Antroji byla
Po moters kovos už vyro palikimą valstybės požiūris į santuoką pasikeitė

Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas (KT) siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Antroji – apie bažnytines santuokas. KT 1994 m. balandžio 21 d. paskelbė nutarimą, kad ne tik santuoka, sudaryta valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose, bet ir santuoka, sudaryta bažnyčioje, galioja teisiškai ir sutuoktiniams sukuria teises ir pareigas.

Šiuo nutarimu bažnytinėms santuokoms buvo suteikta tokia pat teisinė reikšmė, kaip ir civilinės metrikacijos įstaigoje sudarytoms santuokoms.

KT nutarimas paskatino pakeisti su santuokų registravimu susijusią praktiką. Iki tol bažnytinės santuokos turėjo būti „perregistruotos“ civilinės metrikacijos skyriuje.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą valstybė pripažįsta santuoką, sudarytą visose valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose.

KT nutarimas paskatino detalų bažnytinės santuokos instituto teisinį reglamentavimą Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartyje, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, kituose teisės aktuose.

Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje pareiškėja siekė gauti po vyro mirties atsiradusį palikimą. Ji pirmiausia kreipėsi į notarą, tačiau šis atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakymą notaras grindė tuo, kad tarp pareiškėjos ir jos vyro 1987 m. buvo sudaryta tik bažnytinė santuoka, neregistruota valstybiniame civilinės metrikacijos skyriuje.

Tai darydamas notaras rėmėsi tuomet galiojusiu Šeimos ir santuokos kodeksu. Jame buvo įtvirtinta, kad pripažįstama tik  valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose sudaryta santuoka, o religinės santuokos apeigos neturi teisinės reikšmės. Sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose sudaryta santuoka. Apylinkės teismui kilo abejonė, kiek ši Šeimos ir santuokos kodekso nuostata dera su Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. Dėl to buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
 

Ką nusprendė KT?

KT 1994 m. balandžio 21 d. nutarime patvirtino apylinkės teismui kilusių abejonių pagrįstumą, Teismas pripažino, kad Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, kurių pagrindu pripažįstama tik valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose sudaryta santuoka, išties prieštarauja Konstitucijai.

Tačiau atsisakydamas moteriai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą notaras buvo teisus. Pagal KT nutarimą, bažnytinė santuokos registracija gali būti pripažinta tik tokiu atveju, jei ji įvyko po 1992 m. lapkričio 2 d., kai įsigaliojo Konstitucija. Taip yra dėl to, kad įstatymai atgal negalioja.

Bažnytinė santuokos registracija – taip pat teisiškai galiojanti kaip ir valstybinė

Pagal KT nutarimo priėmimo metu galiojusią praktinę tvarką sudarytos bažnytinės santuokos turėjo būti perregistruojamos civilinės metrikacijos skyriuje, kadangi bažnyčia nebuvo pasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją (siųsti santuokos akto įrašų kopijas valstybinėms institucijoms, išduoti nustatyto pavyzdžio santuokos liudijimus ir t. t.).

KT pažymėjo, kad tokią „perregistraciją“ galima vertinti tik kaip laikiną oficialią santuokų apskaitą, bet ne santuokos registracijos teisinį faktą. Teismas akcentavo, kad ne „perregistracija“, o pati santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia.

KT pabrėžė, kad valstybė įstatymu turi nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką.

Taigi, aiškindamas konstitucinę nuostatą, kad „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, KT nutarime patvirtino, jog bažnytinė santuokos registracija yra ir teisinis faktas, nuo kurio, taip pat kaip ir valstybinės santuokos registracijos atveju, atsiranda sutuoktinių teisės ir pareigos.
 

Įstatymų galiojimas atgal – išimtis

Analizuodamas apylinkės teismo iškeltus klausimus, KT pirmiausia akcentavo bendrą teisės principą, kad įstatymas atgal negalioja. Tai reiškia, kad įstatymai paprastai netaikomi faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių įstatymų įsigaliojimo.

KT pažymėjo, kad atgal galiojančių įstatymo normų priėmimas įstatymų leidyboje yra išimtis. Tai įvyksta, kai apie įstatymo galiojimą atgal yra nurodyta pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą.

Kitose teisės srityse atgal galiojančio įstatymo priėmimas gali neigiamai paveikti asmenų teises. Atgal galiojantis įstatymas įsibrauna į anksčiau galiojusio įstatymo reguliavimo sferą ir pakeičia ankstesnio įstatymo nustatytas asmenų teises ir pareigas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios gali būti palankios vienai šaliai, bet nepalankios kitai.

KT nutarime šias taisykles pritaikė vertindamas Konstitucijos nuostatų galiojimą. KT priminė, kad Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume ir įsigaliojo kitą dieną po oficialaus referendumo rezultatų paskelbimo, tai yra 1992 m. lapkričio 2 d.

Pasak KT, Konstitucinių normų galiojimo atgal nėra numatyta nei pačioje Konstitucijoje, nei įstatyme, apibrėžiančiame jos įsigaliojimo tvarką. Todėl ir Konstitucijos nuostata, kad „valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, negali būti taikoma įteisinti bažnytinei santuokai, sudarytai iki Konstitucijos įsigaliojimo, tai yra iki 1992 m. lapkričio 2 d.

KT pažymėjo, kad jei iki šios datos santuoka nebuvo įregistruota valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose, ji, nepriklausomai nuo to, ar buvo registruota bažnyčioje, netapo teisinę reikšmę turinčiu faktu ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Svarbūs aspektai

Bylą rengė teisėjas Stasys Stačiokas. Byla išnagrinėta per 2,5 mėnesio.
Net ir priėmus KT nutarimą, Katalikų bažnyčios atstovai išreiškė norą tęsti „perregistracijos“ praktiką, nes, pasak jų, bažnyčia nėra pasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą po KT nutarimo valstybė pripažįsta santuoką, sudarytą visose valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos, Septintosios dienos adventistų bažnyčios, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos.