Dvidešimtoji byla
SGD terminalo byla: Kaip KT konstituciškai patvirtino energetinę šalies nepriklausomybę

Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas (KT) siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Dvidešimt pirmoji – apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažino, kad SGD terminalo projektas buvo teisėtas ir skaidrus, o energetinis Lietuvos saugumas yra konstitucinė vertybė.

 

Šiuo nutarimu KT išsklaidė abejones dėl strategiškai svarbaus energetinio projekto – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, leidžiančio Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš skirtingų tiekėjų šaltinių, teisėtumo ir skaidrumo.

Lietuvos energetinis saugumas ir patikimumas pripažintas konstituciškai svarbiu tikslu ir visuomenės interesu, taip pat konstatuota, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimas svarbus įsipareigojimų, kylančių iš narystės ES, vykdymui.

KT išaiškino, kad SGD terminalo priedas yra ne mokestis ar kitas mokėjimas, o sudedamoji valstybės reguliuojamos dujų kainos dalis, kurią turi mokėti visos dujas vartojančios įmonės. Tai leido baigti ginčus dėl šio mokesčio teisėtumo su didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, kuri už SGD terminalo statybą bei jo eksploatavimą privalėjo valstybei sumokėti keliolikos milijonų eurų skolą.

Šiuo nutarimu galutinai įteisinus dujų tiekimo alternatyvą Lietuvai per SGD terminalą, užtikrintas energetinis saugumas ir panaikinta Lietuvos energetinė izoliacija bei priklausomybė nuo Rusijos. Klaipėdoje pastačius SGD terminalą, nuo jo veiklos pradžios dujas Lietuvai tiekė 4 valstybės: Norvegija, JAV, Trinidadas ir Tobagas bei Nigerija.

Kartu šiuo nutarimu buvo sudarytos prielaidos kiekvienam vartotojui gauti pigesnes dujas nei iki tol monopolininko „Gazprom“ diktuotomis kainomis.

Dar prieš pradedant SGD terminalo projekto įgyvendinimo darbus, projektas visuomenėje kėlė daug diskusijų, ypač tarp verslininkų ir politikų. Buvo svarstomi įvairūs projekto finansavimo variantai, būsimi įsipareigojimai energijos tiekimo operatoriams, terminalo pajėgumų apimtis, dujas vartojančių įmonių prisidėjimo prie terminalo statybos kaštai, galimybės ir poreikiai išpirkti terminalą, pasibaigus jo nuomos sutarčiai ir t. t.

2014 metų spalio 27 d. Pietų Korėjoje pagamintas laivas „Independence“ atplaukė į Klaipėdos uostą, o 2014 m. gruodį. SGD terminalas pradėjo veikti. Tuomet dėl jo teisėtumo vis dar buvo likę neaiškumo ir ginčų. Juos užbaigė KT, 2015 m. balandžio 3 d. priėmęs nutarimą, kuriame patvirtino, kad šio terminalo veiklą reglamentuojantis įstatymas nepažeidžia Konstitucijos.

Terminalo veikla sukėlė neaiškumų

KT bylą inicijavo Seimo narių grupė, atstovaujama Vytenio Povilo Andriukaičio, Algirdo Syso ir Birutės Vėsaitės. Taip pat buvo gauta kreipimųsi iš Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjančių bylas dėl SGD terminalo išlaikymo.

KT aiškinosi, ar nebuvo pažeistos konkurencijos taisyklės, kai SGD terminalo projekto įgyvendinimui be konkurso buvo pasirinkta valstybės kontroliuojama įmonė „Klaipėdos nafta“, nors buvo ir kitų bendrovių, norinčių statyti terminalą.

Pareiškėjams abejonių kėlė ir tai, ar teisėtai terminalo statybos ir aptarnavimo sąnaudos buvo įskaičiuotos į dujų kainą vartotojams, taip suteikiant išskirtinę naudą terminalo operatoriui.

KT taip pat buvo klausiama, ar nepažeidžia Konstitucijos nuostatų tai, kad dujas naudojančios įmonės dalį (25 proc.) per SGD terminalą importuojamų dujų privalomai būtų turėjusios pirkti iš terminalo, tačiau šios vadinamosios 25 proc. taisyklės teisėtumo KT nevertino, motyvuodamas tuo, kad ji vėliau buvo pakeista.

Pareiškėjų abejones dėl SGD terminalą reguliuojančių teisės aktų teisėtumo inspiruoti galėjo ir tai, kad didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“ pati norėjo statyti savo SGD terminalą, tačiau tam negavo valstybės leidimo ir buvo priversta finansiškai remti Klaipėdos SGD terminalo statybą.

„Achema“ ne kartą kreipėsi į teismus, siekdama prisiteisti žalą dėl tokio sprendimo. Ši bendrovė nesutiko mokėti ir SGD terminalo statybos ir saugumo užtikrinimo mokesčio, dėl kurio panaikinimo kreipėsi į teismus. Be to, nesutikdama su 2013 m. Europos Komisijos sprendimu dėl valstybės pagalbos teikimo Klaipėdos SGD terminalo statybai, „Achemos“ įmonių grupė inicijavo bylą ir Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, kuri iki šiol dar neišspręsta.

Nagrinėdamas bylą, KT aiškinosi ypatingos valstybinės svarbos energetikos projektų įgyvendinimo, jų finansavimo klausimus. Jis pabrėžė iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES) kylančius reikalavimus ir valstybės įsipareigojimus užtikrinti valstybės energetikos sistemos saugumą ir patikimumą, visų pirma sukurti galimybes gauti energijos išteklių (taip pat ir gamtinių dujų) iš įvairių šaltinių.

 

Energetikos sistemos saugumas ir patikimumas – konstituciškai svarbus tikslas

KT nusprendė, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo ir jį įgyvendinusio Vyriausybės nutarimo nuostatos, pagal kurias įgyvendinti SGD terminalo projektą pavesta valstybės kontroliuojamai bendrovei, neprieštarauja Konstitucijai. Tokia bendrove, kaip minėta, buvo paskirta AB „Klaipėdos nafta“.

Nutarime KT pažymėjo, kad reguliuojant ūkinę veiklą energetikos srityje būtina derinti įvairias konstitucines vertybes: asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą.

KT atkreipė dėmesį, kad energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla ir konkrečiai vartotojų aprūpinimas energijos ištekliais yra specifinė ūkinė veikla. Ją reguliuojant, turi būti užtikrintas Lietuvos energetikos sistemos saugumas ir patikimumas. Taip pat turi būti sukuriamos galimybės gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių (tiekėjų) nediskriminacinėmis sąlygomis ir nepiktnaudžiaujant kainomis. Energetikos sistemos saugumas ir patikimumas – konstituciškai svarbus tikslas ir viešasis interesas, pateisinantis tam tikrą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą energetikos srityje.

Siekiant šio konstituciškai svarbaus tikslo, pažymėjo KT, gali būti įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai, užkertantys kelią energijos išteklių tiekėjų monopoliui. Tam Vyriausybė gali panaudoti valstybės kontroliuojamus ūkio subjektus kaip ekonominės politikos instrumentą viešiesiems interesams energetikos srityje tenkinti. Be to, siekdama užtikrinti tam tikro ypatingos svarbos projekto įgyvendinimą, Vyriausybė šiam projektui gali pasirinkti konkretų valstybės kontroliuojamą ūkio subjektą.

KT atkreipė dėmesį, kad energetikos sistemos saugumą ir patikimumą būtina užtikrinti taip pat ir vykdant su naryste ES, kurią suponuoja Lietuvos geopolitinė orientacija, susijusius įsipareigojimus. Apžvelgęs šiai bylai reikšmingas ES teisės nuostatas, KT konstatavo, kad energijos tiekimo saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių ES energetikos politikos tikslų. SGD įrenginių plėtra laikoma svarbia gerai veikiančio tinklo infrastruktūros dalimi, padedančia išvengti gamtinių dujų tiekimo sutrikimo, kuris gali padaryti didelę žalą visai visuomenei, o Lietuvos SGD terminalas – ypač svarbiu objektu ES energetiniam saugumui.

Gamtinės dujos į Lietuvos Respubliką, nesant SGD terminalo, buvo tiekiamos iš vienintelio išorės tiekėjo ir jo monopolinė padėtis gamtinių dujų tiekimo rinkoje darė lemiamą įtaką gamtinių dujų kainoms.

Nusprendus įgyvendinti SGD terminalo projektą ir tam parinkus valstybės kontroliuojamą bendrovę, sudarytos galimybės valstybei veiksmingai kontroliuoti projekto įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas – energetikos sistemos saugumas ir patikimumas. Taip pat projektas leido įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos narystės ES kylančius įsipareigojimus energetikos srityje, kuriais siekiama garantuoti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją.

Atsižvelgęs į visa tai, KT padarė išvadą, kad leidus SGD terminalo projektą vykdyti bendrovei „Klaipėdos nafta“, buvo sudarytos visos būtinos teisinės prielaidos įrengti ir eksploatuoti konkretų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą ir taip užtikrinti visuomenės interesą gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių nediskriminacinėmis sąlygomis. Taip, be kita ko, buvo įgyvendinta ir Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

 

Itin svarbius projektus finansuoti gali ir vartotojai

Energetiniam saugumui užtikrinti yra būtina energetikos infrastruktūra. KT išaiškino, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir turėdamas užtikrinti veiksmingą ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, gali nustatyti šių projektų finansavimą iš įvairių šaltinių, įskaitant energijos išteklių vartotojų lėšas.

Šios lėšos, pasak KT, gali būti surenkamos pagal valstybės reguliuojamos kainos tarifą, nustatomą atsižvelgiant į įpareigojimus ūkio subjektams teikti viešąsias paslaugas energetikos srityje – įrengti ir eksploatuoti energetikos infrastruktūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad energijos ištekliai būtų tiekiami saugiai ir patikimai.

Be abejo, pažymėjo KT, turi būti veiksmingai kontroliuojama, kad šios lėšos būtų naudojamos pagrįstai ir nebūtų sudaryta sąlygų piktnaudžiauti įtraukiant sąnaudas į energijos ištekliaus kainą ir taip pažeisti vartotojų interesus.

KT nutarime išaiškino mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų nustatymo pagrindus, įtvirtintus Konstitucijoje. Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją mokesčiai – tai įstatymu nustatyti privalomi neatlygintiniai atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės biudžetą. Sumokėjus mokesčius, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda jokios prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui.

Išaiškinęs valstybiniams mokesčiams būdingus ypatumus, KT pažymėjo, kad vadinamasis SGD terminalo priedas – vienas iš SGD terminalo projekto finansavimo šaltinių – yra sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos. 

Tokį priedą privalo mokėti visi gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjai už SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovės ir SGD terminalo operatoriaus teikiamas įstatyme nustatytas viešąsias paslaugas. Kitaip tariant, už tai, kad įrengiamas ir eksploatuojamas SGD terminalas užtikrina gamtinių dujų sistemos, kuria naudojasi visi minėti gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjai, saugumą ir patikimumą.

Visiems vartotojams, kurie naudojasi gamtinių dujų perdavimo sistema, nustatyta pareiga atlyginti pagal valstybės reguliuojamos kainos tarifą už SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovės ir SGD terminalo operatoriaus teikiamas viešąsias paslaugas – gamtinių dujų infrastruktūros įrengimą ir eksploatavimą, pati savaime negali būti traktuojama kaip nuosavybės teisių ribojimas.

Kadangi, kaip minėta, tai yra sudedamoji gamtinių dujų kainos dalis, nustatoma pagal įstatymuose įtvirtintą valstybės kainų reguliavimo mechanizmą, tai nėra mokestis ar kitas konstitucinis privalomas mokėjimas. Kitaip nei mokestis, SGD terminalo priedas nėra mokamas į valstybės biudžetą ir, jį mokėdami, dujų vartotojai kartu gauna paslaugą – užtikrintą, stabilią ir saugią gamtinių dujų tiekimo sistemą.

Apibendrinant galima pastebėti, kad įrengus SGD terminalą Lietuvos dujų vartotojai gavo tiesioginę prieigą prie tarptautinių gamtinių dujų rinkų ir galimybę įsigyti dujas už mažesnę, pasaulines dujų kainos tendencijas atspindinčią kainą. Kiekvienam vartotojui tai reiškia pigesnes, nei „Gazprom“ padiktuotomis kainomis, dujas.

Per Lietuvoje įrengtą SGD terminalą gamtinės dujos gali būti tiekiamos visam Baltijos šalių regionui. Taigi, sustiprinta ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinė nepriklausomybė nuo dujų tiekimo sutrikimų iš monopolinio gamtinių dujų tiekėjo.