Teisingas, nešališkas ir greitas teismas buvo vienas D.Grybauskaitės dešimtmečio prioritetų. „Visuomet palaikiau ir palaikysiu ieškančius tiesos. Tačiau niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tiesos nerasime“, – 2012-aisiais perspėjo prezidentė.

Kaip ji padėjo tiems, kurie ieškojo tiesos? O gal ir pati pasimetė tarp svorių ir taisyklių?

Už vardo pažeminimą D.Grybauskaitė iš pareigų atleido 22 teisėjus, sustabdė 8 aukščiausių grandžių teismų teisėjų įgaliojimus. Jos valdymo metais valstybei prisiekė 239 nauji teisėjai, aukštesnės pakopos teismuose darbą pradėjo 175.

Nepaisant atsinaujinimo, šių metų vasarį Lietuvą sukrėtė neregėtas teisėjų korupcijos skandalas. Įtarimų kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu sulaukė 5 advokatai ir 8 įvairių grandžių teisėjai, iš kurių vienas – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT). Prezidentė leido juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei sustabdė jų įgaliojimus.

Seimas priešinosi

Buvo atvejų, kai prezidentės siūlomiems temidės sergėtojams kelią siekti karjeros aukštumų užkirto Seimas. Pavyzdžiui, nepritarė Vytauto Zeliankos kandidatūrai į LAT teisėjus.

„Balsavimą nulėmė ne dalykinės konkretaus kandidato savybės, o, aišku, kad motyvai buvo politiniai. Ne paslaptis, kad kandidatas į LAT teisėjus buvo susijęs su byla, kurioje dalyvauja viena iš koalicijos partnerių“, – 2013-aisiais parlamento sprendimą komentavo Seimo narys Gintaras Steponavičius, omeny turėdamas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, kurioje apkaltinamąjį nuosprendį priėmė V.Zeliankos vadovaujama teismo teisėjų kolegija.

Ne paslaptis, kad kandidatas į LAT teisėjus buvo susijęs su byla, kurioje dalyvauja viena iš koalicijos partnerių

Kitas panašus atvejis įvyko šįmet, kai Seimas nesutiko į Apeliacinio teismo teisėjus paskirti Ernesto Rimšelio. Tikėtina, kad tokio sprendimo motyvai susiję su teisėjo praeitimi – 2009–2014 metais jis dirbo prezidentės patarėju.

„Peršasi išvada, kad kažkodėl kandidatai į teisėjus tapo įkaitais nesutarimų tarp valdančiosios daugumos ir prezidentės. Matyt, taip buvo keršijama prezidentei“, – spėjo parlamentaras Julius Sabatauskas.

Darius Valys. Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Prezidentę matė truputį sutrikusią

Nuo pat kadencijos pradžios D.Grybauskaitė turėjo keblumų dėl generalinių prokurorų skyrimo.

Algimantui Valantinui ji reiškė nepasitenkinimą tuo, kaip tiriama rezonansinė Drąsiaus Kedžio, pranešusio apie galimą jo dukters tvirkinimą ir prievartavimą bei, įtarta, įvykdžiusio dvi žmogžudystes, byla.

Prezidentė reikalavo daugiau aiškumo ir greitesnių rezultatų.

Po pusmečio priekaištų dėl A.Valantino darbo D.Grybauskaitė nebeturėjo. „Prezidentė konstatuoja, kad šiuo metu, šiandien, yra patenkinta ta veikla, kuri matoma“, – 2010-ųjų sausį komentavo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Vadinamoji „Kauno pedofilijos byla“ keliavo į teismą, o A.Valantinas, sulaukęs Seimo kritikos dėl „nesugebėjimo tinkamai organizuoti vadovaujamų institucijų darbo bei netinkamai eitų teisės aktuose numatytų pareigų“, atsistatydino.

Beje, D.Grybauskaitė 2013-aisiais pareiškė net ir po teismų sprendimų neturinti iki galo aiškios nuomonės, kas tuomet įvyko. „Variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą, dar liko“, – sakė ji.

Garliavos istorija, anot prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės, buvo vienintelė, dėl kurios D.Grybauskaitė pasimetė: „Iš tikrųjų, tada mes matėm sutrikusią truputį ir nežinančią, kaip čia laikytis, nes situacija – isterija visuotinė buvo.“

2009-ųjų spalį prezidentė atsisakė komentuoti tyrimus dėl pedofilijos ir žmogžudysčių: „Bet koks mano vertinimas darytų įtaką procesui.“ 2011-ųjų balandį, pasigedusi argumentų pagrįstumo, iš pareigų atsisakė atleisti teisėją, D.Kedžio seserį Neringą Venckienę, nors taip elgtis siūlė Teisėjų garbės teismas.

„Prezidentė tiesiog nusileido visiškam populizmui ir niekam daugiau“, – vertino teisininkas Vytautas Nekrošius. Teisėjų garbės teismą paliko du teisėjai.

2012-ųjų balandį šalies vadovė nekomentavo teismo, įpareigojusio D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti motinai, sprendimo nevykdymo. Bandymas tai padaryti baigėsi susistumdymu. Prezidentė pareiškė, kad prievarta vaiko atžvilgiu netoleruotina.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus „YouTube“ kanalas

Vėliau šalies vadovė vengė atsakymų apie teisėją, globojusią vaiką, N.Venckienę. Pavyzdžiui, per Velykas apie tai klausiama žurnalistų ji siūlė kalbėti apie margučius, o po susitikimo su Maltos prezidentu į klausimą, ar N.Venckienė gali eiti užimamas pareigas, apskritai neatsakė.

„Stengiuosi šios istorijos nekomentuoti, kad nedaryčiau įtakos teisėsaugos institucijų darbui“, – vėliau paaiškino D.Grybauskaitė.

Šalyje vilnijo mitingų banga. Jų metu skambūs epitetai skriejo ir šalies vadovės pusėn. Greta prezidentūros atsirado kreidelėmis pieštas reikalavimas/prašymas „Tiesos“, kurį nebuvo taip paprasta nuplauti.

„Stengiuosi šios istorijos nekomentuoti, kad nedaryčiau įtakos teisėsaugos institucijų darbui“, – paaiškino D.Grybauskaitė.

Naujo generalinio prokuroro į A.Valantino paliktą kėdę D.Grybauskaitė ieškojo tris mėnesius. Juo tapo Akmenės rajone dirbęs Darius Valys. Po kurio laiko Seimas, nepritaręs Generalinės prokuratūros ataskaitai, siekė jį iš posto išversti.

D.Grybauskaitė D.Valiui reiškė pasitikėjimą ir nurodė nematanti pagrindo atleisti jį iš pareigų.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus „YouTube“ kanalas

Generalinį prokurorą paskyrė tik iš trečio karto

D.Valys generaliniu prokuroru išdirbo visą kadenciją. Jį pakeisti turėjo iš Kauno atvykęs teisėjas Nerijus Meilutis, tačiau Seimas tam nepritarė. N.Meilutis, anot parlamentaro Eugenijaus Gentvilo, nesugebėjo įrodyti, kad bus nepriklausomas nuo šalies vadovės.

Seimas atmetė ir dar vieną kandidatūrą į generalinius prokurorus – šį kartą  Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės. Prezidentė neslėpė nepasitenkinimo.

„Prokuratūra tapo priešrinkiminio politikavimo įkaite. Tai neatsakingas požiūris į šalies teisingumo sistemą, kuris dar labiau griauna žmonių pasitikėjimą prokuratūra“, – komentavo ji, o po kelių mėnesių į šias pareigas pasiūlė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją Evaldą Pašilį.

Trečias kartas nemelavo. Prezidentė ieškojo dialogo, Seimas pagaliau susivokė, o ir E.Pašilis paliko gerą įspūdį, paskyrimo priežastis tuomet aiškino politologai.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialus „YouTube“ kanalas

Naujas pareigas gavęs E.Pašilis sakė nenorintis būti vadinamas „telefoniniu prokuroru“. Panašią – „kišeninio prokuroro“ – etiketę kurį laiką nešiojosi D.Valys. Ilgainiui dalis žiniasklaidos ją priklijavo ir naujajam prokuratūros vadovui.

„Šią etiketę jie gavo dėl savo veiklos. Dalis veiklų labai lengvai sietinos su prezidentės pozicija.

Kišeniniu prokuroras tampa tada, kai nustoja būti nepriklausomas. Kada, prieš darydamas sprendimą, atsižvelgia į aukščiau stovinčios valdžios, prezidentinės valdžios, nuomonę. Ir tokiu būdu prokurorinė veikla tampa ydinga“, – paaiškino L.Bielinis.

Skaidrumo galėtų būti daugiau

Iki šiol generalinio prokuroro pareigas einančio E.Pašilio veikla sukėlė abejonių ne dėl „iš viršaus nuleistų“ sprendimų, o dėl nepotizmo.

Šių metų kovą į Panevėžio apylinkės prokuroro pareigas jis paskyrė savo dukters krikštatėvį Julių Gelumbauską, nors jis atrankoje surinko mažiausiai balų. E.Pašilis teigė išsirinkęs tinkamiausią kandidatą ir tikino, kad šiam sprendimui neturėjo įtakos jo ankstesnė pažintis.

Šis paaiškinimas tenkino ir prezidentę. „Pasitikiu prokuroru ir jo paaiškinimu“, – nurodė ji.

Dalia Grybauskitė ir Evaldas Pašilis. Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ar D.Grybauskaitė teisėsaugos sistemą palieka skaidresnę nei prieš dešimtmetį?

„Bent jau bandymas sustiprinti skaidrumą, kalbėjimas apie skaidrumo poreikį buvo. Jau ir tai yra gerai. Kiek tai efektyvu ir sukūrė didesnio skaidrumo situaciją, sunku spręsti. Tą visada pamatome laike atitolę nuo situacijos, apie kurią kalbame“, – svarstė L.Bielinis.

Prezidentės valdymo metais buvo įgyvendinta teismų reforma – sumažėjo teismų ir vadovų juose skaičius, bylos nagrinėjamos sparčiau. Plačiau taikomas rašytis procesas, atsirado galimybė transliuoti, filmuoti ir fotografuoti teismo sprendimų skelbimą. Sugriežtinta teisėjų atranka, į atrankos komisijos sudėtį įtraukiami visuomenės atstovai.

„Bent jau bandymas sustiprinti skaidrumą, kalbėjimas apie skaidrumo poreikį buvo. Jau ir tai yra gerai. Kiek tai efektyvu ir sukūrė didesnio skaidrumo situaciją, sunku spręsti“, – svarstė L.Bielinis.

Tačiau vargu, ar to gana.

Generalinis prokuroras E.Pašilis nurodė sieksiantis, kad teisėsaugos sistema būtų skaidresnė, o tai reiškia, kad stengtis dar yra kur, pasvarstė, kaip galėtų keistis prokurorų atrankos modelis. Nuo liepos 12-osios šie klausimai guls ant naujojo prezidento Gitano Nausėdos pečių.

Dėl CŽV kalėjimo turėjo netiesioginių įrodymų

Kaip vieną svarbių darbų savo veikloje D.Grybauskaitė išskyrė ir slapto CŽV kalėjimo klausimą.

Slaptos vietos įtariamiesiems terorizmu laikyti ir tardyti CŽV pradėtos kurti po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV. Tokiuose sulaikymo centruose kalinti asmenys galėjo būti kankinami.

2009 metais Lietuva, kartu su Rumunija ir Lenkija, buvo įvardyta šalimi, kur galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

Praėjus šimtui dienų nuo tada, kai tapo prezidente, per spaudos konferenciją D.Grybauskaitė pareiškė turinti netiesioginių įrodymų, kad Lietuvoje jis galėjo veikti. Jeigu taip buvo, kaip tąsyk sakė ji, mūsų šalis turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir pareikšti, kad daugiau to nebus.

Nors žiniasklaida skelbė, kad slaptas CŽV kalėjimas galėjo veikti Antaviliuose, ir aprašė lėktuvų, kuriais galėjo būti atskraidinti kaliniai, maršrutus, buvę valstybės vadovai neigė žinoję apie tokią kalinimo vietą. Vyriausybė tvirtino, kad į Lietuvą gabenti ne kaliniai, o ryšio įranga, Antaviliuose esą kurtas žvalgybos paramos centras.

Ar mūsų šalyje veikė slaptas kalėjimas, aiškinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Generalinėje prokuratūroje tyrimas tęsiasi iki šiol.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2018 metų gegužės mėnesį konstatavo, kad Lietuvoje amerikiečiai slapta kalino palestinietį Abu Zubaydahą. Dėl žmogaus teisių pažeidimų teismas įpareigojo Lietuvą jam išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją.

2019 metų sausio pabaigoje EŽTT priėmė Saudo Arabijos piliečio Mustafa al Hawsawio advokatų skundą dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje 2005–2006 metais. Su juo Vyriausybė atsisakė sudaryti taikų susitarimą. Abu šie asmenys šiuo metu kalinami JAV karinėje bazėje Gvantaname, Kuboje.

Vaidotas Beniušis. Audrius Gavėnas/ 15min video

Esminis vaidmuo

Anot naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio, CŽV kalėjimo istorijoje D.Grybauskaitės vaidmuo buvo esminis tam, jog būtų atlikti tyrimai: tiek išsamus, kiek buvo įmanoma to meto sąlygomis, parlamentinis tyrimas, tiek prokuratūros tyrimai.

„Prokuratūros tyrimas kelia šiek tiek daugiau klausimų. Tyrimai buvo ne kartą sustabdyti ir vėl atnaujinti. Šiuo metu tyrimai tęsiami ir netgi keliami klausimai dėl galimų labai sunkių nusikaltimų, kuriems nėra taikoma senatis.

Bet buvo toks epizodas, kai vienas iš tyrimų buvo nutrauktas, ir tuometinis prokuroras Mindaugas Dūda, kuris jį nutraukė, jau vėliau ir oficialiai teisėsaugai paliudijo, kad prokuratūros vadovybė buvo tuo labai nepatenkinta. Prokuroras M.Dūda yra paliudijęs, kad generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas reiškė pretenzijas jam dėl tyrimo nutraukimo, ragino jį atnaujinti ir netgi tai, kad tuometinis generalinis prokuroras D.Valys minėjo konkrečius asmenis, kuriems turėtų būti pareikšti įtarimai.

Taigi mes, matydami tai, turbūt galime iškelti atvirą klausimą: ar tikrai prezidentės paskirtas generalinis prokuroras pats sugalvojo, kokie asmenys, jo nuomone, turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn“, – pastebėjo jis.

Galime iškelti atvirą klausimą: ar tikrai prezidentės paskirtas generalinis prokuroras pats sugalvojo, kokie asmenys, jo nuomone, turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Tiesa, Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai galimą neteisėtą poveikį valstybės tarnautojams ir politikams, M.Dūda 2019 metų birželio pabaigoje neigė, kad jam buvo pateiktas sąrašas asmenų, kuriems jis esą turėjęs pateikti įtarimus.

„Amerikiečiai čia nešeimininkaus“

V.Beniušis išskyrė kelias priežastis, kodėl D.Grybauskaitė aktyviai kėlė CŽV kalėjimo klausimą. Pirma, tai atitiko jos pirmosios kadencijos pradžioje buvusį gana kritišką požiūrį į JAV vaidmenį Lietuvoje.

Ji atšaukė Vyriausybės sprendimą priimti porą nepavojingais laikomų kalinių iš Gvantanamo bazės, atmetė JAV prezidento Baracko Obamos kvietimą atvykti į Prahą.

Vaidotas Beniušis. Audrius Gavėnas/ 15min video

„Tas kontekstas yra svarbus, nes tuo metu ji neviešai ne vienam diplomatui yra kalbėjusi, kad amerikiečiai čia, Lietuvoje, nešeimininkaus.

Antra priežastis turbūt yra susijusi su mūsų vidaus situacija. Ji įžvelgė problemų dėl vadinamųjų valstybininkų įtakos. Ta situacija sukėlė labai daug klausimų, kaip valstybėje buvo priimami sprendimai, ar iš tikrųjų esminius sprendimus priima demokratiniuose rinkimuose išrinkti politikai, ar neturi per daug galios kažkokie šešėliniai veikėjai. Tos abejonės, kad valstybės vadovai galėjo būti netinkamai informuoti, be abejo, kėlė jos, kaip valstybės vadovės, nepasitenkinimą.

Galiausiai tai buvo ir priežastis imtis pertvarkų Valstybės saugumo departamente“, – komentavo žurnalistas.