Žydų tragediją menantis Kauno IX forto memorialinis kompleksas. Metai iš praeities

Kauno IX forto memorialinį kompleksą ir garsųjį jo monumentą žymi du skaičiai – vienas iš jų kintantis, kitas – ne. Šiemet sukanka 35 metai, kai Kauno IX forto memorialiniame komplekse pastatytas monumentas nacizmo aukoms atminti. Tai – bene didžiausias ir labiausiai žinomas paminklas Lietuvoje.

35 yra sulig kiekvienais metais kintantis skaičius. Tačiau yra dar vienas, kuris yra net įdomesnis. Tai 18. Būtent tiek metų užtruko Kauno IX forto memorialo projektavimas ir statybos.

Daugeliui IX fortas asocijuojasi su monumentu. 32 metrų aukščio iš gelžbetonio sukurtas paminklas matomas iš toli. Pavyzdžiui, važiuojant A1 greitkeliu.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metu fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta – nuo 1941 metų spalio čia vykdytos žudynės. Didžiausios įvyko spalio 29 dieną, o prieš tai Kauno gete atrinkta 10 tūkstančių žydų. Tai – daugiavaikės šeimos, fiziškai silpni, ligoti, seni asmenys. Forte jie sušaudyti didžiuliuose grioviuose.

Pagal nacių ataskaitą, nužudyta 2007 vyrai, 2920 moterų ir 4273 vaikai. Forte taip pat buvo žudomi Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos žydai. Devintasis fortas dar žinomas kaip „mirties fortas“. Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė valdžia dar kelerius metus fortą naudojo kaip kalėjimą. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Buvusio kalėjimo pastatas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kauno IX forto muziejaus darbuotojai daug laiko praleido ir tebeleidžia archyvuose, ieškodami muziejaus istorijos pradžios puslapių.  Forto pastatas pastatytas jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o muziejus atidarytas 1959 metais. Jau nuo pat pradžių, atidarinėjant muziejų, buvo kalbama, kad tai tik laikinas būvis ir šios vietos dramatizmas turėtų būti įamžintas didesnio masto projektu, kokiu vėliau ir tapo Kauno IX forto memorialinis kompleksas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kauno IX forto memorialinį kompleksą sudaro muziejaus administracinis pastatas, okupacijų ekspozicijos pastatas, forto pastatas, monumentas nacizmo aukoms atminti, masinių žudynių laukas ir kapavietė, parkas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Paminklo fragmentas.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

1966 metais paskelbtas konkursas dėl memorialinio muziejaus komplekso įrengimo. Konkursas išsiplėtė ir vyko keturiais etapais, skaičiuojama, kad buvo pateikta apie šimtas projektų ir tik ketvirtame etape pavyko nutarti, kas yra nugalėtojai. Pasirinktas skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno ir architektų Vytauto Vieliaus ir Gedimino Baravyko projektas. Jos autoriams buvo paskirta 2 tūkstančių rublių premija.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.
Kauno IX forto monumento maketas. 1968–1970 m.
IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Konkursas vadinamas išskirtiniu ir apie jį savo atsiminimų knygoje „Dekonstruktyvizmo pradmenys“ pasakoja A.V.Ambraziūnas.  

Šis leidinys šią savaitę, minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, buvo pristatytas ir Kauno IX forto muziejuje.

Paskelbus konkursą neišvengta ir politinių peripetijų. Nei po pirmojo, nei po antrojo turo pirmosios vietos laimėtojai nepaskirti. Paskelbus trečiąjį turą A.V.Ambraziūnas savo atsiminimuose rašė: „...buvo bandymas vieną projektą prastumti per valdiškus namus. Konkurso baigmė buvo suderina su Dailininkų sąjungos suvažiavimu, nors žiuri dalyvavo tik vienas skulptorius. Sumanymas pasinaudoti dailininkų suvažiavimu davė priešingus rezultatus.“

Išties, įvertinant laikmetį, įvyko neįtikėtinas dalykas. Sujudę dailininkai surinko parašus, protestuojančius prieš žemos meninės vertės projektą ir prieš oficialią sovietinės valdžios poziciją. 

Netrukus laimėtoju buvo paskelbtas A.V.Ambraziūno, V.Vieliaus ir G.Baravyko kurtas projektas. Po ketverius metus trukusio konkurso prasidėjo projektavimo darbai, vėliau – statybos.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kauno IX forto muziejaus teritorijoje statomo Memorialinio komplekso monumento nacizmo aukoms atminti proporcijos maketas vietoje dydžiui nustatyti.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas prie Kauno IX forto muziejaus teritorijoje statomo monumento. Maketo autorius – skulptorius Stasys Petrauskas. Pastačius maketą skulptorius A.V.Ambraziūnas, atsižvelgęs į planuojamų statyti skirtingų skulptūrinių dalių proporcijų santykį, priėmė sprendimą didinti centrinės skulptūrinės dalies aukštį.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Fotografijoje matomi skulptoriaus A. V. Ambraziūno mėlynu flomasteriu ir juodu tušinuku pažymėti akcentai, sunumeruotos atskirų blokų koordinatės.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Skulptūros maketas buvo kuriamas Vilniuje, Užupio bažnyčioje. Nuotraukoje: skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas bažnyčios dirbtuvėse, prie dešiniosios skulptūrinės dalies erdvinio modelio. Vilnius, 1978 m.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Betonavimo darbams atlikti Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo nupirktas specialus kranas. Klojiniai padaryti iš neobliuotos medienos, taip išgaunant brutalistinei skulptūrai būdingą medžiagos tekstūrą.

Darbus atlieka Kauno statybos valdybos darbininkai.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas stovi ant pastolių ties centrine skulptūrine dalimi ir apžiūri veido motyvo įgyvendinimą pritaikant lentų klojinių technologiją.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Nuo konkurso pradžios iki monumento atidengimo praėjo 18 metų.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Tai – vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai valstybinį konkursą sovietmečiu laimėjo kokybiškas projektas.

Konkursui buvo pateikta apie šimtas projektinių pasiūlymų, kuriuos teikė ir visuomenėje gerai žinomi architektai bei skulptoriai –  V.Landsbergis-Žemkalnis, V.Vildžiūnas, K.Kisielis, R.Antinis, V.Mačiuika, A.Dimžlis.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

„Pastatyti ką nors didingo, grandiozinio, įspūdingo“, – toks reikalavimas buvo architektams.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Nuimamos dešiniosios skulptūrinės dalies formos, kurios buvo parengtos lentų klojinių technologija. Ant monumento iškeltas pabaigtuvių vainikas; žemiau, kadro dešinėje, ant pastolių užlipę skulptorius A.V.Ambraziūnas (dešinėje), šalia jo, kairėje, Vilniaus projektavimo instituto inžinierius V.Žvirblis.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Nuotraukoje matomi du statybininkai šalina paskutines formas, parengtas lentų klojinių technologija, atsiskleidžia brutalistinės skulptūros krypčiai būdinga forma ir medžiagiškumo specifika.

 

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

O štai taip atrodo skulptūra iš vidaus. Išties daug metalo, kuris panaudotas pamatų atotampoms. Jų  paskirtis – išlaikyti statomų skulptūrų pasvirimą.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Fotografijoje užfiksuotas ant pamatų pritvirtintos centrinės skulptūrinės dalies metalinės konstrukcijos pagrindas, ant kurio bus virinama armatūra, už jų – montavimo kranas.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Baigta kertinė dalis, laukia figūrų blokų tvirtinimo ir apdailos darbai. Matomas šalia sukonstruotas kranas ir ant skulptūrinės dalies kranu iškeliamas pabaigtuvių vainikas ir dar nedemontuoti pastoliai, kurių kiekviena pakopa yra 3 m aukščio.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kauno IX forto muziejaus darbuotojai, daug laiko praleidę archyvuose ir kalbėdamiesi su dar gyvais istorijos liudininkais, pasakoja, kad A.V.Ambraziūnas jautė nuolatinį valdžios spaudimą ir apie tai jis rašo savo prisiminimuose. Jei bus neišpildyta idėja, nepateisintos statybos lėšos, jam buvo grasinama net kalėjimu.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kiek žmonių statė monumentą – nežinia. Tačiau juos reikėtų skaičiuoti šimtais. Pavyzdžiui, 1980 metais statyti paminklo buvo atvežta kalinių brigada iš Maskvos. Pasakojama, kad jie nevengdavę alkoholio, o vienas iš statytojų nukrito. Tačiau be skaudžių pasekmių.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kauno IX forto memorialas baigtas statyti 1984 metais. 

Tų metų birželio 15 dieną surengtas iškilmingas memorialo atidarymas. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Paminklo fragmentas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Monumentas iš aukštai.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kauno IX forto memorialo atidarymo iškilmės.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kauno IX forto memorialo atidarymo iškilmės.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kauno IX forto monumentas yra vienas didžiausių paminklų Lietuvoje.

Tai nėra tik betoninė skulptūra, kiekviena betone išlieta figūra turi savo prasmę ir žinutę, kurią nori perduoti atmintinos vietos lankytojams.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Kairioji skulptūrinė dalis simbolizuoja kančią ir skausmą. Fotografijoje užfiksuota dinamiška žmonių veidų ir kūnų plastika žymi brutalistinei skulptūrai būdingus bruožus. Ši dalis matoma nuo masinių žudynių lauko prieigos (šiaurinės pusės).

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Dešiniosios skulptūrinės dalies fragmentas iš arti. Šaudomų žmonių žūtį simbolizuojančioje skulptūrinės monumento dalies pietinėje pusėje matomas kūdikį laikančios motinos motyvas.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Centrinės skulptūrinės dalies bendras vaizdas matomas nuo IX forto (šiaurės rytų) pusės. Ši centrinė trijų dalių skulptūrinės kompozicijos dalis simbolizuoja akistatą su blogiu, kilimą į kovą, pasipriešinimą. Tai liudija į viršų iškeltų rankų su sugniaužtais kumščiais motyvas, tradiciškai simbolizuojantis solidarumą, palaikymą, vienybę ir pasipriešinimą. Tai – vertikaliausia skulptūrinės kompozicijos dalis, kurios aukštis siekia 32 metrus. Fotografijoje matoma priešais monumentą ties taku link jo pastatyta šlifuoto granito plokštė su įrašais lietuvių ir rusų kalbomis: „Mirties kelias“.

Eriko Ovčarenko nuotr.

IX forto monumento fragmentas.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Kai saulė dieną keičia kryptį, ji apšviečia vis kitą paminklo skulptūrinę grupę. Taip vienas etapas keičiamas kitu. „Tarsi privalomas žmogaus esybės principas kovoti už save ir už savo artimą, už savo tautą“, – sako Kauno IX forto muziejaus istorikai.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Naktį paminklą supa žvaigždės.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Šiaurės pašvaistė paminklo fone.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Memorialo pašonėje ne viena atminimo lenta čia žuvusiems žmonėms.

Per metus Kauno IX forto muziejuje apsilanko per 50 tūkst. lankytojų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

IX forto memorialas iš paukščio skrydžio.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Ir nuo žemės.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Pakilus dar aukščiau, matoma Kauno rajono panorama.

Pradėjus statybas aplinkiniai laukai buvo tušti, o dabar gyvenamieji kvartalai ribojasi su forto teritorija.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Jaunimas memorialą ne kartą naudojo kaip vietą pramogoms. Laimė, didesnių nelaimių išvengti pavykdavo.

IX forto muziejaus archyvo nuotr.

Tiesa, ne visi drąsuoliai sugebėdavo be pagalbos nusileisti žemyn.

Eriko Ovčarenko nuotr.

IX forto muziejui vadovaujantis Marius Pečiulis primena, kad tai nėra pramogų vieta. 

„Juk į kapines neitumėte fotografuotis ar pramogauti?“ – klausia jis.

M.Pečiulis kartu su muziejaus kolegomis jau ne vienerius metus domisi ne tik paradine memorialo istorija. Muziejininkų iniciatyva atrasta nemažai istorinės medžiagos. 

Čia ypatinga vieta. 

Eriko Ovčarenko nuotr.

Todėl forto teritorijoje prieš keletą metų atsirado ženklai, raginantys žmones gerbti šią vietą ir nevedžioti šunų.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Bei nevakaroti automobiliuose prie muziejaus esančiose aikštelėse.