Antrąją prezidento kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės vadovavimo valstybei stilius, puoselėta politinė kultūra, bendradarbiavimo su kitomis valdžiomis principai įspaudė savitą antspaudą mūsų šalies viešajame gyvenime. Prezidentės dešimties metų politinis palikimas vertinamas įvairiai.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, D.Grybauskaitė į prezidento postą atėjo su griežtesnio kumščio demonstracija, dideliu ryžtu reformuoti ir tvarkyti, pavyzdžiui, kovoti su korupcija, keisti teisminę valdžią ir panašiai.

Tiesa, kaip pastebi politologė, D.Grybauskaitė gal ne iki galo įvertino tai, kad politikoje niekada nėra vienpusio eismo.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas ir kelių knygų apie D.Grybauskaitę autorius Lauras Bielinis kritiškai vertina nueinančios valstybės vadovės palikimą. Jis mano, kad ji palieka perteklinę įtampą ir įtarumą, pavojų baimės ir pernelyg didelio atsargumo tradicijos įsigalėjimą.

Lauras Bielinis. Luko Balandžio / 15min nuotr.

Trys Seimai ir Vyriausybės

Prezidentavimo laikotarpiu D.Grybauskaitė dirbo su trijų kadencijų Seimais (2008–2012, 2012–2016, 2016–2020 metų) ir Vyriausybėmis (vadovautomis konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus bei „valstiečių“ deleguoto Sauliaus Skvernelio).

Šį laikotarpį ženklino skirtingos politinės, ekonominės, socialinės, tarptautinės ir kitokios realijos. Nuo ekonominės krizės, siautusios D.Grybauskaitės darbo pradžioje, ir skausmingo diržų veržimosi, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai antrąjį 2013 metų pusmetį, išaugusių įtampų su Rusija iki politinės korupcijos skandalų, nesutarimų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Labiausiai priimtini, bet medaus mėnuo neužtruko

D.Grybauskaitė darbą pradėjo, kai valdančiąją koaliciją buvo sudarę konservatoriai, „prisikėliečiai“ ir dvi liberalų partijos.

R.Urbonaitė sako, kad prezidentė gana smarkiai kritikavo šią Vyriausybę ir Seimą dėl mokesčių pakeitimų, neišnaudojamo laiko kitų problemų sprendimui. Ne visi prezidentės Seimui pateikiami pasiūlymai buvo priimami.

Būta įtampų dėl ministrų. Vyriausybei grąžinus įgaliojimus posto neteko socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjęs Rimantas Jonas Dagys. Buvo nesutarimų tarp D.Grybauskaitės ir tuomečio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, įtampos židinys buvo susidaręs ir dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Jie abu atsistatydino.

„Santykiai buvo pakankamai komplikuoti. Nors, kita vertus, reikia pasakyti, kad šalia to buvo pradėti ir užkurti kai kurie projektai. Pati prezidentė šiuo atveju pakankamai gerai dirbo ir su ta pačia Vyriausybe  kalbant ir apie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo siekį. Galiausiai ji vis dėlto pritarė tam, kaip Vyriausybei pavyko suvaldyti ekonominę krizę, nepaisant to, kad ji vis dėlto akcentavo, jog daugelis darbų buvo arba nepadaryti, arba nesugebėti padaryti tinkamai ir kai kurių buvo nesugebėta užbaigti“, – pabrėžė R.Urbonaitė.

Rima Urbonaitė. Audrius Gavėnas / 15min nuotr.

L.Bielinio nuomone, konservatorių ir liberalų ministrų kabinetas D.Grybauskaitei tuo metu buvo priimtiniausias.

„Nesakau, kad viskas jai tiko. Manyčiau, kad santykis su Vyriausybe buvo daugiau patenkinamas, nei puikus. To priežastis buvo ir tai, kad ji dar tik pradėjo prezidentauti, neįvaldė savo galimybių. Konservatorių įtaka jai buvo reikšmingesnė nei kitų politinių jėgų. Su laiku, kai ji ėmė laisviau jaustis eidama savo pareigas, ji ėmėsi kiečiau dirbti ir su konservatorių Vyriausybės nariais“, – komentavo politologas.

Prezidentūroje – egzaminas kandidatams

D.Grybauskaitės santykiai su kitą politinį keturmetį šalį valdžiusia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), „darbiečių“, „tvarkiečių“ (pirmus beveik dvejus kadencijos metus – ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos) koalicija, pasak R.Urbonaitės, buvo sudėtingesni nei su buvusiais valdančiaisiais.

Ji primena, kad pradžioje prezidentė dar buvo gana santūri. Vėliau ji visiškai nurašė tą Seimą ir Vyriausybę, o tai buvo užprogramuota iš karto. „Prezidentė buvo labai aiškiai pasakiusi, kokios partijos ji nenorėtų koalicijoje. Konfrontacija su Darbo partija nuo 2014 iki 2016 metų, aš manau, buvo labai aiški“, – sakė politologė.

Prieš tvirtinant šią Vyriausybę D.Grybauskaitė asmeniškai tikrino kandidatų į ministrus užsienio kalbų žinias, nes mūsų šalis ruošėsi pirmininkauti ES Tarybai. Po tokio egzamino ji atmetė „darbiečių“ Loretos Graužinienės ir Virginijos Baltraitienės kandidatūras.

L.Bielinis aiškino, kad D.Grybauskaitė ėmėsi spausti A.Butkevičiaus ministrų kabinetą, kištis į konkrečių sprendimų priėmimo procesus, demonstravo savotišką premjero pjudymo politiniame lauke ir žiniasklaidoje palaikymą, ne kartą demonstravo nepagarbą Vyriausybės veiklai.

Rima Urbonaitė. Audrius Gavėnas / 15min nuotr.

Konfrontacija su „valstiečiais“

L.Bielinis pastebi, kad dirbti su „valstiečių“ Vyriausybe D.Grybauskaitei yra sudėtinga. Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi ryškaus dominavimo galimybes ir todėl bet koks prezidentinis veiksmas, jei jis nepatinka valdantiesiems, gali būti labai lengvai blokuojamas. Vyriausybė, ministras pirmininkas iš esmės gali ignoruoti D.Grybauskaitės iniciatyvas ir tai esą ne kartą buvo pademonstruota viešai.

R.Urbonaitės manymu, prezidentės kritiškumą valdančiųjų atžvilgiu turbūt sukėlė patys „valstiečiai“. Jie iš pradžių lyg ir kalbėjo, kad bus visiškai kitas bendradarbiavimo modelis, kaip solidariai ir gerai gali dirbti Seimas, Vyriausybė su prezidentu.

„Bet matome, kad iš esmės patys „valstiečiai“ išprovokavo visai kitą ir prezidentūros reakciją, ir ta konfrontacija pasiekė turbūt dar aukštesnį laipsnį nei buvo su socialdemokratais. Iš esmės, jeigu ankstesni politikai dar kažkokius nesutarimus nebuvo linkę labai išryškinti, tai dabar mes turime situaciją, kai būtent jau yra pareiškimai „Neisiu, nesikalbėsiu“ ir iš esmės, kai kova su prezidente netgi paverčiama rinkimų kampanijos dalimi. Tai yra turbūt maksimumas, kiek ta konfrontacija galėjo būti pažengusi“, – komentavo MRU lektorė.

Rima Urbonaitė. Audrius Gavėnas / 15min nuotr.

Santykiai su pirmtakais

Įvairiai klostėsi D.Grybauskaitės santykiai su kadencijas baigusiais prezidentais. Jos pirmtakas Valdas Adamkus, palikdamas prezidento postą 2009 metais, naujajai šalies vadovei pasakė, kad į akis nelįs, bet jeigu jai reikės pasinaudoti jo patirtimi, viena ar kita pažintimi, jis yra pasiruošęs padėti.

Minint 100 dienų D.Grybauskaitės prezidentavimo sukaktį rašyta, kad V.Adamkaus patarimų jai nė karto neprireikė, o kadenciją baigęs prezidentas yra prasitaręs, kad D.Grybauskaitė neranda laiko su juo pasikalbėti.

15min paprašytas pakomentuoti, kokie santykiai su D.Grybauskaite susiklostė pastarąjį dešimtmetį, V.Adamkus nuo komentarų susilaikė.

2010 metais mirusį kadenciją baigusį prezidentą Algirdą Brazauską D.Grybauskaitė yra pavadinusi savo mokytoju, atvedusiu ją į politiką. 2001–2004 metais ji dirbo finansų ministre A.Brazausko vadovautoje Vyriausybėje.

Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Brazaukas / ministraspirmininkas.lrv.lt nuotr.

D.Grybauskaitei nusprendus siekti prezidento posto kai kas ją vadino pirmojo faktinio valstybės vadovo Vytauto Landsbergio projektu.

Ir dabar kartais užsimenama apie galimus nuolatinius jų susitikimus. Dokumentiniame filme apie D.Grybauskaitę „Valstybės paslaptis“ profesorius buvo užfiksuotas atvykęs pas ją į prezidentūrą.

„Nuolatiniai susitikimai ir net patarėjo statusas – mitas. Jo tikslas, manau – ką nors gąsdinti, o galbūt ir prevencija – kad tik taip nesusiklostytų. Nesusiklostydavo. Matydavomės, kai aš pasiūlydavau susitikti ir būtent – kai turėdavau savų įžvalgų arba pasiūlymų, kaip kas nors darytina. Išklausydavo. Pats ta proga pasiklausdavau ir sužinodavau apie prezidentės tarptautinius kontaktus, šiek tiek neviešos informacijos“, – pasakojo V.Landsbergis.

„Tulpių pašto“ smūgis

Per dešimtmetį Simono Daukanto aikštės rūmuose D.Grybauskaitei nepavyko išvengti tam tikrų skandalų ar nemalonių epizodų.

2018 metais spaudoje buvo paviešinti vadinamojo „tulpių pašto“ laiškai – elektroninis prezidentės susirašinėjimas su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu. Dabar politinės korupcijos byloje jis kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.

Dalia Grybauskaitė ir Eligijus Masiulis / Irmanto Gelūno / 15min nuotr.

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, „tulpių pašto“ skandalas buvo didžiausias D.Grybauskaitės karjeroje. Jis turėjo įtakos jos reitingams – jie smuktelėjo, nors po to ir grįžo atgal. Be to, girdėjome ir pasikeitusią prezidentės retoriką.

„Mes matėme, ko gero, patį svarbiausią dalyką, – pamatėme pažeidžiamą prezidentę. Pamatėme prezidentę, kuri iš savo tos šiek tiek aukštesnės pozicijos vis tik dalyvavo ir kasdieniuose klausimuose kur kas giliau, kur kas asmeniškiau ir t.t. Tai, mano nuomone, iš pat pradžių buvo smūgis jai, bet kartu jai paskui pavyko netgi ir savo kalboje, ir vėliau kai kuriuose pasakymuose, ir vėliau nusišalinimuose nuo kai kurių kitų temų, netgi pridėti šiek tiek daugiau žmogiškumo sau pačiai. Jeigu konkurentai manė, kad tai bus milžiniškas smūgis, tas smūgis buvo labai greitai amortizuotas“, – įsitikinęs A.Katauskas.

Audrius Gavėnas / 15min video

Garliavos ir biografijos šešėliai

Pirmosios D.Grybauskaitės kadencijos metu buvo kilę spekuliacijų dėl jos politinės biografijos, kodėl ji po Nepriklausomybės atkūrimo dar kelis mėnesius liko dirbti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.

Per vadinamuosius Garliavos įvykius 2012 metais, prezidentė pareiškė mananti, kad teisėja Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigota perduoti Laimutei Stankūnaitei jos dukrą. Nors iki numatyto termino teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.

Kiek anksčiau, 2011-aisiais, nepaisant Teisėjų garbės teismo sprendimo, ji buvo atsisakiusi atleisti N.Venckienę iš teisėjos pareigų, nes nusprendė, kad bausmė yra neadekvati jos padarytam nusižengimui.

Neringa Venckienė. Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Pasak R.Urbonaitės, kaip bežiūrėsi, minėtos istorijos dėl prezidentės biografijos detalių ir Garliavos istorijos nebuvo tokios, kurios būtų nustūmusios labai žemyn D.Grybauskaitės reitingus.

Tuo metu „tulpių paštas“ visuomenės pasitikėjimą prezidente šiek tiek pasmukdė.

„Dėl šios istorijos neatsakytų klausimų vis dar yra. Ir, aš manau, kad jų dar bus. Šios istorijos klausimai ir liks neatsakyti. Bet neatsakyti klausimai visada yra šešėlis. O šešėlis, tai ir yra šešėlis. Jo, beje, ne taip lengva atsikratyti“, – akcentavo R.Urbonaitė.