Prezidentė Dalia Grybauskaitė „išeina su geru reitingu“, sako visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Prezidentūrą paliekančią šalies vadovę šių metų balandį palankiai vertino beveik 64 proc. Lietuvos gyventojų, nepalankiai – 20 proc.

Didesnio visuomenės prielankumo prezidentė sulaukė tik pradėjusi eiti pareigas – 2009-ųjų spalį reitingas siekė 89,6 proc.

V.Gaidys. Sandra Buzaitė / 15min video

Gyventojų nusivylimas reiškėsi palaipsniui – reitingų krytis ištiko 2012-ųjų pabaigoje. Po to visuomenės nuomonė taisėsi, tačiau niekada nebepakilo į aukštumas, į kurias prezidentės reitingas kopė pirmaisiais valdymo metais.

Kas lėmė staigų nuolydį? Paradoksas – nors prezidento įtakos laukas plačiausias užsienio politikoje, visuomenę jaudino ne su ja, o su santykiais viduje sietini įvykiai. Trys, kurie leido daugiau sužinoti apie valstybės valdymo užkulisius.

V.Gaidys. Sandra Buzaitė / 15min video

Susipažinkite su Dalios Grybauskaitės reitingais nuo 2009 m. iki 2019 m.

Pirmasis įvykis

Prezidentė reiškė palaikymą Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje dirbusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimui, kai šis panaikino tuometinių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado leidimus dirbti su slapta informacija bei abu juos atleido.

V.Gailius ir V.Giržadas šį sprendimą skundė teismui.

Valstybės saugumo departamentas aiškinosi, kas banko „Snoras“ akcininkams nutekino informaciją apie kratas šio banko atžvilgiu. Minėti FNTT pareigūnai dėl to buvo tikrinti poligrafu. Pakartotinio tyrimo rezultatai V.Giržadui esą buvo nepalankūs. V.Gailius to nepaisė ir atsisakė savo pavaduotoją atleisti iš pareigų. O atleidimo, kaip skelbta, prašė pati prezidentė.

„Prezidentė ragino atleisti V.Giržadą, bet nemačiau tam teisinių pagrindų“, – kartą sakė V.Gailius, o D.Grybauskaitė atleistus FNTT pareigūnus kaltino politikavimu.

 

Donatas Gvildys/15min fotomontažas

Įvykių eiga išprovokavo mitingą prie prezidentūros, situaciją aiškinosi Seimo Antikorupcijos komisija, šalies vadovė atsakinėjo į jos klausimus.

„Padarytas veiksmas nušalinant FNTT vadovus yra tipiškas oligarchinės politikos pavyzdys ir prezidentė – nežinia, gal ji turi daugiau informacijos – kažkodėl jam pritaria. Tada reikėtų paaiškinti visuomenei, kokios ten aplinkybės“, – vertino politologas Antanas Kulakauskas.

Tad aiškumo dėl D.Grybauskaitės laikysenos trūko, jos autoritetas susvyravo.

Dalia Grybauskaitė. Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.

Antrasis įvykis

Po 2012-ųjų Seimo rinkimų vyko Lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų derybos dėl naujos koalicijos. Prezidentė aktyviai įsitraukė į naujos Vyriausybės formavimą – siekė, kad į koaliciją nepakliūtų Darbo partija, o į aukštas pareigas – „juodosios buhalterijos“ byloje tuomet teisiami jos vadovai.

 

Visuomenė tai galėjo interpretuoti kaip simpatiją dešiniesiems.

D.Grybauskaitė, neslėpdama nepasitenkinimo kai kuriomis į ministrus siūlomomis kandidatūromis, stojo į konfrontaciją su paskirtuoju premjeru Algirdu Butkevičiumi. Prezidentė iš formuojamo ministrų kabineto reikalavo srities, kuriai norima vadovauti, išmanymo, anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos žinių.

Buvo pretendentų, kurie šalies vadovės „egzamino“ neišlaikė.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus „YouTube“ kanalas

Trečiasis įvykis

Praėjusių metų balandį dienraštis „Lietuvos rytas“ išviešino „tulpių pašto“ susirašinėjimus. Prezidentūra kuriam laikui pritilo.

Skelbta, kad buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir D.Grybauskaitė 2014–2016 metais bendravo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt. Temų laukas – politinės aktualijos: susirašinėta apie rinkimų kampanijos strategiją prezidentei siekiant antrosios kadencijos, apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, LNK žurnalistą Tomą Dapkų, kuris, anot šalies vadovės, apie Evaldą Pašilį, tapusį generaliniu prokuroru, „kalba nesąmones“.

Dalia Grybauskaitė ir Eligijus Masiulis / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Prezidentė pasiūlė E.Masiuliui „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui – „kad patrauktų savo skaliką“, tai yra T.Dapkų, o būsimąjį premjerą Saulių Skvernelį įvardijo „pavojingu populistu“.

Po kelių dienų su komentaru apie „tulpių paštą“ išstojo vyriausiasis prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. Jis nepaneigė, kad D.Grybauskaitė naudojo tokio pavadinimo elektroninį paštą, tikino, kad susirašinėjimų autentiškumo patvirtinti neįmanoma, o turinio nekomentavo – nurodė, kad „metamos visos priemonės politizuoti bylą“, kurioje kaltinamas ir minėtas E.Masiulis.

Po penkių dienų nuo pirmosios „Lietuvos ryto“ publikacijos apie laiškų turinį panašiai kalbėjo ir pati D.Grybauskaitė. Ji nurodė negalinti patvirtinti laiškų autentiškumo, tačiau tikino, kad tekstas galėjo būti panašus.

„Gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas, kaip faktas, iš tiesų, tarp politikų ir manęs buvo, ir yra, ir bus“, – dėstė prezidentė.

„Gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas, kaip faktas, iš tiesų, tarp politikų ir manęs buvo, ir yra, ir bus“, – dėstė prezidentė.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus „YouTube“ kanalas

Nesiėmusi viešinti susirašinėjimų, D.Grybauskaitė sukūrė terpę spėlionėms, tuomet sakė politologas Lauras Bielinis. Jos veiksmus galima vertinti kaip bandymą daryti įtaką demokratijai, teigė politologas Mindaugas Jurkynas.

Svarstyta, kad išviešinta informacija neigiamai paveiks tolimesnes prezidentės karjeros galimybes, minėta ir galima apkalta.

Įsivaizdavimas apie sterilią D.Grybauskaitės retoriką ir orią politinę kultūrą išgaravo.

V.Gaidys. Sandra Buzaitė / 15min video

Šie trys įvykiai, kaip nurodė V.Gaidys, turėjo trumpalaikį poveikį prezidentės vertinimui. Didesnių skandalų per dešimtmetį, anot jo, pavyko išvengti.

Pagal populiarumą D.Grybauskaitė „išeina kaip politikas numeris vienas“. Ar palankiai vertinamai D.Grybauskaitei vertėtų įsitraukti į politinius procesus ir pabaigus darbą prezidentūroje? V.Gaidys spėja, kad visuomenei toks elgesys nebūtų priimtinas.

Prezidentė, jo manymu, susikūrė kietos, uždaros, nepriklausomos vadovės įvaizdį. „Ledo karalienės“. Toks jis esą ir turėtų likti.