš kompiuterio. 
Augusto Didžgalvio nuotr.
Informatikos kabinetas. Tai čia šiandien kompiuteriu nieko nenustebinsi, nes jį turi kiekviena šeima. O mano laikais informatika būdavo dalykas, kurio visi nekantriai laukdavo. Gal dar kas nors pamena?
Augusto Didžgalvio nuotr.
Koridoriai dekoruoti įvairiausia mokinių kūryba.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Einame toliau. Tualetai individualūs. Kaip ir dera.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Nežinau, kaip jums, bet mane tiesiog žavi tie didžiuliai vitrininiai langai. Ir natūralus apšvietimas, ir juk daug jaukiau.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Sutikite, vaizdelis kur kas panašesnis į šiuolaikinį sporto klubą, o ne į priemiesčio mokyklą.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Moderniai padaryta ir vidinė navigacija. Ant kabineto durų pakabinta vertikali lentelė, ant kurios parašyta kabineto paskirtis, o viršuje – piktograma. Po ja – siaura žaliuzių juostelė, pro kurią netrukdant pamokos galima pasižiūrėti, kas viduje.
Augusto Didžgalvio nuotr.
O viduje mažoji choreografijos salė su baleto staklėmis.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Yra ir didžioji choreografijos klasė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Persirengimo kambarėlis šalia.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Mokyklos biblioteka įsikūrusi per du aukštus, apačioje knygos ir recepcija, o viršuje skaitykla.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Skaitykla.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir kompiuteriai, prie kurių galima prisėsti tarsi interneto kavinėje.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Didžioji sporto salė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Nežinau, neklausiau, bet nenustebčiau, jei ir baldai gaminti pagal individualų projektą.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Man šita mokykla išvis tarsi ne XXI, o jau XXII amžiuje. Norėčiau, kad visos būtų tokios, bet, manau, kad jau nesulauksiu.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Gamtos mokslų kabinetas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Atkreipkite dėmesį, koks milžiniškas yra mokytojo stalas. Patogu, kai reikia kelių klasių sąsiuvinius, testus ir kitus dalykus patogiai išsidėlioti.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Kaip jau anksčiau sakiau, mokykloje yra trys aukštai. Taigi tiems, kuriems sunku judėti, yra ir liftas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Žalia. Biologijos kabinetas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Čia įvairiausios iškabos-plakatai, t.y. mokomoji medžiaga.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir įvairiausios mokymo priemonės, pavyzdžiai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Žinote, kas čia? Telefonų dėklas, į kurį mokiniai privalo sudėti savo telefonus prieš pamoką. Dabar, berods, nebenaudojamas, nes išvis uždrausta naudotis telefonais.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Šalia dažno kabineto, ne išimtis ir biologijos klasė, yra ir pagalbinės patalpos.
Augusto Didžgalvio nuotr.
O dabar, reportažo viduryje, įkvėpkite kaip reikiant – darbų kabinetas. Arba, kaip sako šiais laikais, technologijų klasė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Jame visiškai šiuolaikinė technika.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Grąžtas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir, žinoma, kaipgi be siaurapjūklių, gulinčių ant varstotų.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Įsivaizduokite, kokio detalumo darbai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Geriau už bet kokius konstruktorius.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir dar modernus fab lab'as (angl. fabrication laboratory). Šone galite pastebėti, pavyzdžiui, tekinimo staklės.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Yra ir vokiškos frezavimo staklės.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir pjaustymo lazeris.
Augusto Didžgalvio nuotr.
3D spausdintuvas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Aišku, kad geriau, kai vaikai mokykloje, o ne namuose įvairią techniką ardo.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Prižiūrimi kvalifikuotų pedagogų.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Kitas technologijų kabinetas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
„Ariston Hotpoint“ orkaitės, indukcinės kaitlentės.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Profesionaliai pagaminti puodai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir dar, lyg to būtų maža, indaplovė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
O kitą pusę klasės galima atitverti, kaip viešbučių konferencijų salėse.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Kitoje pusėje tekstilė ir kitokie smulkūs darbeliai.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Viskas gražu, tvarkinga. Nežinau, kaip jums, bet man tai daro didelį įspūdį.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir, žinoma, visai šalia – dailės kabinetas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Jokių stalų eilių, žavu.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Jei atvirai, man šioje mokykloje net ir grindys gražios.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Gal ir galima tai pavadinti kūrybine betvarke, tačiau būčiau labai laimingas, jeigu mano vaikai mokytųsi tokioje aplinkoje.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Dar yra etnokultūros kabinetas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
O čia, ponios ir ponai, mokyklos valgykla. Su langais į lauką, normaliomis kėdėmis ir didžiuliais, tvarkingais stalais.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Maistas – įprastuose „Gastronorm“ induose.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Valgoma.
Augusto Didžgalvio nuotr.
O dabar dėmesio – toje pačioje patalpoje kaip ir valgykla yra įsikūrusi mokyklos aktų salė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Taip taip, jūs supratote teisingai – užtenka sulankstyti stalus, sudėti juos į avansceną, pasukti kėdes, ir turime milžinišką salę su šiuolaikine scena. Ji ne tik su projektoriumi ir kelių lygių kulisais.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Bet ant jos yra ir pats tikriausias fortepijonas, o ne šiaip sau pianinas.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Paverčiant valgyklą aktų sale, avanscenoje yra specialūs stalčiai sulankstytiems stalams susidėti. Nors, žinoma, čia galima laikyti ir dekoracijas ar kitą turtą.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Rytų kovos menų moko atskiroje, mažoje sporto salėje. Daug medžio, sutikite, jaukiai atrodo.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Tai ji moko vaikus apsiginti. Jūs tik įsivaizduokite, šioje mokykloje yra 50 įvairiausių būrelių. Štai jums ir „neformalus ugdymas“ bei visos dienos mokykla.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Mokyklos patalpose įsikūrusi ir Balsių bendruomenė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir jie dar turi savo atvirą bibliotekėlę.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Mokyklos koridoriuose mačiau mažiausiai tris stalo teniso stalus.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir dar vieną badmintono kampelį.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Čia, pvz., mažesnė anglų kalbos klasė. Žinoma, kad daug geriau, kai mokiniai sėdi taip, o ne vienas už kito.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ilgų koridorių mokykloje beveik nėra. Gerai, mažiau lakstymo.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Net ir tokią apsiniaukusią dieną, net ir su pastoliais, mokykla man atrodo šviesi ir jauki.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Net ir eilinė laiptinė.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Tiesa, mokytojų kambaryje tuo metu buvo kažkoks susirinkimas, tai į vidų neužėjau, tik žvilgtelėjau.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Tačiau užėjau į mokytojų poilsio kambarį. Virdulys, mikrobangų krosnelė, termosas, šaldytuvas, rūbinė, kriauklė. Žavu.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Administracinėse patalpose dar toks, šiais laikais madingas, plakatas apie viziją, misiją ir vertybes.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Pirmąsyk gyvenime matau tokį mokyklos direktorės kabinetą – stiklinėmis sienomis, jokio postsovietinės T formos stalo ar D.Grybauskaitės portreto už nugaros. Vietoj to – gražūs baldai, kurių oda kaip BMW salone.
Augusto Didžgalvio nuotr.
Ir, išėjus iš mokyklos, visai šalia ne tik stovėjimo aikštelė, tačiau ir autobusų stotelė. Štai taip. Nežinau, kaip vaikams, nežinau, kaip jums, bet man labai patiko. Esu įsitikinęs, kad į tokią mokyklą reikia vežti užsienio delegacijas, miesto svečius ir organizuoti ekskursijas šalies pedagogams.
Pasirodo, galime, kai norime.