Kelionė po vardo 100-metį mininčią Laisvės alėją

Laisvės alėja daugeliui yra garsiausia Kauno gatvė. Kaip ir Ąžuolynas ar Kauno „Žalgiris“, kauniečių bei miesto svečių širdyse ji tapo vienu iš Kauno simbolių.

Leiskimės į kelionę žymiąja Laisvės alėja kartu su 15min, pasižvalgysime į skirtingais laikotarpiais joje virusio gyvenimo akimirkas – nuo istorinių kadrų iki šiandienos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Žavioji Laisvės alėja iš paukščio skrydžio.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Dabar Laisvės alėjos ilgis – 1621 metras, plotis svyruoja nuo 24 iki 27 metrų. Beveik visa alėja yra skirta pėstiesiems.

Laisvės alėja iki 1985 metų. Iš Algimanto Miškinio albumo „Kaunas. Laisvės alėja“. Vilnius, „Savastis“, 2009 m., p. 58

Laisvės alėjos istorijos pradžia siekia 1847 m. Tada buvo patvirtintas Kauno plėtros projektinis planas, pagal kurį Kauno centre buvo suplanuota plati bulvaro tipo gatvė.

Nikolajaus prospektas

Tiesa, tada jos Laisvės alėja dar niekas nevadino – caro garbei pagrindinė gatvė buvo pavadinta Nikolajaus prospektu.

Nikolajaus prospektas

Laisvės alėja buvo suprojektuota kaip plačiausia gatvė kvartale. Nutarta, kad ją sudarys dvi važiuojamosios dalys, atskirtos pėsčiųjų taku.

Laisvės alėja. XX a. pradžioje. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

1849 m. aplink Laisvės alėją imti dalyti sklypai statybai.

Laisvės alėja 1899 m. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

1851 m. pradėtas gatvės apsodinimas liepomis, kurios ilgainiui tapo alėjos simboliu. Kai kuriose atkarpose sodinti ir topoliai. Akmenimis gatvė pradėta grįsti 1859 m.

Kaizerio Vilhelmo gatvė Pirmojo pasaulinio karo metu

Ilgą laiką miestiečiai į teritorijas šalia Laisvės alėjos kraustytis neskubėjo. Nors visi sklypai aplink ją buvo išdalinti, tik dalis buvo apstatyta. Miesto gyvenimo centru išliko Senamiestis.

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kariai pozuoja nuotraukai Kaune

Visgi Laisvės alėjos reikšmė nuolat augo. Iki I pasaulinio karo daugelis medinių pastatų alėjoje buvo pakeisti mūriniais. Vienu labiausiai išskirtinių alėjos pastatų tapo 1895 m. iškilusi Kauno karinės įgulos cerkvė, dabartiniams miestiečiams geriau žinoma kaip Soboras.

Laisvės alėja, Kaunas, 1917 m. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

1892 m. Laisvės alėja pradėjo kursuoti arklių tramvajus. Jo maršrutas prasidėdavo nuo geležinkelio stoties ir tęsdavosi iki rotušės.

Vilhelmo gatvės (dabartinės Laisvės alėjos) vaizdas į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios pusę. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

1918 m. gatvė gavo Kaizerio Vilhelmo vardą. Tačiau jį turėjo neilgai.

Aleksandro Perkovskio kavinė. Kaizerio Vilhelmo gatvė 58

Laisvės alėjoje 1896 m. bajoras Aleksandras Perkovskis įkūrė Cukrainę ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
„Metropolis“ ir Laisvės alėja tarpukariu. Istorinės Prezidentūros archyvo nuotr.

Paskelbus Nepriklausomybę, pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga 1919 m. vasario 16 d. centrinė Kauno gatvė buvo pervadinta į Laisvės alėją.

Vaizdas apie 1930 m. A.Burkaus asmeninio archyvo nuotr.

Jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka. Jis 1918 m. pabaigoje buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą, o vėliau kelis kartus ėjo  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas.

„Naujas žodis“, 1926, Nr. 19

Kauno kanalizacijos tiesimas.

Laisvės alėja ties Vasario 16-osios gatve apie 1926–1927 m. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Tarpukariu alėjoje vyko daug tvarkymų ir rekonstrukcijų – pastatai aukštinami, jų pirmųjų aukštų languose išmušamos didelės vitrinos ir jie pritaikomi komercinei veiklai, įvestas vandentiekis.

Apie 1935 m. Iš Algimanto Miškinio albumo „Kaunas. Laisvės alėja“. Vilnius, „Savastis“, 2009 m., p. 92

Taip pat tarpukariu, ypač ketvirtajame dešimtmetyje, čia iškilo daug penkių–šešių aukštų pastatų – Centrinis paštas, Centralinio žydų banko pastatas su pasažu, „Romuvos“ kino teatras ir t. t.

Laisvės alėjos ir Maironio g. kampas. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Naujamiestis galutinai tapo miesto centru, o alėja – svarbiausia miesto erdve.

Apie 1935 m. Iš Algimanto Miškinio albumo „Kaunas. Laisvės alėja“. Vilnius, „Savastis“, 2009 m., p. 113

Čia kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, bankai, restoranai, kino teatrai, viešbučiai. Pirmuose pastatų aukštuose įsikurdavo komercinės paskirties objektai, viršutiniuose būta prabangių gyvenamųjų apartamentų.

Laisvės alėja, Kaunas, 1930 m. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

1929 m. balandžio 15 d. alėja nustojo kursuoti arklių tramvajus, jį pakeitė autobusai. Miestiečiai dėl to pernelyg neliūdėjo – arklių mėšlo dvokas pagrindinėje miesto gatvėje jiems nekėlė daug džiaugsmo.

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

 Laisvės alėja žiemos metu. Vaizdas į Soboro pusę, 1933 m.

Laisvės alėja. Fotografuota XX a. 3–4 dešimtmetį. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Nedaug trūko, kad alėjoje nebūtų likę ir dar vieno dalyko – Soboro. Daug kauniečių Rusijos imperijos laikus primenantį statinį norėjo nugriauti. Visgi galiausiai jis buvo pertvarkytas į bažnyčią.

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Laisvės alėja. XX a. 4 dešimtmetis.

Laisvės alėja. XX a. 4 dešimtmetis. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Tarpukariu „Metropolis“ buvo vienas iš keleto pirmos klasės restoranų, tapusių miesto kultūrinės erdvės dalimi. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, kaukių baliai.

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Laisvės alėja. XX a. 3 dešimtmetis.

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Potvynio užlieta Laisvės alėja.

Kauno muziejaus archyvo nuotr.

Liepų pavėsis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Raudonosios armijos šarvuotieji automobiliai. Kaunas, Laisvės alėja. 1940 m. birželio 15 d. 

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Komunistų mitingo, skirto Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą paremti, dalyviai prie SSRS atstovybės Lietuvoje pastato. Kaunas, Laisvės alėja. 1940 m. liepos 1 d.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Liaudies Seimo narių grupė komunistų mitingo, skirto Liaudies Seimo nutarimams paremti, tribūnoje. Kaunas, Laisvės alėja. 1940 m. liepos 23 d. 

1950 m., Kauno m. savivaldybės archyvo nuotr.

Sovietmečiu alėja 1946 m. buvo pervadinta į Stalino prospektą, bet 1961 m. miestiečių džiaugsmui jai grąžintas senasis Laisvės alėjos pavadinimas.

1956 m. Stalino pr. KTU ASI archyvas/Janavičiaus nuotr.

1973 m. nutarta, kad didžioji alėjos dalis turi tapti pėsčiųjų zona. 1975 m. buvo uždraustas eismas vienoje, o 1976 m. – ir kitoje jos pusėje.

1956 m. Stalino pr. rekonstrukcija. KTU ASI archyvas/Janavičiaus nuotr.

1977 m. pradėta didelė Laisvės alėjos rekonstrukcija, kuri 1982 m. buvo baigta. Ten, kur anksčiau buvo važiuojamoji zona, buvo išklotos betoninės plokštės. Laisvės alėja tapo vos antrąja pėsčiųjų zona visoje SSRS, po Šiaulių pėsčiųjų bulvaro. Duris atvėrė žymiausias Kauno prekybos centras – „Merkurijus“. 1984 m. rekonstrukcijos autoriams buvo skirta SSRS ministrų tarybos premija.

Kaunas 1960 m.

Gegužės 1-osios paradas.

Potvynis Kaune palijus, 1967 m.

Po lietaus patvinusi Laisvės alėja.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėjoje. 

Leono Čerškaus nuotr.

Dvigubos vestuvės Kaune. S.Daukanto gatvėje, prie viešbučio „Lietuva“. 1970–1976 m.

Laisvės alėja. 1972 m.

Alėjos vaizdas iš 1972 metų.

Universalinės parduotuvės „Merkurijus“ statyba 1980 m.

Statoma universalinė parduotuvė „Merkurijus“.

Universalinė parduotuvė dideliu tūriu, laiptinės bokštu, išskirtine padėtimi ir reprezentatyviu puošnumu buvo viena svarbiausių sovietmečio laikotarpiu sukurtų Kauno Naujamiesčio architektūrinių dominančių. (Vaidas Petrulis)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Vaizdas 1994 m. KTU ASI archyvas/A.Miškinio nuotr.

Atkūrus Nepriklausomybę, 1990 m. Laisvės alėjoje buvo atstatytas anksčiau Panemunėje buvęs Vytauto paminklas. 2007 m. alėjoje iškilo paminklas populiariam tarpukario atlikėjui Danieliui Dolskiui.

Fotoalbumo „Kaunas“ (Sud. M.Šeškuvienė) nuotr. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius, 1993 m.

Praeivius karštą vasaros dieną traukiantis fontanas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

„Merkurijus“ 2007m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Paskutinės „Merkurijaus“ dienos 2009 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Vis dėlto Nepriklausomybės metais alėja pamažu prarado dalį savo reikšmės. 2007 m. duris atvėrus Kauno „Akropoliui“, ilgainiui daug parduotuvių bankrutavo arba išsikraustė ten, o 2009 m. buvo nugriautas „Merkurijus“.

Fotoalbumo „Kaunas“ (Sud. M.Šeškuvienė) nuotr. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius, 1993 m.

Centrinio pašto pastatas.

Laisvės alėja 2006 m. „Scanpix“ nuotr.

Tačiau alėja išlieka svarbia Kauno gatve. Čia esama daug restoranų ir kavinių, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. 2013 m. alėjoje augo 577 medžiai: daugiausia liepos, taip pat keli kaštonai ir klevai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Laisvės alėja po audros. 2012 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir merginų choreografinė grupė Laisvės alėjoje surengė renginį pavadinimu „Dūdos Laisvės alėjoje“ 2012 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Visą Lietuvą auksiniu medaliu Londono olimpinėse žaidynėse pradžiuginusi plaukikė Rūta Meilutytė 2012 metais Laisvės alėjoje pasodino savo vardo liepaitę.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Žirginio sporto klubo atstovai 2014 metais Laisvės alėjoje pristatė arklio traukiamą vagonėlį (konkę).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

2015 metais Kaune prasidėjo Laisvės alėjos rekonstrukcija.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija kėlė aistras. Kauniečiai nepasitenkinimą reiškė, nes buvo priversti klaidžioti tvorų labirintais. 2015 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauniečius neramino Laisvės alėjoje džiūstančios liepos. Rekonstruojamoje alėjos dalyje dalis medžių numetė beveik visus lapus. Žmonės sunerimo, kad Laisvės alėjos simboliu tapę medžiai sunyks ir bus visai išpjauti. 2015 m.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Simbolis – fontanas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Iniciatyvūs studentai atgaivino prieš du dešimtmečius Kaune gyvavusią tradiciją – velykinį margučio ridenimą Laisvės alėja. 2016 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kasmet per Vėlines Kauno centre sužimba šimtai žvakučių. Žvakučių takas nuo Vytauto bažnyčios iki Vienybės aikštės. 2016 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Gegužės 9 diena – Europos diena. Ta proga Kauno įvairių tautų kultūros centras Laisvės alėjoje surengė „flash mob“ akciją. 2016 m. 

Karolinos Stažytės / 15min nuotr.

„Kiemų šventė“ Laisvės alėjoje. 2017 m.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauno Laisvės alėjoje atnaujintas takas, skirtas dviračiams. 2017 m. 

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

 Laisvės alėja po lietaus. 2018 m. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Senieji Laisvės alėjos šviestuvai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Senieji šviestuvai iškeliauja į užtarnautą poilsį. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Gatvės muzikantas tuščioje Laisvės alėjoje. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Centrinė pėsčiųjų gatvė puikiai tinka įvairioms eitynėms rengti.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

2015 m. Laisvės alėjoje prasidėjo rekonstrukcija, o – 2018 m. antrasis rekonstrukcijos etapas. Tikimasi, kad jis bus baigtas 2020 m. Po rekonstrukcijos bus atnaujinta nuotekų sistema, požeminės komunikacijos. Vykdant ją, rasta 500 metų senumo monetų.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Oficialus Laisvės alėjos lobio pristatymas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.  2019 m. Kovo 1 d.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Laisvės alėjos rekonstrukcija. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Laisvės alėjos rekonstrukcija. 

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Atnaujinta Laisvės alėjos dalis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Atnaujinta Laisvės alėjos dalis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Atnaujinta Laisvės alėjos dalis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.